Garšva Kazimieras

Pagrindinis puslapis Autoriai Garšva Kazimieras
K. Garšva. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vietovardžių kilmė
Įrašas

K. Garšva. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vietovardžių kilmė

Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Minint 700 metų Vilniaus rašytinę sukaktį bus vėl skelbiama, kad spaudos draudimo laikais per nepakankamai objektyvų gyventojų surašymą Vilniuje rasta tik apie 2 procentus lietuvių. Bet XVI-XIX a. atsiradę Vilniaus apylinkių kaimų lietuviški pavadinimai (oikonimai) rodo, kad tada čia buvo lietuviškai kalbančių asmenų dauguma. Šis...

Kazimieras Garšva. Dėl  lygių  galimybių  komplektuoti  Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases
Įrašas

Kazimieras Garšva. Dėl  lygių  galimybių  komplektuoti  Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases

Habil. dr. Kazimieras Garšva. A.Virvičienės nuotr. LR  Prezidentui LR Seimo pirmininkei LR Ministrei Pirmininkei LR švietimo, mokslo ir sporto ministrei Dėl  lygių  galimybių  komplektuoti  Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases Pietryčių Lietuvos gimnazijoms  keliami nevienodi reikalavimai komplektuoti 11, 12  ( III, IV ) klases. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš jai pavaldžių gimnazijų dėstomąja valstybine...

Kazimieras Garšva. ES įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja
Įrašas

Kazimieras Garšva. ES įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja

Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas Dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dalis valdančiosios Seimo koalicijos narių bando pažeisti LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkūrinėti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją su trimis valstybinėmis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Teisingumo ministrė E.Dobrovolska, primetinėjusi Lenkijos valią teismams, siūlė lietuvių vaikams bylinėtis ir...

Kazimieras Garšva. Nuo asmenvardžių slavinimo iki valstybės padalijimo
Įrašas

Kazimieras Garšva. Nuo asmenvardžių slavinimo iki valstybės padalijimo

Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas  www.voruta.lt Per sausio 11 d. Seimo posėdį seimo narys K. Masiulis netiksliai vardijo senus kapų užrašus – per Lenkijos okupaciją lenkiškai užrašytą J.Basanavičiaus kapą, bet neminėjo, kad ir Antanas Baranauskas bei kiti pase rašyti Anton Baranovskij ir t.t. Kol nebuvo Lietuvos Respublikos, visų...

Kazimieras Garšva. Vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas
Įrašas

Kazimieras Garšva. Vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas

Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Hab. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Prieš sausio 13-ąją reikia visiems susitelkti, bet Seime sausio 11 d. vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas. Asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 (2) pažeidžia LR Konstituciją, Konstitucinio Teismo, kalbos mokslo, VLKK nuostatas dėl valstybinės kalbos funkcionavimo Lietuvoje. Projektas yra LR valstybinės kalbos abėcėlės,...

Kazimieras Garšva. Rytų Lietuvos asmenvardžiai
Įrašas

Kazimieras Garšva. Rytų Lietuvos asmenvardžiai

Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Svarbiausios Lietuvos polonizacijos bangos tęsėsi po 1569 m. Liublino unijos, po   karų kilusio  1711 m. bado ir maro, po 1864 m. lietuvių spaudos, kalbos uždraudimo. Ir dabar per 60 procentų Vilniaus, Šalčininkų ir gretimų rajonų gyvenamųjų vietų vardų, užrašytų slavų...

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Įrašas

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

  Habil. dr. Kazimieras Garšva. Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.   Irena BABKAUSKIENĖ, www.respublika.lt Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, „Vilnijos” draugijos pirmininku, hab. dr. Kazimieru Garšva. – Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų įtvirtinti asmenvardžių rašybą Lietuvos valstybės dokumentuose ne lietuvių kalba, parašėte laišką Vyriausybei, prezidentui, pavadinęs jį „Europos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti...

K. Garšva. Valstybės tarnybos turi laikytis valstybinės kalbos įstatymo
Įrašas

K. Garšva. Valstybės tarnybos turi laikytis valstybinės kalbos įstatymo

Kazimieras Garšva. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.alkas.lt Per 30 metų dar ne visi antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai išmoko laikytis savo valstybės įstatymų. Dėl Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo liepos 28 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas sustabdyti Valstybės tarnybos departamento Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų...

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai  iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva
Įrašas

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva

www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...

Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas
Įrašas

Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas

Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.
Įrašas

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.

Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt          Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....

Kazimieras Garšva. Vietovardžių metų darbai
Įrašas

Kazimieras Garšva. Vietovardžių metų darbai

Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA,  Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Vietų vardai su asmenvardžiais, tautovardžiais, pravardėmis, slapyvardžiais ir kitais pavadinimais priklauso tikriniams vardams – kalbos daliai.  Tikriniai vardai seniai yra susiję su mūsų valstybės kultūra, istorija, net ir teise, kai atsiduria dokumentuose. Po 2018-06-14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019-01-16 d....

Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija
Įrašas

Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija

    Jono Vaiškūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt 1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M. Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą...

Įrašas

Latvijos lietuvių šnektos

VDU HMF Letonikos centras LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD) Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika,...