Istorija

Įrašas

„Mes paskutines kelnes už Lietuvą buvom pasiryžę atiduot…“

Emilija LIEGUTĖ Šklėrių kaimo „maistra“ Vincas Karlonas gal nelabai prisiminė, kas nutiko vakar. Saulėlydy pasaulis visada susiaurėja – jo yra tiek, kiek matome pro langą, žingsnių tiek, kiek nuo lovos iki stalo, tačiau kas dėjosi lenkmety, prieš septyniasdešimt ir daugiau metų – viskas kaip ant delno. Praeityje svarbiausia – Šv. Kazimiero draugijos narių veikla. „Kazimieriokais“,...

Įrašas

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pareiškimas dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos istorijos istituto direktoriui Rimantui Mikniui LR Seimo nariams Žiniasklaidai Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos P A R E I Š K I M A S Dar kartą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo Vilnius 2012 07 04 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus...

Įrašas

Ieva Petuškaitė. Šiuolaikinės dvarų intrigos (II): valstybiniai dvarai

Valstybei priklausančių neprivatizuotinų Lietuvos dvarų tvarkymu ir išlaikymu rūpinasi vietos savivaldybės, papildomų lėšų surenkama parduodant bilietus į dvaruose įrengtus muziejus, organizuojamus koncertus. Taip pat valstybiniai dvarai dažnai pretenduoja į europinę paramą, tačiau pasitaiko atvejų, kai dideli pinigai iš Europos padaro daugiau žalos: dėl greito pinigų panaudojimo tvarkos darbai atliekami paskubomis, maždaug pusė lėšų panaudojamos ne tam,...

Įrašas

Archeologiniai tyrimai Alytaus šile

2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šiemet, 2012-ųjų birželio 30 d. – liepos...

Įrašas

Paminėtos 200-osios Vilkmergės mūšio metinės

Ilgojo šventinio vasaros savaitgalio metu, 2012 m. liepos 7-ąją, šeštadienį, būrys istorijos mylėtojų bei pramogų ištroškusių tautiečių rinkosi Deltuvos miestelyje Ukmergės rajone. Čia jau keturioliktąjį kartą vyko Vilkmergės mūšio, dar žinomo kaip Deltuvos mūšis, inscenizacija. Šių metų renginys ypatingas – minimos 200-osios mūšio metinės. Pirmasis Prancūzijos-Rusijos karo mūšis, istorijoje žinomas kaip Vilkmergės mūšis, 1812 m....

Įrašas

Lankytojams atverti Radvilų rūmų likučiai

Penktadienį, 2012 m. liepos 6-ąją, Dubingių piliavietėje buvo surengta iškilminga Mikalojaus Radvilos Rudojo 500-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė.  Lankytojams atverta ir Radvilų rūmų dalis, kurią archeologai aptiko per kasinėjimus. Radvilos Rudojo 500-osios gimimo metinės prasidėjo iškilminga eisena per medinį tiltą. Raitelių lydimi dvariškiai su savimi nešėsi Radvilų vėliavą, simbolizuojančią šios garsios giminės kilmę ir galią....

Įrašas

Vinco Uždavinio vilnietiška veikla*

Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius Vinco Uždavinio 110-osioms gimimo metinėms V. Uždavinys buvo neeilinis vilnietis, kuris paaukojo nemažą gyvenimo dalį ir visus savo asmeninius sugebėjimus dėl sostinės Vilniaus ir kitų lenkų okupuotų lietuvių etninių žemių atgavimo. Kai kurie duomenys iš lietuviškos veiklos Vilniuje. V. Uždavinio vilnietiška lietuviška veikla prasidėjo, kai jis tapo 1919 m. Vilniaus lietuvių gimnazijos...

Įrašas

Bajorų kultūros vakaras

Žalgirio mūšio 602-ųjų metinių išvakarėse, Bajorų rūmuose (Žalioji aikštė 2 a, Vilniuje) 2012 m. liepos 14 d., šeštadienį, 16. val. rengiamas Bajorų kultūros vakaras, kuriame bus kalbama apie literatūrą, muziką, visuomeninę veiklą, dailę. Maloniai kviečiame Jus į suneštinį „Bajorų kultūros“ vakarą. Preliminarioje programoje numatoma: 1. Dail. Gerdenio Grickevičiaus partizanų portretų paroda 2. Apolonija Skakovska Stanislovo...

Įrašas

Nauji radiniai Žagarėje: šįkart aptiktos XIII amžiaus pilies liekanos

Lidija JANKAUSKIENĖ Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes. Tačiau vertingiausias...

Įrašas

Napoleonas Vilkaviškyje

Garsusis prancūzų karvedys imperatorius Napoleonas Bonapartas 1812 metais, besiruošdamas kovai su Rusijos kariuomene, keletą dienų buvo apsistojęs Vilkaviškyje.   Birželį keturias dienas gyvendamas Vilkaviškio dvare, imperatorius mieste surengė tūkstantinės kariuomenės paradą ir perskaitė atsišaukimą, kuriuo paskelbė karą.   Vilkaviškyje 2012 m. birželio 30 d. per miesto šventę vyko karo istorijos klubų „Fuzilierius“ ir „LDK Didžiosios buožės...

Įrašas

Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai

Pranciška Regina LIUBERTAITĖ, Vilnius Parašyti šias mintis paskatino vadinamoji „originalo kalbos“ teorija, pagal kurią aiškinama, kad įvairių tautų žmonių pavardes ir pasaulio vietovardžius reikia rašyti originalius. Atsirado puiki proga panagrinėti mano pačios giminės vyriškos linijos pavardę, kai internete pamačiau vienoje vietoje Liuberto pavardės savininkų surašytus variantus. Rašydama apie pavardės Liubertas sandarą ir lietuvišką prasmę, pirmiausia,...

Įrašas

Vincas Uždavinys – žmogus, parašęs savo gyvenimo istoriją

Mindaugas SIMANAVIČIUS, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojas, Vilnius 2012 m. gegužės 16 d. sukako 110 metų, kai gimė Lietuvos publicistas, žurnalistas, keliautojas, fotografas Vincas Uždavinys. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, kurios Rankraščių skyriuje saugomas gausus V. Uždavinio(1) palikimas, surengė parodėlę ir prisiminė šį įdomų ir kūrybingą žmogų. V. Uždavinio rankraštinis palikimas...

Įrašas

Prieš 21-erius metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis

2012 m. gegužės 19 d., šeštadienį, sukako 21-eri metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis. Minint 21-ąsias pareigūno žūties metines šeštadienį buvo padėtos gėlės ant G. Žagunio kapo Antakalnio...

Įrašas

Apie Joną Neifaltą-Lakūną

2012 m. gegužės 16 d. sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno iš garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškės mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas....

Įrašas

Vilniaus savivaldybė Balsiuose rado seną Gedimino pr. grindinį, bet ne kriminalą

Šarūnas ČERNIAUSKAS Vilniaus pakraštyje esančios Balsių gyvenvietės parke aptikta keliasdešimt kvadratinių metrų senojo Gedimino prospekto grindinio. Tačiau jokio kriminalo nėra, mat bazaltą, kaip paaiškėjo, Balsių bendruomenei davė pati savivaldybė. Į Balsius atvykę savivaldybės specialistai parke pamatė apie 50 kv. metrų grindinio, ant kai kurių trinkelių likę ir eismo juostas žymėjusių dažų. Beveik neabejodami, kad bazaltas...

Įrašas

Paskelbta archyvinė KGB medžiaga apie Katalikų bažnyčios persekiojimą

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė naujų dokumentų apie KGB vykdytą veiklą prieš Katalikų bažnyčią sovietinės okupacijos metais. Interneto svetainėje kgbveikla.lt paskelbti 36 nauji dokumentai, daugiausia susiję su sovietmečiu vykdyta antibažnytine politika, ideologine kontržvalgyba ir represijomis. Tarp paskelbtų dokumentų yra pažymos ir pranešimai apie KGB vykdytą operatyvinę veiklą, taip pat apie įvairių asmenų...

Įrašas

Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė*

VilniausVytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė LITVINAITĖ, Vilnius Pradėjau dirbti mokykloje mūsų valstybei nesulaukus net mažiausio jubiliejaus – dar 1994 m. mokykloje trūko vadovėlių, kreidos, suolai buvo aplūžę ir išbraižyti keliolikos kartų juos trynusių jaunuolių. Mokytojai lentą valydavo savadarbiais skudurėliais, išduodančiais ganėtinai skurdžią jų buitį. Tikriausiai ne vienas pamename įkyriai per pamokas virš galvos...

Įrašas

Nepavykęs kairiųjų pučas

Aras LUKŠAS Prieš 85 metus, naktį į 1927 metų kovo 15-ąją, žlugo kairiųjų rengtas valstybės perversmas, kuriuo socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai mėgino atkurti konstitucinę tvarką, naudodami tokius pačius metodus, kaip ir 1926 metų gruodžio 17-ąją Respublikos prezidentą nuvertę pučistai. 1934 metų balandžio 4 dieną opozicinis valstiečių liaudininkų dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė tokio turinio žinutę (kalba...

Įrašas

Lietuvoje iki šiol ieškoma LDK epochos lobių

Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...

Įrašas

Kviečiame pagerbti knygnešius spaudos draudimo metais išsaugojusius lietuvišką spausdintą žodį

2012 m. kovo 16 d., penktadienį, 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7, Vilnius) vyks dokumentinio filmo „Knygnešiai“ (režisierius Jeremiah Cullinane) pristatymas. Renginį, skirtą Knygnešio dienai, ves Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos pirmininkė dr. Irena Kubilienė Veiks paroda „Gydytojams – knygnešiams Aušrą ir Varpą kėlusiems“ Fotokompozicijos (autorius Juozas Valiušaitis) Literatūra iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų ****** Lietuvos kultūros fondo Knygnešio...

Įrašas

Sąjūdžio ištakos

Edmundas SIMANAITIS, Jonava Baltos lankos išleido 440 psl. knygą „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Dvidešimt dviejų autorių straipsnius tvarkė mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė. Tyrėjų komandą sudarė trijų universitetų mokslininkai: politologai, istorikai, sociologai. Tyrimui atlikta daugiau kaip 300 interviu. Pratarmėje rašoma: „Šios knygos sumanymas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau jį įgyvendinti...

Įrašas

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Viena iš svarbiausių Lietuvos istorijos datų yra 1918 m. vasario 16-oji. Tą dieną Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vienas iš 20-ies jį pasirašusių signatarų buvo Donatas Malinauskas, apie kurio gyvenimą ir aktyvią visuomeninę...

Įrašas

V. Jenciaus-Butauto knygos „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ pristatymas

2012 m. vasario 15 d., trečiadienį, 12 val. Signatarų namų salėje (Vilniuje, Pilies g. 26, tel. 231-44-37) maloniai kviečiame kartu su Vasario 16-osios klubu ir Viktoro Jenciaus-Butauto knyga „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Dalyvaus: Knygos autorius Viktoras Jencius-Butautas Kultūros istorikas Algirdas Mikas Žemaitaitis VšĮ „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius...

Įrašas

Mįslingas pabėgimas

Kęstutis BALČIŪNAS Būdamas savo jaunystės mieste Kaune ir turėdamas laisvo laiko visada apsilankau senamiestyje. Neskubėdamas pereinu Vilniaus gatve, Rotušės aikšte, paklaidžioju siauromis, ją supančiomis senamiesčio gatvelėmis ir visada, kiek galima ilgiau pastoviu Nemuno ir Neries santakoje. Geras jausmas stebėti susiliejančias ir į Vakarų tolumą vienu, galingu srautu plaukiančias dvi didžiausias Lietuvos upes. Kartais tai darau...

Įrašas

Donatas Malinauskas – Vasario 16-osios Akto signataras

„Vorutos fondas“ išleido Viktoro Jenciaus-Butauto knygą „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“, kurioje išsamiai aprašoma tremtinio gyvenimas ir veikla (1940 m. ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, į Altajaus kraštą, mirė 1942 m. iš bado). D. Malinauskas – vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose sferose....

Įrašas

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...

Įrašas

A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...

Įrašas

Prof. Saulius Sužiedėlis: „Svarbu ne švari, o teisinga istorija“

Ankstyvoje jaunystėje skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik niekur neaptikdavau Holokausto Lietuvoje refleksijos. Lyg nieko nebūtų buvę. Jau tuomet klausiau savęs, kodėl susiklostė tokia padėtis? Negi tai mūsų vyresniąjai kartai buvo nesvarbu? Praėjus daugeliui metų, nutariau to paklausti vieno iš žinomiausių ir neabejotinai objektyviausių istorikų prof. Sauliaus Sužiedėlio. Skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik neaptiksi Holokausto Lietuvoje...

Įrašas

Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...

Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių savanoriškas valstybės gynimas XVII a. vidurio okupacijos sąlygomis*

Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos valstybinė savimonė per XVII a. 20-metį karą išryškėjo ne kartą, ir yra analizuota A. Šapokos, K. Avižonio, A. Tylos, G. Saganovičiaus, A. Kotliarčuko darbuose. Tyrinėtojai apžvelgė Lietuvos Statute reglamentuotos visuotinio šaukimo prievolės ir jos tradicijos reikšmę valstybės gynybai ir priešo okupuotų teritorijų išlaisvinimui. Pranešėjas...