Pirmasis „Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės susitikimas su visuomene įvyko 1988 m. birželio 13 d. 18 val. 30 min. Vilniuje, M. Melnikaitės (dabar A. Juozapavičiaus) g. 9a.

Susirinko apie 600 žmonių. Dalyvavo partijos CK mokslo skyriaus vedėjas J. Paleckis A. Juozaitis pirmininkaiti pasiūlė akad. A. Buraičui. Salė pritarė.

A. Buračas. Iš 36 iniciatyvinės grupės narių buvome susirinkę 23. Sudarytos 7 darbo grupės, kurių atstovai šiandien informuos apie numatytus spręsti uždavinius.

1. Ekologinė gr. – Z. Vaišvila, R. Pakalnis
2. Ekonominė gr. – A. Buračas, K. Prunskienė
3. Socialinė-politinė gr .– B. Genzelis, R. Ozolas
4. Kultūrinė gr. – V. Landsbergis, V. Bubnys
5. Nacionalinių klausimų gr. – A. Žebriūnas, V. Čepaitis
6. Teisinė gr. – J. Bulavas, V. Tomkus
7. Organizacinė gr. – A. Medalinskas, A. Kaušpėdas, A. Juozaitis

R. Ozolas. „Persitvarkymo Sąjūdžio“ (PS) iniciatyvinė grupė konstatavo, kad respublikoje pirmoje eilėje iškilo ekologinio ir demokratinio pobūdžio problemos. PS turi padėti jas spręsti. PS nukreipta ne prieš partiją ir valdžią, o prieš jėgas, stabdančias minėtų problemų sprendimą. Pagrindinis darbas – PS rėmimo grupių organizavimas, arba savaveiksmių grupių organizavimas, konkretiems uždaviniams spręsti (pvz., „Žemyna“ – užsiima Ignalinos AE ekologija). Aprėpti visas respublikos problemas–sunkus uždavinys. Informacijos mažai ir ta falsifikuota (ELTA – apie užterštumą, A. Būdvydis – apie žemės ūkio chemizavimą). Klausimais, liečiančiais visą respubliką, su žmonėmis nesitariama (pvz., Kėdainių, Jonavos kombinatų rekonstrukcija). Pareigūnai šių problemų nespręs – nesuinteresuoti. PS tikslas – parodyti, kad tie pareigūnai yra neteisūs. PS Ignalinoje nuveikė kol kas mažai, bet pagrindiniai klausimai – aiškūs, šiandien juos reikia suderinti su visuomene. Šiuose susitikimuose reikalingi aptarimai-diskusijos konkrečiais klausimais (o ne monologai). Šiandien svarbiausia, kaip spręsti ekologines problemas ir kaip patobulinti liaudies deputatų veiklą. Svarbiau iniciatyva negu organizacija; realus žingsnis svarbiau už visas programas. Todėl galbūt reikėtų organizuoti ekologinį žygį per užterštas vietoves. Žmonės nežino, kokiomis sąlygomis jie gyvena. Reikia rinkimus padaryti tikrai demokratinius. PS – tai ne partija, PS – tai banga, jungianti visų pakilusių žmonių protą. Ji išnyks, kai valstybinės instancijos atstovaus liaudžiai. Estijoje „Liaudies fronto“ programai pritarė ir Aukščiausioji Taryba ir CK. PS sustiprėjiti būtinos gamybinių darbo kolektyvų rėmimo grupės. Respubliką liečiantys klausimai vis daugiau sprendžiami sąjunginiu lygiu. Lietuvos agropromas turi pateikti Maskvai 28 000 rodiklių.PS darbo pakaks.

B. Genzelis. PS reikalingas, nes respublika persitvarkymo procese smarkiai atsilieka nuo Maskvos. Kai Chruščiovo laikais, baigęs Maskvos universitetą, grįžau į Vilnių, čia dar klestėjo stalinizmas ir raganų medžioklės. Dabar atsiliekam taip pat: Bielinis, Zinkus sėdi tose pačiose kėdėse, kaip ir stagnacijos metu ir vykdo tą pačią politiką. Aš manau, kad 1929 m. Stalinas įvykdė kontrrevoliuciją. Po kiekvienos revoliucijos pasireiškia kontrrevoliucija PS iniciatyvinėje grupėje – 2/3 narių–komunistai. Atsirado nauja išnaudotojų klasė. 87 proc. uždirbtų lėšų tenka administracijos atlyginimams. Bet aš esu optimistas ir tikiu, kad tokių rinkimų, kaip į XIX partkonferenciją daugiau niekada nebus. Aš tikiu, kad socializmas gali būti ir demokratinis ( ne tik autokratinis). Mūsų rinkimai panašūs į tai, kaip Adomas rinkosi žmoną. Jei mūsų pozicijos tvirtos, tai nereikia bijoti priešiškų nuomonių, o diskutuoti su jomis. Pirmiausi uždaviniai:1) keisti – tobulinti rinkimų sistemą; 2) panaikinti privilegijas: visi turi gyventi tik iš savo atlyginimų; 3) gerinti žmonių gyvenimo sąlygas. Biurokratų kabinetuose galima važinėti dviračiu, o ligoninėse ligoniai guli koridoriuose. Viską turi kontroliuoti liaudis, nes biurokratai slepia informaciją apie butus ir atlyginimus. Spręsti kaimo ir sveikatos apsaugos problemas; 4) įvesti personalią atsakomybę už biurokratinius sprendimus. (Gromaila, slopinęs kultūrą Raseiniuose, dabar Vilniuje – miškų ūkio ministro pavaduotojas).

V. Bubnys. Viršininkai pas mus tik paaukštinami, nes jie parenkami ne pagal erudiciją, o pagal anketas, kuriose nuopelnai sumuojami nuo Stalino laikų. Mūsų grupėje – 54 rašytojai, bet mes visi dar nebuvom susirinkę. Problemos tokios: 1) architektūrinis palikimas. Per pastaruosius 40 metų Vilniuje sunaikinta daugiau paminklų negu per ankstensius 200 metų (V. Drėma). Eksponatai dingsta ir dabar (išdovanojami). Mūsų pareiga juos saugoti; 2) kultūra. Tautinę kultūrą kuria ne tik Lietuvoje, bet ir emigracijoje (plojimai). Reikia rūpintis ir jos išsaugojimu. Spręsti tautų problemas.
Į klausimą dėl universiteto autonomijos, V. Bubnys atsakė, kad bet kokia autonomija didina demokratiją, todėl ją reikia palaikyti.

A. Žebriūnas. XIX partkonferencijos mandatinei komisijai reikia pasiųsti protestą dėl paskyrimo į ją nekompetentingų delegatų. Nacionaliniu klausimu: 1) grąžint Lietuvai istoriją. Propaguoti ją kine ir spaudoje. Išversti Dlugošo kroniką. (Scenarijaus apie Vytautą sukūrimą premijuos Kauno šilko fabrikas. Reikia dauginti senas istorines knygas, dalint profesionaliems istorikams; 2) vystyti kultūrinės saviraiškos formas; 3) lietuvių kalba turi būti įrašyta į Konstituciją kaip valstybinė respublikos kalba; 4) rūpintis lietuvių tautinėmis mažumomis Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Ne tik rusai, kaip tautinė mažuma, turi teisę į rusų mokyklas Lietuvoje; 5) pasmerkti E. Eismunto straipsnį „Tiesoje“, išspausdintą 1988-06-11.

Juška (iš salės). Vilniaus krašte lietuvių mokyklų skaičius mažėja. „Červony štandar“ agituoja Vilnijos lenkus neleisti vaikų į lietuviškas mokyklas.

A. Buračas. Svarbu sukurti socialinio teisingumo ekonominį pagrindą. Dabar yra nemažai žmonių, kurie skursta. Po laukiamo kainų pakilimo jiems bus dar sunkiau. Respublika turi gauti pajamų už darbuotojus, priimamus iš už respublikos ribų, kad galėtų kompensuoti nuostolius vietiniams gyventojams. (Estai ima 6000 rb) Respublikos įstaigos turi išsirūpinti teisę tvarkyti ūkinius respublikos įmonių ryšius su Sąjunga ir kitomis užsienio šalimis.

K. Prunskienė. Ką galima išspręsti apačioje, nereikia spręsti viršuje. Nuosavybei reikia grąžinti šeimininką, tik tada išsispręs ekonominės problemos. Persitvarkymas, kaip ir kitos gėrybės, yra dalinamas iš viršaus , kaip tėvas dalina duoną vaikams. Todėl PS bus spaudžiamas ir jį reikės apginti.

Z. Vaišvila. Delegatus į XIX partkonferenciją būtina išrinkti demokratiškai, o valdžios atstovams pasiūlyti joje dalyvauti stebėtojų teisėmis.

Respublikos ekologinė programa patvirtina 1986 m. Jonavos, Kėdainių, Mažeikių pajėgumai didinami virš penkmečio plane numatytų rodiklių. Teršalų debesys virš Kauno ir Vilniaus per Elektrėnus jau susijungė į vieną debesį. Taip pat ir Kėdainių su Jonavos. Mažeikių – su Liepojos. Kyla klausimas: ar tokioje aplinkoje apskritai galima auginti derlių. Lietuva sunaudoja 40 proc. pagamintos respublikoje energijos ir 60 proc. iš jos atitenka gamykloms, teršiančioms aplinką. Blogiausia, kad žmonės, dirbantys gamyklose, to nežino ir nesupranta kokiomis sąlygomis jie gyvena. Rimta Kuršių marių problema. Sunku įsivaizduoti, kad Kaunas iki šiol neturi valymo įrenginių. Klaipėdoje iškyla sunkumų su geriamuoju vandeniu, nes gėlas paviršinis vanduo yra tik iki 4-5 m gylio ir taip pat užterštas (žemės ūkio ir mazuto katastrofos). Perkėlai Mukranas-Klaipėda iškasta duobė 9 m gylio, kai marių gylis 4-5 metrai. Gėlas vanduo yra lengvesnis ir paviršiumi išteka į jūrą. Sūrus vanduo pagal dugną teka į marias ir neša į jas duobėje susikaupusius teršalus. Po 10 metų marios taps kloaka. Apie tai mokslininkai buvo perspėję perkėlos statytojus. Perkėla buvo reikalinga Vokietijos DR atominių elektrinių atliekoms grąžinti į TSRS. Ignalinoje „Atommaš“ ruošiasi statyti didžiulę gamyklą. Informacijos apie radiacinę būklę  respublikoje „Glavlit“ nepraleidžia be Maskvos nurodymo. „Jumanitė“ rašė, kad Ignalinos elektrinė teršia 10 000 kartų daugiau nei analogiškos švedų elektrinės. „Moskovskije novosti“ nuramino švedus, kad teršimas vyksta tik 150 km spinduliu. Po Černobylio avarijos 1986 m. balandžio 28-29 d. Vilniuje karštųjų dalelių 1 m3 10 000 (norma–1 dalelė). Niekas gyventojų apie tai neperspėjo. Didžiausia respublikoje teršėją Einorį paskyrė Gamtos apsaugos komiteto pirmininku.

Brazauskas. („Žemyna“). Žuvys dūsta Nemune ir Kauno mariose dėl Alytaus miesto teršalų.
V. Tomkus. Teisingumo ministerijoje yra 120 darbuotojų, iš jų – 60 aptarnaujančio personalo. Ką jie veikia – niekas nežino. Teisybės ieškoti žmonės važiuoja į Maskvą. Tai, kad R. Reiganas pasikvietė N. Sadūnaitę, rodo, jog mes neturime vadų. Rytoj birželio 14-oji Žinote, kokia tai diena? (plojimai). „Balsai“ skelbia apie rytdienos demonstraciją Katedros aikštėje. Mes turime dabar ją arba pasmerkti, arba iniciatyvinė grupė turi ją paimti į savo rankas.

A. Juozaitis. Yra pasiūlymas pagerbti 1941 m. birželio 14-osios aukas Tylos minute. Visi atsistoja (Paleckis su Imbrasu – taip pat).

A. Čekuolis. Siūlau sudaryti komisiją V. Tomkaus veiklai remti. Jis turi daugiau nei 1 000 laiškų, kuriuose žmonės prašo padėti teisiniais klausimais. Vienas jis nieko nenuveiks. Reakcija – „deržimordos“ bando spausti PS. Akademikui R. Rajeckiui buvo pasakyta, kad jis gali būti ir nepatvirtintas, jeigu neparašys, kad išstoja iš PS iniciatyvinės grupės, vengdamas turėti reikalų su ekstremistais. Akademikas nepasidavė šantažui. Jeigu būtų pasidavęs, būtų turėję išeiti ir kiti. Pasiūlymai: 1) apsiskelbti socialiniu-komunistiniu judėjimu; 2) užmegzti kontaktus su „žaliaisiais“ Vakarų Europoje. Tai pakeltų PS prestižą, o Sąjungai irgi būtų gerai; 3) sudaryti PS žydų, lenkų, rusų sekcijas; 4) PS – politinis judėjimas, todėl jam susidarys opozicija. Pasiruoškim į gatvę išeiti su raudonais lozungais: „Visa valdžia Taryboms“, „Tarybos–liaudžiai“. Trispalvės nereikia. Gana, kad atkovojom Vytį. Reikia būti ir gudriems; 5) XIX partkonferencijos atidarymo dieną Kalnų parke suorganizuoti demonstraciją. „Gimtasis kraštas“ turi 1 320 spausdintinų laiškų.

V. Landsbergis. Į sekančios dainų šventės repertuarą siūloma įtraukti „Tautišką giesmę“. Suformuluoti priesakus delegatams į XIX partkonferenciją ir paskelbti juos spaudoje. Pas mus geras buvo tas, kuris apolitiškas – dirba ir netrukdo vairuoti. Atėjo laikas veikti. Mes – politinis sąjūdis, mes – prieš stabdymo jėgas. Jei respublikos vadovybėje yra persitvarkymo šalininkų, jie mus turėtų remti, nes mes jiems padedame.

Ekologijos srityje valdžios logika–beprotystės logika. Reikia ne parašus rinkti, o kelti valdžiai klausimus. Jeigu neatsakys – tai irgi atsakymas. Kiekvienas deputatas atsiskaityti savo rinkėjams. Visiems reikia kovoti su CŽV (centrinių žinybų valdininkais). Kadangi respublikos valdžiai nerūpi žmonių sveikata, jie prisiima viską, ką Maskva pasiūlo. PS turi spausti vyriausybę ir nebijoti, kad bus apšaukti „nacionalistais“. SSRS turi tapti lygių respublikų sąjunga. Pamotės šeimoje visuomet esi antraeilis. „Prieš“ yra totalitarizmo virusas, jį reikia įveikti, arba mirsim. Biurokratai yra solidarūs – vienas kito nenuskriaus. Kol bus peržiūrėta SSRS Konstitucija, reikia reikalauti, kad 7.3 ir 7.4 paragrafų veikimas būtų sustabdytas. Išsireikalauti: spaudos biuletenį, nors 0,5 val. per savaitę televizijoje, vietą susirinkimams.

A. Čekuolis. Jei kas pajustų persekiojimą, praneškit PS iniciatyvinei grupei. Būtina ruošti programą ( ir ženklą) „Neteršk Lietuvos“.

A. Juozaitis. Rašteliuose iš salės siūloma rinkti medžiagą apie represuotus žmones, kol jie dar gyvi. PS struktūra numatyta taip, kad iniciatyva turi eiti iš apačios. Žmonių klausimus svarstys susidariusios darbo grupės. PS adresas: Vilnius, Pilies 23-1; 23/15 ARS-3; p.d. 252 „Sąjūdžiui“. Apie rėminimo grupes informuoti tel. 61-66-46, Art. Skučas. Trukdymu bus, bet nereikia jų bijoti.

V. Čepaitis. Susirinkusieji turi skleisti žinią po Lietuvą, apie tai, kas čia įvyko.

A. Medalinskas. Čia susibūrė tik lietuviai spręsti problemų, kurios jiems iškilo. Kai panašios problemos iškils kitų tautų žmonėms Lietuvoje, jie galės įsijungti į PS. Dirbtinai organizuoti jų nereikia. Būtina įsigyti būstinę, telefoną, sąskaitą. Galima būtų pradžiai leisti sienlaikraštį.

S. Imbrasas. Ačiū už pakvietimą. Jeigu jūs su mumis bendradarbiausite, tai PS eis į naudą. Mes dirbame ta pačia kryptimi. Sudarytos 3 komisijos: 1. Klikūnienė–dėl Konstitucijos pakeitimų; 2. J.Šerys–ekologija; 3. L. Šepetys–politinė-masinė. Baigiami ruošti nutarimai: 1. Dėl lietuvių kalbos ir istorijos dėstymo; 2. Dėl lietuvių kalbos mokytojų atlyginimų. Su partija reikia palaikyti kontaktą, mūsų siekiai nesikerta, tik jūs–aktyvesni. Dėl XIX partkonferencijos delegatų rinkimo aš nesu informuotas–tai oraganizacinio skyriaus sfera (V.Beriozovas).

Pasipylė klausimai S. Imbrasui dėl „Vilnijos“ susirinkimo uždraudimo, dėl PS spaudos, dėl Teisingumo ministerijos darbo, dėl salės, kt.

S. Imbrasas. Aš nesu CK įpareigotas, atėjau čia savo iniciatyva; nežinau, gal J. Paleckis (išėjo įpusėjus susirinkimui) būtų atsakęs į šiuos klausimus.

Į dalį klausimų (iš raštelių) neatsakė: jie esą neįskaitomi, arba „nelogiški“. Salė triukšmavo. Tuo tarpu kažkas įkyriai klausė: „O kas tave patį išrinko?“

A. Juozaitis atkreipia dėmesį į dialogo vedimo kultūrą.

Gricienė. Kas suruošė prievartinę demonstraciją prieš vasario 16 d.?

S. Imbrasas. Visuomeninės organizacijos. Aš ėjau savo noru.

A. Buračas. Nepulkit Imbraso. Juk PS galėjo atsirasti tik viešumo dėka. Nereikia konfrontacijos, pabrėžkime bendrus siekius.

S. Imbrasas. Pas mus durys visada atidarytos. Prašom. Kvieskit į PS renginius CK atstovus – ateisim.

A. Buračas. Iniciatyvinė grupė bus įteisinta tik po susitikimo su valdžia. Kitaip gali atsisėsti vienumoj pagalvoti.

Klausimas. Ar dvasininkai gali dalyvauti PS?

A. Buračas. Jokios diskriminacijos nebus.

Priesakai XIX partkonferencijos delegatams: užtikrinti liaudies savivaldą; atkurti respublikų suverenumą; gerinti ekologinę situaciją; įvesti respublikinę pilietybę; reguliuoti migraciją; pripažinti lietuvių kalbą LSSR valstybine kalba; užtikrinti LSSR tiesioginius ryšius su užsienio šalimis; pareikšti nepasitenkinimą XIX parkonferencijos delegatų rinkimais.

V. Tomkus. Dėl salės, dėl spaudos, būtina reikalauti, statant terminus (2 savaites), jei ne – „samizdat“!

A. Kaušpėdas. Kaune suorganizuota 1-oji PS rėmimo grupė. Birželio 14-ąją visi privalome dalyvauti demonstracijoje Katedros aikštėje.

Susitikimas baigėsi 22 val. 15 min. Birželio 14-osios mitingui Katedros aikštėje organizuoti Lietuvos laisvės lyga (LLL) turėjo miesto valdžios leidimą. PS sprendimo dėka dalyvavimo mitinge nepriėmė, tuo leisdamas savo rėmėjams apsispręsti patiems.

Taip ir vėliau daugeliu klausimų PS laviravo tarp komunistų partijos stagnacinių ir LLL radikalių sprendimų, tuo dažnai užleisdamas pirmenybę LLL, siekiant bendrų išsilaisvinimo iš okupacijos tikslų. Šiuo atveju per LLL mitingą pirmą kartą buvo viešai iškelta Lietuvos Trispalvė. Ją iškėlė buvęs partizanas Leonas Laurinskas.