Istorija

Įrašas

Žygis po Dieveniškių apylinkes. Pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti

Vilniaus rajono Paberžės būrio šauliai, taip pat Marijampolio būrio ir kitų padalinių šauliai 2015-05-16, 17 dalyvavo pėsčiųjų žygyje Dieveniškių apylinkėse, skirtame 1991 m. nužudytam pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti. Ėjome pasirinktinai 22 arba 34 kilometrų žygį, dalyvavome šventiniame koncerte, šildėmės prie laužo, sportavome ir ilsėjomės. Puikaus renginio organizatoriai -Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė ir Lietuvos...

Įrašas

Šaltojo karo metai: Vakarų radijo stočių tikslas buvo psichologinio poveikio operacijos

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vakarų radijo transliacijos Šaltojo karo metais buvo veiksmingas antisovietinės politikos įgyvendinimo instrumentas – šitaip buvo vykdomos psichologinio poveikio operacijos, LRT Radijui sako humanitarinių mokslų daktarė Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė. „Dabar mums tai skamba kaip sąmokslo teorijos, bet radijas turėjo transliuoti informaciją ir aštriai kritikuoti komunistinę santvarką bei sovietų valdžią...

Įrašas

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti

Mauthauzenas, 2015 05 08. Iš kairės pirmas – skulpt. J.Jagėla, antra – T.B.Burauskaitė, trečia – ambasadorė L.Zakarevičienė 2015 m. gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų...

Įrašas

Sužeistų partizanų žygdarbis

Lietuvos  partizanas Juozas Bajoras Žaibas Antanas BUNEVIČIUS Nedažnai atsitinka, kad nuo mūšio pradžios iki pabaigos kovotų sužeisti partizanai su sveikais okupantais. Taip pat , nedažnai būna, kad keletas sužeistų partizanų nukautų dešimt kart daugiau priešų. Toks įvykis buvo Partizaninio karo metu.           O buvo taip: 1945 m. žiemą (sausio 27 d.) Geležinio vilko rinktinės partizanų...

Įrašas

„Leningrado skerdynės“ – knyga apie Leningrado gynybą ir blokadą

V. Bešanov. Leningrado skerdynės. Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Užukukis – Vilnius: Briedis [2015]. – 464 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ išleido baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą apie Leningrado gynybą ir blokadą – „Leningrado skerdynės“. Apie Antrojo pasaulinio karo metais vykusią Leningrado blokadą parašyta šimtai knygų. Baisi tragedija, pasiglemžusi milijonų žmonių gyvybes, giliai ir...

Įrašas

Pergalės diena 1945 metais: ar gegužės 8 d., ar gegužės 9 d.?

Nuotraukoje – Berlynas Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Juozas SKIRIUS Pergalės dienos klausimą Lietuvoje nuolat aktualizuoja kas dešimt metų vykstantys gegužės 9 d.  grandioziniai renginiai Maskvoje. Gerai prisimename, kad 1995 m. į Rusijos valdžios kvietimą atvykti į Maskvoje rengiamas iškilmes vieningai atsisakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai. Tuo buvo pažymėta, jog ši šventė mums svetima,...

Įrašas

Tolimos praeities paslaptis: kaip formavosi Lietuvos valstybė

 Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt, AFP/Scanpix nuotr. Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip...

Įrašas

Lietuvos partizanų Tigro rinktinė – Šiaurės rytų Vytauto apygarda

Parengė Irena MONTVYDAITĖ – GIEDRAITIENĖ, LLA sąjungos pirmininkė   Sukanka 70 metų kai prasidėjo partizaninis judėjimas prieš raudonąjį okupantą 1940 m. įžengus Sovietų armijai į Lietuvą, Lietuvai grėsė netekti Nepriklausomybės, likti sunaikintai. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metais, vokiečių okupacijos  metais atsargos karininko Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Laisvės armija, viena iš stipriausių...

Įrašas

Susigrąžinta filmuota medžiaga iš karo metų Vilniaus

Operatoriaus Stepo Uzdono 1943 m. filmuoti Vilniaus vaizdai pasiekė Lietuvą. Praėjusiai metais rasta filmuota medžiaga pernai rudenį atidarė lietuviško kino dienas Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija buvo parvežta į Lietuvą ir pristatyta „Skalvijos“ kino centre. 1918-1945 m. sukurta lietuviško kino produkcija neišsaugota arba išblaškyta užsienio šalių archyvuose, rasti S. Uzdono 1943 m. Vilniuje nufilmuoti...

Įrašas

Lietuvos keliautojas – Vladislavo Sirokomlės įkvėpėjas

Rolandas GUSTAITIS Žinomo lenkų poeto ir visuomenės veikėjo, kurio gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva, Vladislavo Sirokomlės (Liudviko Kondratovičiaus; 1824-1862) kraštotyrinio pobūdžio knyga „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ (1861 m.) nebūtų pasirodžiusi, jeigu jos autorius nebūtų turėjęs neįvardyto keliautojo rankraščio. Apie tai rašoma minėtos knygos pradžioje: „Be noro paskelbti spaudoje parašėme Nemuno monografiją nuo...

Įrašas

Atgyja Umiastovskių rūmai

Monika Petrulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje atgyja buvusių grafų Umiastovskių rūmai. Sostinės gyventojų Vilniaus klubas į rūmus jau investavo apie 300 tūkst. eurų. Prieš septynerius metus Vilniaus klubui panaudos sutartimi atiduoti grafų Umiastovskių rūmai tvarkomi klubo narių, vilniečių, lėšomis. Iš pradžių skaičiavę, kad rūmus restauruos per ketverius metus, šiandien Vilniaus klubo nariai sako,...

Įrašas

Naujam gyvenimui prikeltas Rumpiškės dvaras

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdoje naujam gyvenimui prikeltas Rumpiškės dvaras. Jame, kaip ir anksčiau, įsikurs Adomo Brako dailės mokykla, tačiau neatmetama, kad restauruotas pastatas taps ir puikia erdve miesto renginiams. Rumpiškės dvaras įkurtas XVII amžiaus viduryje, pietinėje miesto dalyje, tarp Kuršių marių ir Sendvario. Pasak istorinių šaltinių, dvaras turėjo ne vieną savininką,...

Įrašas

Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko premija skirta G.Songailai

2015 m. kovo 8 d., sekmadienį, Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje po 10 val. pamaldų įvyks iškilminga Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premijos įteikimo ceremonija. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Šiais metais...

Įrašas

Signataro D. Malinausko premija įteikta tautininkui G. Songailai

Kovo 8 d. 10 val. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai buvo įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Garbingą apdovanojimą G. Songailai įteikė signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Vienas...

Įrašas

Nuo Tilžės akto (1918 XI 30) iki Klaipėdos krašto sukilimo (1923 I 10 – 15)

45 metus tyrinėju Mažąją Lietuvą ir visą Prūsiją, 42 metus rengiu lietuviškas enciklopedijas (vertingiausios – 4 tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija ir 26 tomų Visuotinė lietuvių enciklopedija), tad laikau save to fronto kariu. Jau sovietinės okupacijos laikotarpio enciklopedijose, moksliniuose veikaluose, publicistikoje daug rašiau apie Mažają Lietuvą. Šis mano rašinys skirtas Mažosios Lietuvos nepriklausomybei ir siekiui susijungti su...

Įrašas

Biržų raj. rastas rago fragmentas – seniausias dirbinys Lietuvos istorijoje

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago fragmentą, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys. Unikalus radinys leis mokslininkams daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją prasidėjus visuotiniam atšilimui. Iš pirmo žvilgsnio neypatingas rago fragmentas – archeologams ir...

Įrašas

Kultūros istorijos vakaras „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kovo 5 d. 17 val. kviečia į architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaitą „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“, kuri vyks muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Susidomėti pokario Vilniaus senamiesčio atstatymo (o podraug ir griovimo) tema paskatino Jano ir Januszo Bułhakų fotografijos, kuriose fiksuojama situacija...

Įrašas

Mokslininkė: XVIII a. antrosios pusės Gardiną galima vadinti antrąja LDK kultūros sostine

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Amžininkai Gardiną lygino su klestinčiais Vakarų Europos centrais, tokiais kaip Paryžius, Londonas, sako apie XVIII a. antrosios pusės Gardiną disertaciją parašiusi dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. „Nelabai žinomame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užkampyje buvo skaitomi Denis Diderot, Voltaire`as. A. Tyzenhauzas susirašinėjo su Rousseau ir diskutavo apie tinkamą respublikos valdymą. Įsteigta...

Įrašas

Rudaminos dvaro sodybos fragmentai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu, Lazdijų rajone esančios Rudaminos dvaro sodybos fragmentai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Taip pat patvirtintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas. Nustatyta, kad Rudaminos dvaro sodybos fragmentai yra saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui. „Rudaminos dvaro sodyba yra unikali išlikusia XVI a. sienine tapyba ant ponų namo...

Įrašas

A. Smetona pagal lietuviškus, o ne sovietinius interesus

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ar pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona vertas paminklo? Nors paminklas yra įtrauktas į valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, ar pavyks jį iki 2018 metų pastatyti galima suabejoti, juk net dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje nepavyksta susitarti. Idėją ginčijantys tikina, kad A. Smetona –...

Įrašas

Knygoje „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“ – apie didžiausią laivo katastrofą istorijoje

* Bill Niven (sud.). Svajonių laivas „Wilhelm Gustloff“. Iš vokiečių kalbos vertė Alma Imbrasienė. – Vilnius: Briedis [2015]. – 252 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ Vilniaus knygų mugei išleido naujieną – profesoriaus Bill Niven sudarytą knygą „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“. Ši knyga – tai straipsnių rinkinys, kuriame apžvelgiama vokiečių laivo Vilhelmas Gustlofas (Wilhelm Gustloff) katastrofa įvairiose...

Įrašas

Hitlerio elitinės pajėgos

Patrick Hook, Michael Sharpe, Brian L. Davis. Hitlerio elitinės pajėgos. Iš anglų kalbos vertė Gintaras Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2015]. – 192 p.: iliustr. Leidykla BRIEDIS pristato naują knygą „Hitlerio elitinės pajėgos“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas” . Tai pasakojimas apie dvi Hitlerio elitinių pajėgų formuotes.  Pirma dalis – elitinės SS 9-osios tankų divizijos, pavadintos Pirmojo...

Įrašas

Monsinjoro Alfonso Svarinsko asmenybės bruožai

Pereitame amžiuje Nepriklausomoje Lietuvoje ir okupacijų metais išaugo daug asmenybių, kurių mentalitetas netelpa į jų nugyvento laikotarpio rėmus. Jie tęsia savo darbus ir būdami nebūtyje. Daugiausia tai rezistencinės kovos lyderiai – Jonas Žemaitis – Vytautas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Antanas Slučka – Šarūnas, partizanų kapelionas Justinas Lelešius, paskutinis partizanas Antanas Kraujelis ir daugybė kitų. Tarp...

Įrašas

Lietuvių pėdsakai Gluboko rajone

Gluboko rajonas, buvęs baltų ir slavų paribyje, yra Vitebsko srities vakarinėje dalyje. Ir šiandien ten daug lietuviškų pėdsakų, ypač vardyne. Vitebsko srityje 1995 m. gyveno 1 442,3 tūkst. gyventojų. Didžiausią srities gyventojų dalį sudaro baltarusiai (81,8 %), rusai – 13,5 %, ukrainiečiai – 1,7 %, lenkai – 1,2 %, žydai – 1,1 % (BED 1995,...

Įrašas

A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...

Įrašas

Ilzenbergo dvaro rūmai nušvis naujomis spalvomis

lrt.lt, Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio nuotr. 2012 metais įsibėgėję Ilzenbergo dvarvietės ansamblio atkūrimo darbai įžengė į paskutinį etapą – pradėti rekonstruoti dvaro rūmai, teigiama Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio pranešime. Iki šiol buvo atstatyti ir Ilzenbergo biodinaminiam ūkiui perduoti dvarvietės ūkiniai pastatai, atkurta visa infrastruktūra, baigiamas tvarkytas šimtametis dvaro parkas, tvenkiniai, Ilgio ežero pakrantė. Parkas bus atvertas...

Įrašas

Rudenį Telšiuose iškils paminklas Durbės mūšiui

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2015-ieji Lietuvoje paskelbti etnografinių regionų metais. Atsiliepdama į tai Žemaičių kultūros draugija pradėjo vieno svarbiausių Lietuvos istorijoje įvykių – Durbės mūšio, kuriam šiemet sukanka 755 metai, įamžinimo projektą. Rugsėjį paminklas iškils Telšiuose. Skulptorius Algirdas Bosas jau baigia iš molio lipdyti Durbės mūšiui atminti skirtą skulptūrą. Ją kurti, skulptorius...

Įrašas

Lietuvių pėdsakai Miorų rajone

Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...

Įrašas

Kviečia pažvelgti į tarpukario Lietuvos policijos kasdienybę

lrt.lt Parodoje „Tarpukario Lietuvos policija fotografijose“ eksponuojamose nuotraukose užfiksuotos 1918–1940 m.  Lietuvos policijos gyvenimo akimirkos, rašoma pranešime spaudai. Šias nuotraukas ir kitus su tarpukario Lietuvos policijos istorija susijusius dokumentus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas kolekcionierius Skirmantas Andriušis rinko apie dešimt metų. Nuo mažens rinkęs pašto ženklus, kolekcijos autorius tarpukario Lietuvos policijos istorija susidomėjo pats tapęs...