Apdovanojimą atsiėmė dr. Kazio Napoleono Kitkausko dukra Austė Petrauskienė Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Nuo 2012 m. yra teikiamos Donato Malinausko kultūros premijos. Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės....
Istorija
Įrašas
Bajorų kapinyno archeologinės ekspedicijos dešimtmetis
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejus, www.voruta.lt Tūkstantmetė Bajorų kaimo, esančio Kietaviškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.), praeitis vaizdžiu istoriniu pasakojimu atsiskleidžia nuo 2006 metų dirbančioje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Kaišiadorių muziejaus archeologinėje ekspedicijoje, vadovaujamoje archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus. Minint ekspedicijos dešimtmetį parengta glaustai bet visapusiškai tyrimus apžvelgianti Kaišiadorių muziejaus stendinė paroda „Atrandant paskandas:...
Įrašas
Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai” ir paskleisti mitai
Nemuno kairiajame krante stovi Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. zapyskioseniunija.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos,...
Įrašas
Prezidento Aleksandro Stulginskio gyvenimo žingsniai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis atvyksta į Karo muziejų. Kaunas, 1925 m. LCVA. A58-P106 Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Ką tik nuvilnijo mūsų Valstybės atkūrimo dienos gana iškilminga šventės banga. Štai ir vasario pabaiga, žyminti ne tik sugrįžtančio į Lietuvą artėjančio pavasario pranašo Vieversėlio dieną, bet ir kitas mums įsimintinas datas: vasario 23-ji žymi Vasario 16-osios Akto...
Įrašas
A. Adamkovičius: dėl pamaldų gimtąja kalba buvo mušamasi net bažnyčioje
Dr. Aleksandras Adamkovičius. Autorės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt „Knygos mintis ir buvo tokia – sužinoti, kaip su Dievu buvo kalbama baltarusiškai, – sako knygos autorius. Koks buvo baltarusių dvasinis gyyvenimas 20 a.pradžioje. Kokie buvo baltarusių kalbos santykiai su bažnyčia pokariniame Vilniuje. Kaip galima dainuoti ir melstis baltarusiškai“ – susirinkusiesiems į LMA Vrublevskių biblioteką trumpai...
Įrašas
V. Landsbergis suvažiavimo dalyviams: „Lietuvos Sąjūdis formą turi. O turinį reikia gaivinti“
Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas, prof. Vytautas Landsbergis. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Šeštadienį Vilniaus Rotušėje vyko Lietuvos Sąjūdžio XV suvažiavimas. Organizacijos pirmininku vėl išrinktas Vidmantas Žilius, šias pareigas ėjęs nuo 2013 – ųjų pavasario. Buvo ir kitas kandidatas, kurį siūlė keletas Lietuvos Sąjūdžio skyrių – Rytas Kupčinskas. Balsų dauguma lėmė, kad organizacijos pirmininko...
Įrašas
Kitoks Alfonsas Petrulis, kunigas ir Vasario 16-osios signataras
Kunigas Alfonsas Petrulis, Lietuvos nacionalinis muziejus Algirdas BALTUŠKONIS, Vilnius, www.voruta.lt Kun. Alfonsas Petrulis visiems gerai žinomas kaip Lietuvos Tarybos narys, kuris 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais garsiais šviesuoliais lietuviais pasirašė Valstybės atkūrimo aktą. Jo pavardę per istorijos pamokas yra girdėjęs kiekvienas mokinys. Jis ypatingai prisimenamas tuomet, kai artėja Vasario 16-osios minėjimai mokyklose...
Įrašas
Lietuvių antinacinis pasipriešinimas
Antivokiškas atsišaukimas (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 247) Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt 1941 birželį nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, prasidėjo jos antinacinis pasipriešinimas. Ši rezistencija čia ir apžvelgiama. Lietuvių antinacinis pasipriešinimas – 1941–44 lietuvių patriotų priešinimasis nacių okupaciniam režimui[1]. Jo pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę....
Įrašas
Tomas Baranauskas: Ar Vilnius turi gimtadienį?
Tomas BARANAUSKAS 1323 m. sausio 25 d. Gediminas iš Vilniaus išsiuntė laišką Hanzos miestų piliečiams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą. Tai pirmasis Gedimino laiškas, surašytas Vilniuje. Įprasta šį laišką laikyti pirmuoju Vilniaus paminėjimu, arba Vilniaus miesto gimtadieniu. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Atidžiau pažvelgę į laiško tekstą, pamatysime, kad jame parašyta, jog „prieš dvejus...
Įrašas
Vitalius Zaikauskas. Laisva kaip vėjas: Sąjūdžio spaudos platinimas prieš 25 metus
propatria.lt Vos prasidėjus Sąjūdžiui, keletas mano senų gerų draugų nuo pat pirmųjų jo dienų su savo begaliniais užsidegimais, su savo viltimis ir lūkesčiais įsisuko į jo veiklą. Su didžiuliu pavydu žiūrėjau į juos, sukau galvą, kaip čia ir man bent kuo nors prisidėti. Ilgai laukti (o tomis dienomis laikas ne ėjo, švilpte švilpė) neteko....
Įrašas
Linas V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
wikipedia.org. nuotr. Linas V. Medelis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013 m. Nr. 3/5, www.alkas.lt Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu. Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs...
Įrašas
Ko neprisiminė istorikai Nacionalinės ekspedicijos metu?
Jano Stykos (1858-1925) paveikslas „Vytauto priesaika”. Nutapytas 1901 m. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Pernai vasarą Lietuvos televizijos žiūrovų dėmesį traukė reportažai iš Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“, o rudeniop savaitinės laidos apie ekspedicijos veiklą. Ekspedicijos lyderiai: istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, gamtininkas Seliamonas Paltanavičius ir muzikologė Zita Kelmickaitė pateikė puikių, primirštų ar užmarštin grimstančių...
Įrašas
Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje
Nuotrauka iš dr. Rimanto Zizo straipsnio „Raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių divizija 1943–1945 m.” Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto (Vokietijos kariuomenės) divizijų. Šiaurės...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Laiko mašiną atsukus… 2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų...
Įrašas
Pranas Dovydaitis
1918-vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas, Teisininkas, filosofas, visuomenininkas, redaktorius, leidėjas. Pranas Dovydaitis 1886 12 02–1942 11 04 Gruodžio 2 dieną, sukanka 129 metai, kaip 1886 m. gruodžio 2 dieną buvusiame Runkių kaime (dab. Kazlų Rūdos sav.), gimė mokslų daktaras profesorius Pranas Dovydaitis. Lietuvos Nepriklausomybės...
Įrašas
Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė Irena Jogėlienė – Mažutavičiūtė
Dr. Vytautas Jogėla Irena Jogėlienė- Mažutavičiūtė gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Rūtelių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, Onos ir Liudviko Mažutavičių šeimoje. Po antrojo pasaulinio karo Mažutavičiai pasistatė naują medinį namą šalia esančiame Jogminiškės kaime, vienkiemyje, iš visų pusių apsuptame miškų. Prasidėjus sovietiniai kolūkinei kolektyvizacijai tėvai atsisakė stoti į kolūkį. Tuometinė valdžia, norėdama palaužti...
Įrašas
95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas
Giedraičių centre daugiau kaip aštuoniasdešimt metų stūkso žuvusiųjų atminimą įamžinantis paminklas. U. Mikaliūno nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ ordininkas Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas. Po Suvalkų sutarties sulaužymo 15 tūks. Želigovskio armija, susidedanti iš l-sios lietuvių-gudų divizijos, 13-ojo Vilniaus ulonų pulko užėmę sostinę Vilnių, toliau puolė...
Įrašas
Generolas Jonas Žemaitis ir Kėdainiai
Ramutė ŠUKIENĖ Ant Kėdainių krašto muziejaus pastato iškabinta paminklinė lenta-horeljefas Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atminimui. Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu ir ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tarpukariu penkerius metus tarnavo Kėdainiuose. „Jau ne vienerius metus, kalbant apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainiuose, buvo minima, jog reiktų pagerbti Jono...
Įrašas
„Amerikos balso“ archyvai. K. Škirpa: Vasario 16-osios aktą turime ne iš kieno malonės
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmojo pasaulinio karo pabaigon Rusijos teritorijoje po revoliucijos ėmė organizuotis lietuviai kariai. Organizacijos centro komiteto narys leitenantas Kazys Škirpa iš Peterburgo buvo pasiųstas Ukrainon ryšininku su ten besikuriančiais tautiniais lietuvių vienetais. Taip pokalbį su vienu iš lietuvių tautinių dalinių organizatoriumi leitenantu K. Škirpa pradėjo „Amerikos balso“ žurnalistas Jurgis Blekaitis....
Įrašas
Kaltinimai – iš klastočių
Algimantas ZOLUBAS Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys. Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“. 1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa....
Įrašas
Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą
1940 metų vasarą Antrasis pasaulinis karas įgavo pagreitį. Vakaruose frontas buvo pralaužtas kai birželio 14 d. ryte nacistinė vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių. O tos pačios dienos vėlų vakarą, jau vidurnaktį, TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas Viačeslavas Molotovas įteikė Lietuvos užsienio ministrui J.Urbšiui, kuris buvo Maskvoje, ultimatumą. Lietuvos vyriausybė birželio 15 d. 7 val....
Įrašas
Mažeikių muziejų prisimenant
Albertas RUGINIS, Mažeikiai Ėjo neramūs 1946-ieji, pokario metai. Gyvenome Mažeikiuose, Saulės g. 16. Kartą pavakaryje užėjo nematytas pusamžis inteligentiškas žmogus ir pasiprašė nakvynės. Mes, keturių asmenų šeima, gyvenome viename kambaryje, tad svečiui paklojome ant stalo… Rytą žmogus, pavaišintas pusmarškone koše pasisakė, kad yra atsiųstas atkurti Mažeikių muziejų ir pakvietė mano tėvą Joną Ruginį dirbti muziejaus...
Įrašas
Dėl sušaudyto Ministrų kabineto įamžinimo
Parodos „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ koliažas. Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda. Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 14 metų Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei...
Įrašas
Girdžių stribyno sunaikinimo sukaktis
Girdžių partizanų būrys. 1945 m. vasara. Viena pirmųjų, netradicinė Girdžių krašto partizanų nuotraukų. Vyrai fotografavosi be ginklų, be uniformų. Sėdi iš kairės į dešinę: 2 -Jonas Pečkaitis- Krapovickas, 3- Justinas Penkaitis – Paleckis, už jo – Ipolitas Tverkus- Jaunimas, Vladas Paršelis, Kazimieras Ambrozaitis- Gediminas, stovi iš kairės į dešinę Leonas Pocevičius- Papunis, Stasys Zaturskis- Račas,...
Įrašas
Senųjų Rytprūsių palikimas Trakų Salos pilyje
2015 m. lapkričio 3 d. Trakų salos pilies kazematuose buvo atidaryta dr. Eglės Senapėdienės fotoparoda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Parodoje eksponujamos 34 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Karaliaučiaus (dabar – Rusijos Kaliningrado) krašte. Paroda veiks iki 2016 m. sausio 15 d. „Trakų žemė“ pasiteiravo fotomenininkės, kaip kilo idėja fotografuoti Mažosios Lietuvos paveldą....
Įrašas
Tautinis jaunimas pagerbė Generolą Vėtrą ir apgynė nuo sovietinės propagandos
www.alkas.lt Vėlinių proga, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga lapkričio 2 d., 18 val., pirmadienį, surengė sambūrį prie Generolo Vėtros atminimo lentos, esančios ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8, Vilnius), ir pagerbė šią iškilią asmenybę. „Labai gaila, tačiau po 25-erių nepriklausomybės metų Rusija iki šiol daro didelę įtaką Lietuvai. Maskvos ranka paveikia ne tik...
Įrašas
Vilties aukuro liepsną prisiminus
Kauno Senosios kapinės. Kalba Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Jancsi Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 metų Vėlinių įvykių dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys. www.voruta.lt Jau devintą kartą kasmet, artėjant Vėlinėm, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius – savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, Kauno Senosiose kapinėse prie memorialo ir Vilniuje prie...
Įrašas
Lietuviškos kultūros puoselėtojos Jadvygos Damušienės šimtmečiui
Visą gyvenimą ranka rankon – Adolfas ir Jadvyga Damušiai (2000 07 09) Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, www.voruta.lt, Jadvyga (1915 10 29–2010 08 04) ir Adolfas (1908 06 16–2003 02 27) Damušiai man, manau ir daugeliui juos pažinojusių, buvo ir yra darbštumo, kruopštumo, atsakingumo, dėmesio kiekvienam pavyzdys. Damušių meilė Lietuvai, tikėjimo gilumas sklisdavo iš jų kiekvieno...
Įrašas
Dėl kenotafo generolui Zenonui Gerulaičiui (1894 – 1945)
LR Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui 2015-10-06 Kauno m. savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui DĖL KENOTAFO GENEROLUI ZENONUI GERULAIČIUI (1894 – 1945) Šiemet sukanka 70 metų, kai Lietuvos kariuomenės savanoris, divizijos generolas, karo atašé Prancūzijai ir Belgijai, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Zenonas Gerulaitis mirė nuo išsekimo 1945 m. balandžio 20 d. Taišeto lageryje, Irkutsko srityje. Generolo palaidojimo vieta...