Genealogas Gediminas Dubonikas. Asmeninė nuotr. Giminės medžio sudarymas – galimybė pagerbti savus protėvius, nes būtent jų dėka šiandien gyvename mes. Pasak genealogo Gedimino Duboniko, nors protėvių paieška – nemažai laiko, žinių ir įgūdžių reikalaujantis užsiėmimas, šiandien tam galį ryžtis kiekvienas. Pagarba protėviams – nuo senovės laikų Kilmės nustatymo per eilę protėvių pradžios reikėtų ieškoti senovėje....
Ertmė. Geofizikinių ir distancinių tyrimų įmonės UAB „Geobaltic” nuotr. Per lapkričio 4 d. vykusius tarpdisciplininio mokslinio tyrimo darbus buvo išgręžta anga, per kurią atlikta ertmės apžiūra 3D kamera ir 3D skeneriu. Remiantis preliminariais duomenimis, ertmėje neužfiksuota žmogaus palaikų ar sarkofago požymių, matoma akmenų sankaupa. Turimi duomenys jau leidžia teigti, kad Sauliaus Poderio kartota anksčiau dr....
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Tiltų pradžios mokyklos mokiniai su mokytoja Elena Rimšaite. Šaltinis: LVCA, f. 923, ap. 1, b. 693, l. 16. Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt 2023 m. „Versmės“ leidykla išleido penkių tomų leidinį „Vilniaus Golgota“, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui ir 2024-aisiais minimoms Vilniaus atgavimo 85-osioms metinėms....
Eduardas (Edvardas) Turauskas (viduryje). Stop kadras iš juostos 1896-ųjų spali 30-ąją gimęs diplomatas, teisininkas ir žurnalistas Eduardas (Edvardas) Turauskas per savo tarnybos Lietuvai metus daug pakeliavo po Europos sostines, laikraščių redakcijas ir diplomatines atstovybes. Diplomato kelias prasidėjo 1919 m. Šveicarijoje, kur dirbo mūsų diplomatiniu kurjeriu. 1926–1927 m. buvo III Seimo nariu, redagavo dienraštį „Rytas“,...
Kotryna Jogailaitė su šeima kalėjime. Aut. Jozef Simmler, 1859 m. Paveikslas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje Prieš 500 metų, 1526 m. lapkričio 1-ąją, Krokuvos Vavelio pilyje gimė Kotryna Jogailaitė, Suomijos kunigaikštienė ir Švedijos karalienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodos „Dominium Maris Baltici“ įkvėpėja. Paroda mes minime jos 500-ąsias gimimo metines ir būtent šiandien yra ta šventinė...
Alantos dvaras XX a. pr. Gintauto Šeikio asmeninis archyvas Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas www.voruta.lt Nuo XIX a. pr. šimtą metų Alantos dvaro ir miestelio istorija buvo glaudžiai susijusi su Pac-Pomarnackių gimine. Ši LDK giminė nuo XVII a. turėjo bajorų giminių herbą Gozdava1. Šio herbo pagrindą sudarė raudoname skydo lauke pavaizduotos dvi žiedu sujungtos sidabrinės...
Parodos kuratoriai – Nijolė Maslauskienė, Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingasis archyvas Pranciškus Ramanauskas gimė 1893 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrityje, Betygaloje (kitais duomenimis – Kudonių kaime), ūkininkų šeimoje. Baigęs Betygalos pradinę mokyklą, mokėsi Raseinių keturmetėje mokykloje. 1910 m. eksternu išlaikęs egzaminus, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1917 m. birželio 22 d. įšventintas į kunigus ir...
2019 m. Kaune, greta Senųjų miesto kapinių (dabar – Ramybės parko), ant pastato Trakų ir Dainos gatvių kampe pasirodžiusi freska „Vėlinės, 1956 m.“. Freskos autorius – Tadas Šimkus. Asmeninio archyvo nuotrauka Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius, www.voruta.lt XX a. 6 dešimtmetyje po Antrojo pasaulinio karo priverstinai SSRS įtakos...
Vladas Putvinskis su šauliais. Antroje eilėje sėdi iš kairės antra Joana Dudėnienė, trečias – Litvinas, ketvirta – Emilija Putvinskienė, penktas – Vladas Putvinskis. Trečioje eilėje antras iš kairės stovi Kazys Dudėnas. Ketvirtoje eilėje trečias iš dešinės – Vytautas Putvinskis. LIMIS nuotr. Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt „Šauliškumas yra...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2026 m. spalio 28 d. Kauno IX forto muziejuje vyko atminimo vakaras, skirtas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Renginys priminė vieną skaudžiausių Holokausto epizodų Lietuvoje, kai prieš 85-erius metus, nacistinei Vokietijai okupavus šalį, prasidėjo sistemingas žydų bendruomenės persekiojimas ir naikinimas. Naciai ir jų kolaborantai organizavo...
Akcinės bendrovės I.B. Volfas-Engelman tarnautojai. Pirmos eilės centre – Sulimas Volfas. Kaunas XX a. 4 dešimtmetis. LCVA P-15330 „Volfas Engelman“ Studijos istorinę ekspoziciją Kaune netrukus papildys retas eksponatas – autentiškas 1935 m. ilgamečio bravoro vadovo Sulimo Volfo pasirašytas 1000 litų vertės vekselis ir 1940 m. jo protesto aktas. Iš privačios kolekcijos atkeliavęs dokumentas primena...
Oskaras Milašius Petras Maksimavičius, e-ausra.pl „Aušroje“ rašiau apie iškilų Lietuvos diplomatą, Vasario 16-osios Akto signatarą Petrą Klimą ir jo idėją visas Lietuvos etnografines sritis sujungti į vieną valstybinį organizmą. Norėtųsi šį pasakojimą pratęsti ir priminti daugiau faktų apie tą sudėtingą, bet labai svarbų Lietuvos valstybingumo atkūrimui laikotarpį bei jo istorinių vertinimų. Vienaip ar kitaip –...
Semeliškės. KPD (Pijaus Brazinsko) nuotr. KPD šeštosios vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti Semeliškių miestelio istorinės dalies (unikalus kodas – 17106) apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Išsamiau su Semeliškių miestelio istorinės dalies vertingosiomis savybėmis ir teritorijos ribų planų galima susipažinti Kultūros vertybių registro internetinėje svetainėje: https://kvr.kpd.lt/#/ (Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieškoje įrašykite unikalųjų numerį). Prūsų apgyvendinta...
Atvirukas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. spalio 6 d. „Dienos” Nr. 61, p. 7-8. atspausdinta paskutinė kelionės po Vakarų Europą Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Žemaituku iš Vakarų Europos”). Tad susipažinkime su paskutiniu kelionės etapu (kalba netaisyta): „1. Sudiev Austrija, Čekoslovakija ir tu vokiečių žemė. Vienoje žemaitukas gavo kiek tik geidė avižų...
Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagal Boleslovo Balzukevičiaus projektą ir Vasario 16-osios akto signataro, žymaus Vilnijos lietuvių visuomenininko Donato Malinausko rūpesčiu 1931 m. Čekoslovakijoje sukurtas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagerbti – šiuo metu jis Vilniaus Katedros rūsyje Du „karstukai“, bet nei vieno kaulelio. Vienas iš jų – Vilniaus katedros rūsiuose tapo nerastų Vytauto Didžiojo palaikų simboliu....
J. Kybarto laidotuvės Vievio kapinėse 1931 m. Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Pasieniečių muziejaus archyvų nuotr. Daiva Červokienė, www.voruta.lt Spalio 4 d. sukako 95-eri metai, kai tarnybos metu buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas(1894 09 29–1931 10 04). Lenkų pasieniečiai jį nukovė 1931 m. spalio 4 d. prie...
1975 m. pasirašytas Helsinkio baigiamasis aktas įpareigojo 35 valstybes, tarp jų ir Sovietų Sąjungą, gerbti žmogaus teises. Tačiau šie principai nuolat buvo laužomi. 1976 m. lapkričio 25 d. sovietų okupuotoje Lietuvoje susikūrė Lietuvos Helsinkio grupė, kurios tikslas buvo tirti, fiksuoti ir informuoti laisvąjį pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Lietuvos Helsinkio grupės steigėjai buvo tarsi...
Elenos ir Antano Starkų susitikimas Niujorke po 30 išsiskyrimo metų.1973 m. balandžio 28 d. Nuotrauka iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM, GS, f. 1, b. 845) Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Šiemet minime 125-ąsias kario savanorio, gydytojo, medicinos mokslų daktaro Antano Starkaus (1901–1975) gimimo metines, šis Štuthofo kalinys drauge su kitais Kaune gyvenusiais inteligentais buvo...
Puškarnia, Radvilų rūmų griuvėsiai. M. Januševičiaus XIX a. pirmos pusės piešinys (pagal Pierre’o de Rossi 1790 m. piešinį), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parengta pagal: Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: „Mintis“, 2012. Ir pagal Birutė Rūta Vitkauskienė, „Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose. Istoriniai tyrimai“, Lietuvos istorijos institutas, 2010....
„Sugauti Vanagą“ kūrybinės komandos nuotr. Lietuvos partizanai mums brangūs, todėl domimės jų istorijos tyrimais, naujais atradimais ir meninėmis interpretacijomis. Kaip ir daugelis, laukiame naujo filmo apie partizanus. Tiesa, jo dar teks palaukti – premjera planuojama 2028 m. sausio 13 d. Galbūt esate skaitę ar girdėję apie kuriamą vaidybinį filmą „Sugauti Vanagą“. Istoriją apie Lietuvos partizanų...
Lietuviai kunigai 1933 m. spalio mėn. grįžę į Lietuvą iš SSRS lagerių. Pirmojoje nuotraukoje, pirmoje eilėje iš kairės sėdi: 1. Vytautas Paškevičius, 2. vyskupas Teofilius Matulionis, 3. Vincentas Ilginas. Antroje eilėje stovi iš kairės: 1. Vincentas Deinis, 2. Kazimieras Juršanas, 3. Jonas Ladyga, 4. Augustinas Pronskietis, 5. Mykolas Būgenis, 6. Jonas Paulavičius, 7. Ladislovas Čegis....
Memorialas „Tylaus šauksmo erdvė“. Aldo Kazlausko nuotr. Palangos žydų bendruomenė 2026 m. spalio 16 d. pietinėje Palangos miesto dalyje, miškelyje už Birutės parko, atidengtas Holokausto aukoms skirtas memorialas „Tylaus šauksmo erdvė“. Juo įamžintas 1941 m. birželio 27 d. šioje vietovėje nužudytų 111 žmonių – 106 žydų ir 5 lietuvių – atminimas. Nutraukti gyvenimai Memorialą...
Vienos apžvalgos ratas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1929 m. rugsėjo 22 d. „Dienos” Nr. 59, p. 5-6. atspausdinta nauja Pulgio Andrusevičiaus-Žemaičio publikacija „Austrija ir raudonoji Viena” (Žemaituku po Vakarų Europą). Tad tęsiame savo kelionę tolyn (kalba netaisyta): „1. Bundesstaat Österreich. Taip žymima ant vyčnavai – balto stulpelio ties Neu-Negelberg. Niekieno netrukdomi,...
EP narys Paulius Saudargas su Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktore Rita Malinauskiene Mecenato Pauliaus Saudargo dėka Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinį papildė du dokumentai, liudijantys Lietuvos Vietinės Rinktinės (LVR) kūrimąsi ir konfliktą su Reicho okupacine valdžia. Muziejus įsigijo dokumentų mašinraščio kopijas ir vertimus. Lietuvos Vietinė Rinktinė – 1944 m. vasarį-gegužę nacių okupuotoje Lietuvoje veikęs...
Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška. Dailininkas Karolis Gotlybas Šveikartas. Varšuvos nacionalinis muziejus Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Spalio 15-ąją, pažymint Tado Kosciuškos mirties 209-ąsias metines, mūsų kaimynystėje kilo įdomus ginčas dėl jo tautinės priklausomybės. Jį įžiebė ne kas kitas, o į Lenkiją iš Vilniaus persikrausčiusi baltarusių opozicijos aktyvistė Sviatlana Cichanouskaja (Sviatlana Tsikhanouskaya). Viešojoje erdvėje ji...
Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis. LRS nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Praėjusią savaitę Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, vyko Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas. Posėdžio dalyvius sveikino ir aktualijomis dalinosi LR Seimo Laisvės...
Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, 1922 m. Centre dešinėje stovi Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis. VDK muziejaus nuotr. Ką tik įkurtas Karo muziejus po savo stogu glaudė pergalę iškovoti padėjusius ginklus ir kitus neseniai praūžusių Nepriklausomybės kovų reliktus. „Kovų už tautos laisvę ir nepriklausomybę šventovė“ iki šiol primena karais paženklintą...
Mari Minjo (pranc. Marie Mignot, vadinta Claudine Françoise Mignot), parengta pagal: A.-M.-L. d’Orléans, Mémoires de Mlle de Montpensier, I d., XXX sk., red. A. Chéruel. Mari Minjo gimė valstiečių šeimoje ir dirbo siuvėja audinių parduotuvėje Grenoblyje. Būdama šešiolikos, ji patraukė karališkojo iždininko pavaldinio dėmesį. Jaunuolis įsimylėjo ir kreipėsi į savo viršininką, prašydamas padėti surengti vestuves....
3D skenavimo proceso stop kadrai Lietuvos istorijos instituto mokslininkai artimiausiu metu pradės įgyvendinti minimalų invazinį Arkikatedros tyrimą, kurio metu bus tiriama ertmė, esanti Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Prie iki šiol netirtų vietų lokalizavimo prisidėjo ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) įgyvendinto 3D skaitmeninimo projekto duomenys. Sugretinę juos su istoriniais pastato planais, Lietuvos...
Parodos kuratoriai – Nijolė Maslauskienė, Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingasis archyvas 2026 m. lapkričio 18 d. minėsime Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus nužudymo 80-ąsias metines. Tai buvo pirmasis sovietinių okupantų suimtas, mirties bausme nubaustas ir 1946 m. lapkričio 18 d. Vilniuje sušaudytas Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchas. Vėliau sovietų saugumas suėmė ir įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis nubaudė vyskupus...