Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22 „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš netrukus pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. Grįžtant traukiniu namo, tik įvažiavus į Lietuvą, man graudumas ėmė širdį spausti. O atvažiavus iki Klaipėdos, nebesulaikiau ašarų. Niekada negalvojau, kad ir...
Istorija
Įrašas
Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?
www.voruta.lt Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko teritorijos plėtimo be žemės savininko sutikimo. O savivaldos struktūrų vaidmuo, plečiant parkus, yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet koks savininko teisių į jo turtą suvaržymas be jo sutikimo yra jo teisių...
Įrašas
Caro laikais nukentėję giminaičiai
Sovietų ir vokiečių okupacijų metais nukentėjusių Lietuvos piliečių temai nagrinėti skirta nemažai leidinių, sudaryti įvairūs tremtinių, kalinių, žuvusiųjų sąrašai. Carinė okupacija buvo daug ilgesnė. Nors carinės bausmės buvo nepalyginti švelnesnės ir civilizuotesnės už stalinines, žuvusių, nuteistų, ištremtų ar kitaip tuo metu nukentėjusių taip pat buvo nemažai, ypač 1794, 1831, 1863 m. sukilimų, 1864–1904 m....
Įrašas
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Įrašas
Afganistano kariai (9 d.)
Pabaiga. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22, 29, vasario 5 d. Ateinantį pirmadienį, 2010 m. vasario 15-ąją, sukaks 21 metai, kai iš Afganistano pasitraukė paskutinis Tarybinės armijos kareivis. „Vakarų ekspresas“ baigia spausdinti ištraukas iš kitą savaitę pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. ...
Įrašas
Pirmieji Sąjūdžio žingsniai
Pirmasis „Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės susitikimas su visuomene įvyko 1988 m. birželio 13 d. 18 val. 30 min. Vilniuje, M. Melnikaitės (dabar A. Juozapavičiaus) g. 9a. Susirinko apie 600 žmonių. Dalyvavo partijos CK mokslo skyriaus vedėjas J. Paleckis A. Juozaitis pirmininkaiti pasiūlė akad. A. Buraičui. Salė pritarė. A. Buračas. Iš 36 iniciatyvinės grupės narių...
Įrašas
Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį
Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai. Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...
Įrašas
Per Lietuvą 1988 metais žengė Persitvarkymo Sąjūdis
1988 m. rugpjūčio 23-oji, Sąjūdžio mitingas. Leonardo Skirpsto nuotr. www.voruta.lt TSRS komunistų partijos žlugimo priežastys Šioje publikacijoje, daugiausiai remdamasis archyviniais dokumentais, bus paliesti tik 1988 m. pačius ryškiausi įvykiai, kurie atspindi Lietuvos atgimimui svarbų istorinį periodą, susijusį su viešumo bei Lietuvos gyvenimo destalinizavimo žingsniais. Šį laikotarpį istoriškai įprasmino Sąjūdžio gimimas ir kiti šio laikotarpio įvykiai,...
Įrašas
Pro memoria: Romualdas Lankas (1940–2010 m.)
Į amžinybę išlydėjome Pilietį, kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės Romualdą Lanką. Šį kuklų ir paprastą žmogų iš Trakų – Sąjūdžio muškietininką – pažinojo visa Nepriklausomybės Sąjūdžio Lietuva. Jo gyvenimas buvo pavyzdys, kad mažas, bet didis žmogus gali nuveikti labai daug. Šio eilinio žmogaus pilietinė pozicija kuriant valstybę buvo labai svarbi. R. Lankas gimė 1940...
Įrašas
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Trakų istorinėje žemėje
Prieš 20 metų gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įjungė į aktyvią veiklą visos Lietuvos žmones, įžiebdamas jiems viltį kovoti ir siekti Lietuvos nepriklausomybės, sužadino visuomenės susidomėjimą tautos istorine praeitimi. Jau pirmųjų Sąjūdžio mitingų metu pasirodė pirmosios tautinės vėliavos. 1998 m. spalio 7 dieną trispalvė vėliava suplevėsavo Vilniuje, Gedimino kalno bokšte, o spalio 27 d. – Trakų...
Įrašas
Baltadvario (Mūrinių Videniškių) bastioninė pilis: archeologiniai ir istoriniai duomenys
Videniškiai minimi istorijos šaltiniuose jau 1367 metais. Miestelyje yra išlikusi XVII a. statyta renesansinė bažnyčia, kurioje yra dešimt vertingų dailės paminklų. 1632 m. buvo primūryta koplyčia, joje palaidota daugelis Giedraičių giminės atstovų, tarp jų ir vienas iš bažnyčios fundatorių ir Baltadvario pilies statytojų – Martynas Marcelijus Giedraitis. Miestelyje XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla,...
Įrašas
Dar kartą apie šv. Brunono 1009 metų misiją į Lietuvos pasienį
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Pasirodžius straipsniui „Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis“ (Voruta, 2009 m. Nr. 2) gavau nemažai atsiliepimų. Ypač svarbus gerbiamojo Telšių vyskupo dr. Jono Borutos, kuriame atkreipiamas dėmesys į žymaus Lietuvos vienuolynų istoriko Viktoro Vinco Gidžiūno OFM straipsnį „Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje“, išspausdintą „Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštyje“, t. 6,...
Įrašas
Donatas Malinauskas ir lopatologija
Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“ (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje Lietuvoje. Autorius medžiagą apie signataro gyvenimą ir...
Įrašas
„Laisvės kryžkelės“ (II) – Povilas Plechavičius ir Lietuvos vietinė rinktinė
Tęsiame bendrą „Bernardinai.lt“, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir „Žinių radijo“: projektą. Antroji projekto medžiaga pasakoja apie iki šiol daug ginčų keliančią asmenybę – brigados generolą, Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininką, Lietuvos vietinės rinktinės organizatorių ir vadą – Povilą Plechavičių. Generolas gimė 1890 m. vasario 1 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiuje, Bukančių viensėdyje. Mirė 1973...
Įrašas
Tautinio atgimimo Vilniuje pradininkas
Tokiais žodžiais apibendrino savo pasisakymą apie Vasario 16-osios Akto signatarą, Valstybės Tarybos narį, vieną iš pirmųjų Rytų Lietuvos veikėjų Donatą Malinauską jo giminaitis Viktoras Jencius-Butautas, kalbėjęs signataro 140-ųjų gimimo metinių paminėjime Signatarų namuose Vilniuje. Vakarui jaukumo ir šilumos suteikė kompozitoriaus Tomo Leiburo atlikti kūriniai fortepijonui. Tuo tarpu Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko gimimo metinių paminėjimas...
Įrašas
Vietinės rinktinės kario Antano Kramiliaus prisiminimai. Po vietinės rinktinės nuginklavimo
Prisiminimai Jūsų dėmesiui – dar niekur nepublikuoti buvusio Vietinės Rinktinės kario pono Antano Kramiliaus prisiminimai, kuriuos, atsiklausęs autoriaus sutikimo, mums perdavė kolega iš militaria.lt forumo OHO. Labai ačiū gerbiamiems kolegai ir ponui Kramiliui, mielai leidusiam publikuoti prisiminimus čia. prisiminimai apima laikotarpį nuo Vietinės Rinktinės išformavimo iki karo pabaigos ir pirmųjų pokario dienų. Šiuos prisiminimus žurnale publikuosime...
Įrašas
Andrius Riomeris – paskutinysis iš Riomerių gimęs Lietuvoje
Riomeriai – Lietuvos bajorų šeima, XVII a.pradžioje atskėlusi į Lietuvą iš Livonijos ir įsikūrusi Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Pasak Lietuvių Enciklopedijos ( XXV tomas, 487 p.)Riomeriai pasižymėjo Lietuvos valstybės kariuomenėje, visuomeniniame ir kultūros gyvenime. Giminės pradininkas buvo Motiejus Riomeris, LDK artilerijos generolas, miręs 1699 m. Kedainiuose ir palaidotas Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje. Severinas Riomeris (1814-1890) žinomas lietuvių...
Įrašas
Ar buvo Vilniaus krašto okupacija?
Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio televizijoje išsakytą teiginį, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, sunku praleisti pro ausis. Bet iš tikrųjų ministro interviu Lenkijos televizijai buvo skirtas daugiau vokiečių tvirtinimams, esą jie po karo buvo išvyti iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų ir jiems nenorima gražinti nuosavybės. Vokiečiai jau seniai...
Įrašas
Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)
Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...
Įrašas
Antanas Tyla. Lietuviai prieš Rusijos imperiją (1865-1904)
www.voruta.lt Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo...
Įrašas
Sąjūdžio idealisto mirtis
2010 m. liepos 8 d. sukako lygiai trys mėnesiai, kai iš šio gyvenimo Anapilin išėjo Romualdas Lankas. Žmogus, kurio pavardė daugumai Lietuvoje šiandien tikriausiai nieko nesako. Bet jis davė savo kraštui daugiau, negu daugelis šiandien esančių ar anksčiau buvusių valdžios žmonių, kuriems Lietuva yra tik jie patys su savo artimaisiais ir grupe draugų. Ir...
Įrašas
Alfredas Girdziušas – Sausio 13-osios metraštininkas
„Vorutos“ pokalbis su žinomu fotomenininku Alfredu Girdziušu, tikru Sausio 13-osios foto metraštininku, padovanojusiu Seimui …. kadrų iš Sausio -13-osios įvykiu Kaip kilo mintis tapti fotomenininku, arba nuo ko viskas prasidėjo? Vaikystėje norėjau būti geležinkelininku, nes išpat mažens labai norėjau daug keliauti, daug pamatyti bei apsilankytiįvairiose šalyse. Baigęs aštuntą klasę, išvykau į Vilnių pabandyti laimės stoti į...
Įrašas
Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....
Įrašas
Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
Akad. prof. habil. dr. Antano Tylos kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime: „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“ 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. ...
Įrašas
Pokaris Sūduvoje
Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...
Įrašas
Šalčininkų krašto Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)
Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijai, 1795 metais prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos...
Įrašas
1956-ųjų protesto dalyvis Z. J. Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Prieš 54 metus Lietuvą sudrebino Vilniuje bei Kaune įvykusios spontaniškos protesto prieš sovietų okupaciją manifestacijos. Solidarizuodamiesi su Vengrijos sukilėliais Lietuvos studentai bei moksleiviai Vėlinių vakarą, rizikuodami savo ateitimi, viešai išreiškė laisvės siekį. Sovietų režimas protesto akcijų dalyviams neatleido, buvo sulaikyta nemažai studentų, dalis jų – nuteisti bei pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Šių akcijų dalyvis...
Įrašas
Tai buvo sunkios derybos
Prieš dešimt metų, 1994-ųjų balandžio 26 dieną, Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Sutarties derinimas truko dvejus metus, jį lydėjo didelis lenkų žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimas. Daugiausiai aistrų įžiebė Vilniaus pasiūlymas sutartyje įvertinti Lenkijos agresiją prieš Lietuvą tarpukariu ir dėl jos daugiau nei du dešimtmečius trukusią Vilniaus ir Rytų Lietuvos...
Įrašas
Aptikti kunigaikščio Netimero vardo pėdsakai Augustavo apylinkėse Lenkijoje
Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečio proga mokslininkai suskato tirti visa tai, kas yra susiję su tuo paminėjimu. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greitai įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta, 2009 01 24 ir...
Įrašas
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 73
- 74
- 75
- Kitas