Neseniai minėjome Lietuvai svarbaus mūšio pergalės jubiliejų – Abiejų Tautų Respublika nugalėjo švedų kariuomenę prie Salaspilio. Bet ar žinome, koks buvo šio mūšio kontekstas? Kokią įtaką pergalė padarė tuo metu Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sudėtyje buvusiai Lietuvai? Apie tai kviečiame pasikalbėti spalio 6 dieną, 15:00 Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Renginio metu bus galima apžiūrėti neseniai...
Istorija
Įrašas
„Amerikos balso“ archyvai: Salaspilio kautynių garsas pasklido po visą Europą
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Wikimedia Commons nuotr. Salaspilio mūšis, įvykęs 1605 metų rugsėjo 27-ąją, laikomas viena didžiausių lietuvių pergalių. Kaip 1956 m. „Amerikos balso“ radijuje kalbėjo istorikas Simas Sužiedėlis, Švedijos kariuomenę, kurią sudarė 14 tūkst. rinktinių vyrų, Lietuvos kariuomenės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius sumušė neturėdamas nė 4 tūkst. karių. Wikimedia Commons nuotr. Gindami savo...
Įrašas
Atskleistos pirmosios Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje palaidojimų paslaptys
Spaudos konferencijoje pristatyti Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų – unitų) bažnyčios Vilniuje tyrimai, tvarkybos darbai bei Lietuvos unitų bendruomenė. Gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams atskleistos pirmosios prasidėjusių palaikų tyrimų paslaptys. Po šia Vilniaus bažnyčia rasta XVII–XVIII a. kripta su maždaug 100 palaikų. Tikėtina, kad jie priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams,...
Įrašas
Libertas Klimka. Apie egiptologės M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės darbus
Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė, 1910-1915 m. (M.K. Čiurlionio nacionalinio muziejaus nuotr.) Prieš 130 metų, liepos 16 d. Šaravų dvarelyje, Kėdainių r. gimė Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė – žymi Egipto kultūros tyrinėtoja. 1900 m. baigusi mergaičių gimnaziją Kaune, studijavo Maskvos universitete. 1904 m. baigė pedagoginius kursus, 1908 m. – Aukštuosius moterų kursus, 1916 m. – Istorijos...
Įrašas
II pasaulinio karo pabaigos metinės: komunistinio režimo nusikaltimai neįvertinti iki šiol
Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 70 metų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė karinius veiksmus, tačiau visiškos taikos pasauliui neatnešė. Tik bėgant metams Vakarai ėmė viešai nepritarti Sovietų Sąjungos politikai, nes tuo metu dar egzistavo nusiteikimas, kad šalys laimėtojos bendradarbiaus ir toliau, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Buvo numatyta įsteigti vadinamąją...
Įrašas
Vaitojantis prioritetas
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, ordino“ Už nuopelnus Lietuvai“, medalininkas Pradėjus laužyti Europos valstybių sienas, stabili saugumu nerūpestinga era pasibaigė.. Nuvilnijo saugumu susirūpinimo banga. Piliečiai kelia gynybinio pobūdžio problemas, stoja į karinę – patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą. Aktyvesni Seimo nariai į dienotvarkę kelia priemones kaip atgaivinti, plėtoti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri turi kovines tradicijas, kurios įvertintos...
Įrašas
Pabartonyse tyrinėjama akmens amžiaus gyvenvietė
Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.if.vu.lt nuotr. Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta. Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš...
Įrašas
Libertas Klimka. Pažymint Motiejaus Dogelio 300 metų gimimo sukaktį
Rugpjūčio 6 dieną sukako lygiai 300 metų, kai gimė Motiejus Dominykas Dogelis, pijorų vienuolis, istorikas, pedagogas, mokyklų reformatorius. Šis vienas šviesiausių savo meto žmonių gimė Gembuluose, Jašneco dvarui priklausiusiame kaime netoli Lydos, smulkių bajorų šeimoje. Jo kelias į mokslus prasidėjo netoli nuo gimtinės, Ščiutino pijorų mokykloje. Ten baigęs 7 klases, toliau mokėsi Liubešove. Būdamas 15...
Įrašas
“Gyvoji istorija” – baltarusių istorijos pėdsakai Vilniaus miesto audinyje
Baltarusiai yra viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, su lietuviais turėjusi ilgą bendrą istoriją, baltarusiai paliko milžinišką kultūrinį palikimą Lietuvos miestuose .Vilnius istoriškai buvo svarbus kultūrinis centras baltarusiams XIX–XX a. pradžioje. Daugiaetninis Vilnius su ryškia katalikiška tradicija tapo svarbiu baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Pavyzdžiui, baltarusių tautos atgimimui svarbus laikraštis Naša...
Įrašas
Išgelbėta „Lietuvos istorija“
Donatas JANUTA Neseniai internete pasirodė knygos „Lietuvos istorija“ pataisyta angliškoji laida „The History of Lithuania“ (2015, Vilnius, 327 psl.). Tai anksčiau išleistos, svetimtaučiams skirtos ir pelnytai kritikuotos knygos nauja redakcija, jos vertimas į anglų kalbą. Ankstesnė laida, kurioje buvo ne tik paprastų klaidų, bet ir Lietuvai kenksmingų – neteisingų teigimų dėl praeities santykių su kaimyninėmis šalimis,...
Įrašas
Istorikas apie 1655 m. užimtą Vilnių: tai buvo smūgis ir miestui, ir valstybei
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Nuotr. russiapedia.rt.com Caras Aleksejus Michailovičius Šiemet sukanka 360 metų, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Miestas buvo išplėštas, didelė dalis gyventojų – išžudyti ar priversti bėgti. Istoriko Elmanto Meilaus teigimu, šis įvykis buvo smūgis ir miestui, ir visai valstybei, po kurio buvo atsigauta tik XVIII a. antroje pusėje. LRT...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Rimantas Kanapienis. Sajūdžio kareiviai
lrt.lt Tai yra pirmoji atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai”, dalis. Ritos Miliūtės atsiminimai apie SIA – jau kitą savaitgalį portale LRT.lt Aprimus Steigiamojo suvažiavimo sukeltam jauduliui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atsiradusią pauzę išnaudojo lengvam biurokratėjimui. Kiekvienai solidžiai organizacijai būtinas pokytis vyko 1988-ųjų rudenį. Komunistai, pagerinę savo įvaizdį visuomenės akyse...
Įrašas
A. Smetonos gimtadienis paminėtas atnaujintame Užugirio dvare
Zinaida Paškevičienė, Skirmantas Pabedinskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Rugpjūčio pradžioje Ukmergės rajone tradiciškai paminėtas pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos gimtadienis. Šiais metais 141-asis A. Smetonos gimtadienis, vadinamas Smetoninėmis, paminėtas atnaujintame Užugirio dvare. Tradiciškai į šventę rinkosi svečiai, pasipuošę tarpukario laikų apranga. „Mūsų klausia, kodėl mes laikomės tarpukario Lietuvos mados akcentų. Todėl, kad šita teritorija...
Įrašas
Antanas ir Janina Bilkiai – Aukštaitijos partizano ir tremtinės likimai
Tremtinių gyvenvietė Sibire jau po Stalino mirties. LGGRTC nuotr. Rūta SUCHODOLSKYTĖ, www.voruta.lt Kai atvykstu į mamos gimtąjį kraštą, Aukštaitijos Linkmenų kaimą, jaučiuosi lyg pati būčiau čia gimusi (mama, po mokslų ir darbo Vilniuje atitekėjo į Trakus, bet visuomet ilgėjosi tėviškės). Klausausi giminaičių tarmiškai pasakojamų iš praeities gelmių ataidinčių istorijų ir vėl prisiliečiu prie giminės medžio...
Įrašas
Vorkutos sukilimo 60-metės sukakties minėjimas
Algimantas Zolubas, www.voruta.lt, Istoriniai šaltiniai byloja, kad vergovinės santvarkos svarbiausiais objektais tapo kilmingieji visuomenės sluoksniai, užėmę išskirtinę padėtį ir valdę valstybę bei žemiausiasis ir beteisis sluoksnis – vergai. Ekspansiniai valstybių planai tarp jų gimdė karus. Pralaimėjusios šalies gyventojai arba būdavo išvaromi į vergiją ar kitaip represuojami, arba gaudavo siauresnių nei šalies laimėtojos gyventojų politinių...
Įrašas
Atskleista Napoleono karių kapavietės Vilniuje paslaptis
lrt.lt, AFP/Scanpix nuotr. Archeologai yra įsitikinę, kad mažiausiai 3269 Napoleono armijos kariai Vilniuje mirė nuo bado, rašo „Forbes“. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kaip atsirado masinė Napoleono karių, su savo lyderiu besitraukiančių po nesėkmingo bandymo užimti Maskvą, kapavietė dabartiniame Šiaurės miestelyje, Vilniuje. „Forbes“ duomenimis, kapavietėje buvo palaidoti mažiausiai 3269 kūnai – apie 7 kūnus viename kvadratiniame metre....
Įrašas
Vilniaus miesto burmistro Konstantino Stašio drama
Konstantinas Stašys. Nuotr. iš Dainoros Vaivadienės asmeninio archyvo 2014 m. „Vilnijos“ draugija pakvietė Lietuvos Respublikos piliečius paminėti Vilniaus grįžimo 75-ąsias metines. Tų renginių buvo nemažai. Galima būtų minėti 94-ąją Vilniaus dieną ir naujų knygų pristatymą, LR Seime vykusį moksleivių koncertą „Vilnius – mūsų valstybės centras“, renginį Maišiagalos Algirdo gimnazijoje, šv. Mišias Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje...
Įrašas
1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų
Rūta Kupetytė, Ramūnas Grumbinas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas...
Įrašas
Žalgirio pergalės parke paminėtos Žalgirio mūšio 605 – osios ir parko įkūrimo 25 – osios metinės
prof. Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis Žalgirio pergalės parko, įsikūrusio Gaižuvėlių k, (ties Cinkiškės sankryža) Babtų seniūnija, Kauno rajonas, vystymui, Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo 2 projektus: ,,Žalgirio parko vizija“ ir ,,Žalgirio parkui 25“. Vienas iš projekto tikslų – renovuoti parke esančius 12 stogastulpių ir 2 koplystulpius bei esantį nuo laiko ir lauko sąlygų sunykusį...
Įrašas
Žygis iš Kauno į Deltuvą: atkuriami 1812-ųjų karo įvykiai Lietuvoje
Skirmantas Pabedinskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą šalyje surengto žygio, skirto rekonstruoti 1812 metų karo įvykius Lietuvoje, dalyviai pėsčiomis iš Kauno per šešias dienas planuoja pasiekti Deltuvą Ukmergės rajone. Žygio tikslas – rekonstruoti svarbiausius 1812 metų karo įvykius Lietuvoje: Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną ir netoli Ukmergės vykusį Deltuvos mūšį. Prancūzijos kariuomenės uniformomis vilkinčių dvidešimties žmonių...
Įrašas
Du piliakalnius atradęs biologas: žinojau, kad turi būti nežinomų
Vilkatėnų piliakalnio pylimas ir griovys iš šiaurės rytų pusės | D. Stončiaus nuotr. Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nuo vaikystės kirbėjo mintis, kad turi būti piliakalnių, apie kuriuos dar nežino archeologai, teigia per vieną dieną du naujus piliakalnius atradęs biologas Darius Stončius. Jo tvirtinimu, piliakalnius dažnai atranda ne archeologai. „Paskutinis lašas, privertęs...
Įrašas
Birželio sukilimo vadovas J. Vėbra: Lietuvos nepriklausomybė nepateko į nacių planus
Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt, 1941 į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė („Lietuvos žinių” nuotr.) Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. vokiečių įsiveržimu į Rusijos teritoriją suskubo pasinaudoti ir tuo metu Sovietų Sąjungos okupuota Lietuva. Jau pirmąją karo dieną, birželio 22-ąją, Lietuvos aktyvistų frontas pradėjo savaitę trunkantį sukilimą, kuriuo siekė atkurti nepriklausomybę. Sukilėlių...
Įrašas
Seniausias raštijos paminklas atkurtas leidinyje
LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, reportažo kadras. Pirmą kartą atkurtas vienas seniausių Lietuvos raštijos paminklų – XI amžiaus Turovo evangelijos fragmentas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka saugo originalią rankraštinę knygą, Baltarusijos nacionalinė biblioteka parengė faksimilinį evangelijos leidinį. Šventadieniams skirtų evangelijų fragmentas per ekspediciją rastas 1865-aisiais netoli Minsko, Turove, anglių dėžėje. Rankraštinė knyga parvežta į Vilnių....
Įrašas
Alfonsas Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai
Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892-1975), ilgus metus (1944-1975 m.) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos...
Įrašas
Kaip Klaipėda vėl virto Memeliu
© Istorinių archyvų nuotr. Vygantas VAREIKIS, ve.lt Tikriausiai kiekvienas tikras klaipėdietis žino tą faktą, jog jo gimtasis miestas praeityje turėjo kitą pavadinimą. Dar beveik prieš 8-is dešimtmečius Klaipėda vėl atsidūrė nacistinės Vokietijos sudėtyje ir „išdidžiai” buvo pervadinta Memeliu. Tačiau kaip tai atsitiko ir kokios buvo tos lemtingos dienos nuotaikos? Apie tai jums siūlome paskaityti prieš...
Įrašas
17 piliakalnių atradėjo D.Stončiaus aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
Stašėnų piliakalnis | D.Stončiaus nuotr. alkas.lt Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus. „Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių...
Įrašas
Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių
H. H. Rehfeldt. Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 312 p.: iliustr. Rytų fronte žlugus paskutinei didelio masto „Citadelės“ (Kursko mūšis) puolamajai operacijai, Hansas Heincas Refeldtas (Hans Heinz Rehfeldt), „Grossdeutschland“ divizijos puskarininkis, drauge su bendražygiais atlieka „ugniagesių komandos“...
Įrašas
Veprių bažnyčia ir Sližių dvaras paskelbti valstybės saugomais objektais
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomais paskelbti du nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Ukmergės rajone: Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia ir Sližių dvaras. „Sližių dvaro ir Veprių bažnyčios paskelbimas valstybės saugomais objektais yra svarbus žingsnis tolimesniam šių objektų tvarkymui. Jų savininkai galės pretenduoti į valstybės finansinę paramą paveldo tvarkybos darbams. Sližių dvaro būklė buvo prasta....
Įrašas
Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius
M. Kulju. Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė – Vilnius: Briedis [2015]. – 232 p.: iliustr. 2015 m. gegužės 2 d. JAV leidžiamas žurnalas „Newsweek“ pranešė, kad Suomijos gynybos ministerija kariniam rezervui karo atveju formuoti šalies piliečiams (nuo 20 iki 60 metų) išsiuntė 900 tūkst. laiškų. Suprantamas...
Įrašas
Sveikiname gydytoją Viktorą Jencių
Gerb. gyd. Viktorai Jenciau, „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redakcijų vardu sveikiname gražaus 60 – ojo jubiliejaus proga. „Voruta“ ir „Trakų žemė“ populiarina Jūsų kilnius darbus, įamžinant Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko atminimą. Prisimename Jūsų paramą „Vorutos“ laikraščio redakcijai, „Trakų žemės“ laikraščiui, ypač atmintina Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko palaikų...