Linas VENSKŪNAS, Vilnius 2011 m. gegužės 21 dieną Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga Paneriuose organizavo eitynes, skirtas pagerbti čia 1944 metų gegužę nacių sušaudytus 86 Vietinės rinktinės karius bei lietuvybę puoselėjusią Jagomastų šeimą. Eisena turėjo prasidėti 11 valandą ryto. Atvykę kiek anksčiau bei išskleidę Lietuvos vėliavas, Panerių geležinkelio stotyje kėlėme vietinių gyventojų nuostabą bei nepasitenkinimą, tačiau...
Istorija
Įrašas
KGB nepavyko atskleisti Trispalvės paslapties
Zenonas MIKŠYS Patriotizmo daigeliai kalėsi šeimoje Mirtis negailestingai retina tremtinių, politinių kalinių, partizanų, pirmųjų sąjūdiečių, TV bokšto ir Parlamento gynėjų gretas. Išėjo Anapilin ir kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvis, Vilniaus Šaulių rinktinės narys, didelis patriotas Antanas Aginskis, Lietuvos nepriklausomybės 70–mečio išvakarėse prie Radijo ir televizijos pastato iškėlęs lietuvišką trispalvę vėliavą. Sulaukęs garbaus pensininko...
Įrašas
Jono Šliūpo pastabos apie Nepriklausomą Lietuvą*
Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Vilnius Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti kelis J. Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklausomos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu galima bus ne tik susipažinti...
Įrašas
Ringaudas – prie Lietuvos valstybės ištakų
Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Ne quid veri non audeat = Kas tiesa, drįsk pasakyti Ateities veiksmus galime planuoti pagal turimą patirtį. Jei jos trūksta, tenka vadovautis kitų patarimais, nurodymais ar įsakymais. Norėdami teisingai įvertinti bet kurios valstybės istoriją, apmaudžių klaidų išvengsime prisimindami Škotijos Glazgo universiteto profesoriaus A. Browning’o teiginį: „Istorijos klaidas paprastai lemia ne...
Įrašas
Senosios Videniškių šventovės – Kentauro dinastijos reliktų atspindys
Arimeta VOJEVODSKAITĖ, Vilnius Mitinė Kentauro Dausprungo dinastija, savo kelią pradėjusi senajame Vilkmergės centre, ilgainiui išplito po visą regioną. Jos reliktai yra užkoduoti kai kuriuose vietovardžiuose, susijusiuose su kultinėmis vietomis, susietomis su senaisiais protėvių kapais. Kaip ilgai jie išliko ir kaip keitėsi bendruomenės sąmonėje, matysime išnagrinėję senąsias kulto vietas. Tokių vietų Videniškiuose šiuo metu žinome dvi:...
Įrašas
XIII-asis Sąjūdžio suvažiavimas
2011 m. birželio 4 d., šeštadienį, LR Seimo Kovo 11-osios salėje vyks XIII-asis Sąjūdžio suvažiavimas. Kiekvieno piliečio pareiga – ginti savo Tėvynę Programa: 10.00 val. – Dalyvių registracija 11.00 val. – Suvažiavimo pradžia. Himnas ir Malda. Svečių pristatymas 11.40 val. – Sąjūdžio Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio pranešimas 12.10 val. – Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko ataskaita 12.30 val. – LR...
Įrašas
Gydytojas Juozas Žemgulys
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžys Gydytojas Juozas Žemgulys gimė 1890 m. gruodžio 19 d. Kretingos apskrityje, Vieviržėnų valsčiuje, Rusinų kaimo pasiturinčių ūkininkų Barboros ir Juozapo Žemgulių šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos valstybinėje gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. Įstojo į Petrogrado Karo medicinos akademiją, 1914 m. mobilizuotas, paskirtas dirbti carinės Rusijos kariuomenėje gydytoju. 1918 m. išlaikė...
Įrašas
Pagerbtas už Tėvynę žuvusio pasieniečio G. Žagunio atminimas
Minėdami pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 20-ąsias žūties metines, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vieną Pasieniečių mokyklos auditoriją pavadino jo vardu. Ši auditorija Medininkuose (Vilniaus r.) įsikūrusioje VSAT Pasieniečių mokykloje atidaryta, 2011 m. gegužės 18-ąją, trečiadienį. Renginio metu Gintaro mama Aldona Žagunienė ir VSAT vadas Vainius Butinas atidengė simbolinę auditorijos lentelę...
Įrašas
Liustracijos procesas: pabaigos pradžia…
Ričardas ČEKUTIS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradeda viešinti KGB veiklą atspindinčius dokumentus – šis projektas tiesiogiai susijęs su naujausia Liustracijos įstatymo redakcija. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Arvydo Anušausko, dar 2005 metais KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paviešinimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų ir 80 proc....
Įrašas
Mano Mama
Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....
Įrašas
Kaip radosi Žemaitija arba naujai apie gamtos ir istorijos sąveiką
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...
Įrašas
Kreipimasis dėl tinkamo aktyvaus Lietuvos Sąjūdžio dalyvio poeto S. Gedos atminimo įamžinimo
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui Arūnui Gelūnui Vilniaus m. Merui Artūrui Zuokui Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybų susirinkimo, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos K R E I P I M A S I S...
Įrašas
Pareiškimas dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo
Gerb. Andriui Kubiliui – TS-LKD pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui. Gerb. Irenai Degutienei – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo P A R E I Š K I M A S Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo Kaunas 2011-04-16 Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę...
Įrašas
Lietuva gegužės 7 dieną eilinį kartą pašlovins Rusijos carą ir jo imperinės politikos tęsėjus
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Pasąmonė Kokį paveikslą artimiausiu laiku nutapys Šarūnas Sauka, niekas nežino. Pasąmonė – tai labirintų visuma, o baimė joje paslėpta giliai. Štai kodėl iki šiol šloviname carą ir imperinės politikos tęsėjus, netapome ir nedovanojame diktatoriams jų tikrųjų atvaizdų. Bijome? Šaipomės iš patriotizmo. O gal vis dėlto Lietuva jau tapo laisva ir nustos švęsti...
Įrašas
Dokumentas apie 1831 metų sukilimo dalyvius
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Vilniaus gubernijos valdyba ir Vilniaus Valstybės turtų rūmai kelerius metus aptarinėjo, kaip atlyginti kai kuriems Vilniaus gubernijos gyventojams už 1815 m. rusų kariuomenei patiektus produktus. Pavyzdžiui, gubernijos valdyba 1847 m. vasario 12 d. apsvarstė Vilniaus karinio gubernatoriaus 1846 m. gruodžio 31 d. pasiūlymą tuo klausimu. Privačių dvarų valdytojams už 1815 m. vasario...
Įrašas
Paminėtas 1831-ųjų metų sukilimo 180-metis
Tatjana SUPRUNOVIČ, Vilnius 2011 m. kovo 25 d. Signatarų namuose įvyko 1831-ųjų metų sukilimo 180-ųjų metinių paminėjimas, kurį inicijavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras, bajoras Žilvinas Radavičius ir Jungtinių tautų organizacijos Lietuvos asociacijos direktorė, bajoraitė Jūratė Landsbergytė. Renginyje dalyvavo LR Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, aktorius Tomas Vaisieta, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos...
Įrašas
Baltiškų asmenvardžių likimas
Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Dėl to tik trumpai apie jas papasakosiu. Didžiąją knygą Lietuvių asmenvardžiai baigiau rašyti ligoninėje. Apėmė baimė, kad jos nebaigsiu. O jai duomenis rinkau vos ne visą savo gyvenimą. Ir jei aš nebaigsiu, tai tikrai...
Įrašas
KGB kraitis Nepriklausomai Lietuvai: priimti ar atsisakyti?
Ingrida VĖGĖLYTĖ „Čia juk ideologijos klausimas. Jūs gi jauna moteris, jūs negyvenote prie tos valdžios ir jums dvidešimt metų buvo kalama, kad čia (KGB – aut. past.) dirbo tiktai nusikaltėliai. O ten dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, jeigu plačiau – tai mažai kas iš tų žmonių, kurie ten dirbo, užsiėmė ideologiniais klausimais. Tai buvo žmonės,...
Įrašas
Juozas Eretas (Joseph Ehret): „skolos“ grąžinimas
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Šveicarijos ir Lietuvos sūnaus Juozo Ereto (Joseph Ehret) (1896 10 18–1984 03 13) vardas pirmąsyk taip plačiai nuskambėjo 1996 metais – minint jo 100-ąsias gimimo metines: organizuotos mokslinės bei jubiliejinės konferencijos, parodos, susitikimai su profesoriaus vaikais, atvykusiais iš Šveicarijos, publikuoti straipsniai periodiniuose leidiniuose. Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ išspausdinti...
Įrašas
Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis
Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...
Įrašas
Lietuvos krikšto diena
Libertas KLIMKA 1387 metais vasario 22 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila išdavė raštą, liepiantį pavaldiniams krikštytis. Taigi ši data – Lietuvos krikšto diena, pažyminti istorinį valstybės žingsnį Vakarų civilizacijos ir dvasinių Europos vertybių link. Kokios buvo istorinės šio ryžtingo posūkio aplinkybės? XIV amžiui einant į pabaigą, paskutinioji pagonių valstybė stovėjo kryžkelėje: galėjo...
Įrašas
Būti signataru 1918 metais
Vilma BUKAITĖ 1917 m. rugsėjo 25 d. dvidešimt pasipuošusių vos prieš keturias dienas išrinktų Lietuvos Tarybos narių susėdo bendrai nuotraukai. Taigi ne 1918 m. vasario 16 dieną, kaip įprasta manyti, o kiek anksčiau. Panašų Petro Kalpoko paveikslą, kuriame jie nutapyti besiruošiantys pasirašyti bene svarbiausią dvidešimto amžiaus lietuvių politinį aktą, galime išvysti Signatarų namuose. Dvidešimt puošnių...
Įrašas
Prezidento duktė
Ramunė LAPAS Specialiai „Lietuvos žinioms“ iš Čikagos Vasario 16-osios išvakarėse skaitytojams siūlome pasakojimą apie Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtę dukrą Aldoną Stulginskaitę-Juozevičienę ir jos šeimą. Čikagoje veikiantis Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė“ vasario 5 dieną sukvietė lietuvius į renginį, skirtą Lietuvos prezidento A. Stulginskio gimtadieniui paminėti. Indrės Tijūnėlienės vadovaujamoje „Saulutėje“, kuri daug metų daiktais ir...
Įrašas
Karininkas, tapęs legenda
Aras LUKŠAS Sekmadienį, 2011 m. vasario 13-ąją, sukako 92 metai, kai 1919-ųjų vasario 13 dieną, auštant savo dvidešimt penktojo gimtadienio rytui, mūšyje su bolševikais prie Alytaus žuvo Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs Nepriklausomybės kovose. Prieš prisimindami lemtingąsias Alytaus kautynes, pareikalavusias jauno karininko gyvybės, keliais sakiniais peržvelkime neilgą A. Juozapavičiaus gyvenimo kelią, kuris...
Įrašas
Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Vasario 16-osios akto signatarai Vilniaus konferencija Diplomatiniai žaidimai, kurių esmę sudarė lenkų klausimas, vienai okupacijai keičiant kitą, D. Malinauską nelabai domino. 1915–1917 m. jis dalyvavo „Inteligentų būrio Lietuvos reikalams svarstyti“ ir „Lietuvos diplomatijos“ grupių veikloje, liko ištikimas savo principams: „Duonos biuruose, užrašinėjant tautybę, jau buvo keletas incidentų, tarp kitko su D. Malinausku...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys *„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį šilutiškiams padėjo išleisti klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis leidinį suredagavo ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla...
Įrašas
Kas yra istorija ir ko ji mus moko*
Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...