www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...
Istorija
Įrašas
Tarpukario Tauragės bankai
Banko pastate 1957 m. atidarytas viešbutis-restoranas „Tauras“. 1960 m. E.Mažrimo rinkinio nuotrauka Edmundas MAŽRIMAS Sukurti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką reikėjo didelio atsidavimo, patriotizmo ir meilės gimtajam kraštui. Reikėjo sukurti nacionalinį švietimą, kultūrą, sureguliuoti tarptautinius santykius, ūkį, prekybą, organizuoti krašto apsaugą, išsiugdyti kvalifikuotus specialistus. Tai padaryti Pirmojo pasaulinio karo sugriautoje Lietuvoje nebuvo paprasta. Besikuriančioje Lietuvoje beveik ištisą dešimtmetį...
Įrašas
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Įrašas
Tarp kūjo ir priekalo
Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...
Įrašas
Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Įrašas
Žaslių kautynės (1919 m. balandžio 2-8 d.)
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Minime 95-ąsias Žaslių (Kaišiadorių raj.) kautynių, vykusių 1919 m. balandžio 2-8 d. tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų, metines. Šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Jų metu bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi ir tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos jų pastangos pro Alytų...
Įrašas
Lietuvos Šaulių sąjungai išeivijoje – 60 metų
Stasys IGNATAVIČIUS, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Ernestas LUKOŠEVIČIUS, LSSI Centro Valdybos narys Irena SALAVIEJIENĖ, „Baltijos“ Jūrų šaulių kuopos šaulė Per dvidešimt vienerius metus praėjusi garbingą savo veiklos kelią ir suformavusi savo ideologiją, Šaulių sąjunga negalėjo būti užmiršta ir ji visuomet gyvavo į Vakarus pasitraukusių ir gyvų likusių šaulių...
Įrašas
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Įrašas
„Žiburio“ gimnazijos atspindžiai Vilkaviškio krašto viešojoje bibliotekoje
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Suvalkijos kraštas garsėja savo žymiais žmonėmis. Iš čia kilo tokie tautos žadintojai ir dainiai kaip Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Bradūnas. Būtų neįmanoma ir išvardinti, kiek šviesaus proto ir nuostabių žmoniųšiame krašte gyvena dar ir šiandien. Tam, kad atsirastų Vilkaviškio krašto šviesuoliai reikėjo ir ypatingų sąlygų. Daugybę...
Įrašas
Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“
Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...
Įrašas
Lenkijoje išleistas Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“
Lenkijoje ką tik pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“. Lietuvių autoriaus romaną į lenkų kalbą vertė Michalas Piątkowskis, Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventas. Knygą išleido Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka Jezioranskiego leidykla Vroclave, garsėjanti Vidurio ir Rytų Europos autorių knygų leidimu. Herkaus Kunčiaus kūryba lenkų...
Įrašas
Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to...
Įrašas
Lietuvos valdžios pastangos telkti JAV lietuvius 1939.09.01–1940.06.15 okupacijos pavojaus akivaizdoje
Straipsnis parengtas 2013 m. gruodžio 13 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete skaityto pranešimo „Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas 1918–1940 m.“ pagrindu Lietuvoje kartais pasigirsta nuomonių, kad 1939–1940 metais Lietuvos vyriausybė išdavė tautą, neinformuodama jos apie sudaromų sutarčių su SSRS, gresiančių pavojumi nepriklausomybei. Kartu nusigręžė nuo tautos nekviesdama jos priešintis bolševikams. Tačiau kyla klausimas, ar...
Įrašas
Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija šiemet įteikta Nijolei Balčiūnienei
Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Premijos iniciatoriai ir steigėjai D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir Viktoras Jencius-Butautas. Jau tapo tradicija, kad šis apdovanojimas teikiamas Vilniaus Šv....
Įrašas
Brigados generolas Kazys Skučas – okupacijos auka
Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1940 m. birželio 14 d. apie 12 val. nakties, Sovnarkomo pirmininkas V. M. Molotovas, Sovietų Sąjungos vyriausybės vardu įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui ultimatumą. Tarp ultimatumo reikalavimų buvo: „1. Kad būtų atiduoti teismui Vidaus reikalų ministeris generolas Skučas ir Saugumo departamento direktorius...
Įrašas
LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai
Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...
Įrašas
T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
Tomas Baranauskas, www.alkas.lt 2014 02 16 10:28 Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos...
Įrašas
Sugrįžtantys dvarai. Baisogalos dvare tęsiamos Komarų pavyzdinio ūkininkavimo tradicijos
Baisogalos dvaro ansamblis Radviliškio raj. – Komarų dvaras, vienas geriausiai išsilaikiusių dvarų Lietuvoje, vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpių stilių ansamblis. Šešis dešimtmečius Baisogalos dvaru rūpinasi Lietuvos gyvulininkystės institutas, pratęsdamas paskutinio jo savininko Vladislovo Komaro ūkininkavimo tradicijas, nešdamas pavyzdinio ūkio vardą. Nedažnas turbūt yra girdėjęs, kad Baisogalos gyvulininkystės institute tyrinėjamos ir saugomos tradicinės Lietuvoje sukurtos naminių...
Įrašas
Sugrįžtantys dvarai. Liubavo dvaras – „Tarytum išniręs iš nebūties“
„Šis dvaras tarytum išniro iš nebūties, pasirodė viešumoje, įgavo savo tapatybę, tiesiog pranešė apie save. Tiesa, tuomet, 1988-aisiais, pranešė apie save tik vienam keleiviui, užsukusiam į jį vėlų rudenį <…> ilgainiui būtent šis keleivis taps taip nederamai užmirštos Liubavo istorijos ir jos paveldo tyrėju, architektu, krašto istorijos rinkėju, malūno technologijos žinovu.“ Tokiais žodžiais skaitytoją pasitinka...
Įrašas
Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
Martynas TININIS, Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Jau praėjo daugiau nei metai nuo tada, kai buvo atidaryta Medininkų pilis (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus, netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visiškai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.)...
Įrašas
Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius. Sušaudytas ministrų kabinetas
Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005 02 17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas“, nr. 39 (9528). Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. – 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto (MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo...
Įrašas
Viešai nedemonstruotinas paveldas
2013 m. gruodžio 18 d. visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką ir Vilniaus merą dėl viešai nedemostruotino, žeidžiančio Laisvės kovotojų jausmus, paveldo žemiau pateiktu raštu: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai, buvo svarstytas Žaliojo tilto skulptūrų...
Įrašas
Perlojos Respublika
Perlojos Respublikos vadas Juozas Lukoševičius Stasys IGNATAVIČIUS ir Gintautas TAMULAITIS, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai, www.voruta.lt Pietinėje Lietuvoje prie pagrindinio Vilniaus-Druskininkų plento, abiejuose Merkio krantuose, beveik pusiaukelėje tarp Varėnos ir Merkinės, 40 km. nuo Alytaus, 7 km nuo Nedzingės yra Perlojos miestelis, kuris prieš 90 metų buvo pasiskelbtas savivalda ir...
Įrašas
Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...
Įrašas
Švietimo ir ugdymo literatūra lietuvių kalba XX a. pradžioje
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...
Įrašas
Svetimo karo nublokšti
Vidmantas VALIUŠAITIS Sukilėlio prisiminimų kaleidoskope – lenkai, bolševikai, naciai, žydai, lietuviai. Mindaugas Julius Bloznelis – inžinierius, technologijos mokslų daktaras, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Aštuoniolikmetis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, vokiečių okupacijos metais veikė Lietuvių fronto antinaciniame pasipriešinime. Vienas iš 1944 m. pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. 1945 m. balandį...
Įrašas
Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse
Heinrich Müller. Vle.lt nuotr. LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią...
Įrašas
Neišnarpliota Lietuvos karalystės byla
Jūratė MIČIULIENĖ Literatūrologas Algimantas Bučys, palyginęs šešis popiežiaus laiškų Mindaugui originalus ir šių dienų istorikų vertimą, konstatavo: „Falsifikatas. „Lithuaniae regnum“ (karalystė) sąmoningai išversta į „Lietuvos kraštas“. Mokslininkų elitas neseniai aiškinosi, kodėl vadinamosios Lietuvos karalystės bylos iki šiol nesiseka išnagrinėti. Bendrame Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos kariuomenės organizuotame seminare „Lietuvos valstybės statusas XIII-XIV amžiuje“...
Įrašas
Pats baisiausias partizano likimas – tardymo kamera
Daumantas LIEKIS Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus. Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus. Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės. Kai kuriems tardytiems partizanams buvo pjaustomos pirštų sausgyslės, kiti...
Įrašas
Atminimo kryžius – sukilėliams ir dvasininkui
Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius, Anykščiai Audra, nusiritusi per Lietuvą lygiai prieš pusantro amžiaus, nurimo, bet jos įskelta kibirkštis įsižiebė kaip Laisvės siekis, skatinęs Atminti ir Tęsti… Net ir po pusantro šimtmečio šios kibirkšties atšvaitas vis sužėruoja įvairiose krašto vietose. Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje rudenį iškilo ir...