Lietuvos teismai eilinį kartą nuvylė ir įskaudino antisovietinės rezistencijos dalyvius – partizanus, laisvės kovotojus ir tremtinius. Išteisintas buvęs etatinis KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis, dalyvavęs paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio – Siaubūno nužudyme. Panevėžio Apygardos teismas 2014-11-26 d. išteisino genocido byloje kaltinamą M. Misiukonį. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per 20 dienų, iki gruodžio...
Istorija
Pagrindinis puslapis
Istorija
Įrašas
2014-12-262014-12-26Rezistencija
Pokario partizanų menkinimas gali būti informacinio karo dalis
Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties. Dar vykstant teismo...
Įrašas
2014-12-222014-12-22Istorija
Deividas Šlekys. Kaip lietuviai ir lenkai Vokietijos imperiją kūrė
Sukilimas, kuris nulėmė revoliuciją. Taip būtų galima apibūdinti 1863-1864 m. Rusijai priklausiusiose ATR žemėse vykusių kovų poveikį Europos politiniam gyvenimui: klausimas, ar mes galėtume kalbėti apie dualistinės Austrijos-Vengrijos valstybės sukūrimą, vienos imperijos (Prancūzijos) žlugimą ir kitos (Vokietijos) iškilimą, jeigu ne XIX a. II-os pusės įvykiai mūsų kraštuose. Didžiųjų sukilimų pasekmės retai apsiriboja vien tik pokyčiais...
Įrašas
2014-12-162014-12-16Istorija
Povilas Gaidelis. Jie žudė Lietuvos žmones prisidengdami miško brolių vardu
Manau, niekas neabejoja, jog šiuo metu Lietuvoje vyksta aršus informacinis karas: televizijoje, dienraščių puslapiuose ir internetiniuose portaluose. Naujasis rytų fiureris žada atkurti buvusią imperiją. Man teko būti liudininku žiauraus karštojo karo – nematomo fronto, kuris mūsų tėvynėje vyko ištisą dešimtmetį prieš ketvirtį šimtmečio sugriuvusios imperijos milžinišką, gerai ginkluotą armiją. Tuo tarpu jaunoji karta apie tą...
Įrašas
2014-11-252014-11-25Antrasis pasaulinis karas
Knygoje „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“ – karo veiksmai Lietuvoje
Rolf Michaelis. SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas. Iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Tautkutė, Rimvydas Užukukis. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naują serijos „II pasaulinis karas“ knygą „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“. Kodėl nusprendėme ją pasiūlyti skaitytojams? Šios pirmosios išleistos Rolfo Michaelio knygos apie vokiečių parašiutininkų jėgerių SS 500/600-ąjį...
Įrašas
2014-11-162014-11-16Rezistencija
Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veikų Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui papildomas tyrimas
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1950 m., www3.lrs.lt nuotr. Tyrimo metu išanalizuoti septyni epizodai, dalyvavimu kuriuose Lietuvos SSR KGB kaltino Lietuvos partizaną A. Kraujelį. Ginkluotas pasipriešinimas, partizaninis karas kilo kaip atsakas į Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją. Partizaninio karo metu geriausiai organizuota ir stipriausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje buvo Vytauto apygarda, jos partizanai stodavo į kautynes, surengdavo...
Įrašas
2014-11-162014-11-16Lietuvos Sąjūdis
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Baltijos kelias: atmintis
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 1. Prieš dvidešimt penkerius metus Iš Baltijos kelio koordinatoriaus Arūno Grumado archyvo Laikas iš atminties ištrina ketvirčio amžiaus senumo įvykių detales ir daug kas atrodo kitaip, negu buvo, todėl pateikiu autentiškus dokumentus iš savo archyvo. Juos gavau raštu apklausos metu arba surašiau santraukas apklausdamas koordinatorius ir dalyvius – Sąjūdžio Seimo narius. Gaila, kad...
Įrašas
2014-11-152014-11-15Rezistencija
Janina Survilaitė. Laisvės kovotojas Viktoras Petkus
Taip nulėmė likimas, kad kai kurių įžymių raseiniškių vardai mano gyvenimo keliuose vis dėsningai kelis kartus pasikartodavo. Prisimenu buvau dar jaunutė Raseinių vidurinės moksleivė, kai 1953-iaisias paleistas iš kalėjimo būsimas žymus Lietuvos politinis veikėjas, disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus kurį laiką zakristijonavo Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o mes, kelios...
Įrašas
2014-11-122014-11-12Istorija
Archeologas: gali būti, kad prie Vilniaus bastėjos po žemėmis atsidūrė lobis
Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Praėjusią savaitę duris atvėrė Vilniaus gynybinės sienos bastėja, kuri iki tol buvo renovuojama apie šešerius metus. Pasak archeologo Edgaro Vailionio, didelę dalį radinių sunaikino anksčiau netinkamai atlikti archeologiniai kasinėjimai, bet vertybių vis dar išliko. „Deja, XX a. septintame dešimtmetyje, vykdant archeologinius tyrimus, fosa buvo išvalyta galingais ekskavatoriais....
Įrašas
2014-11-062014-11-10Istorija
Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus
Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo...
Įrašas
2014-11-062014-11-06Rusijos okupacija
Paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vieta vėl neaiški?
Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Biržuose po Rusijos ambasados Lietuvoje atstovų vizito vietos valdžia pakeitė nuomonę ir mano, kad sovietų karių kapinės – nebetinkama vieta paminklui žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Nors prieš tai jau buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai ir planuota paminklą statyti karių kapuose. Praėjusią savaitę archeologams kapinėse atkasus dalį žmonių palaikų, tarp...
Įrašas
2014-11-042014-11-04Istorija
Virginijus Savukynas. Kaip rusėnai gynė Lietuvos laisvę
Tie, kas važiuoja pro Merkinę, rekomenduoju sustoti. Ir ne tik pasižiūrėti į namą, kur mirė Vaza. Ir ne tik prisiminti gražią legendą: kai Vladislovas Vaza pajuto, jog mirs, paprašė jį išnešti į aikštę, kad paprasti žmonės pamatytų, kaip karaliai miršta. Pavažiavus į kalnelį, aplenkus sovietinių karių kapus ir vis dar stovintį sovietinio kareivio su automatu...
Įrašas
2014-11-032014-11-03Istorija
Vytauto Landsbergio mintys
Noriu jus pasveikinti svarbią Lietuvai dieną, kuomet minimos 75-osios Vilniaus grįžimo Lietuvai metinės, nors ji šiemet nebuvo paryškinta ir deramai iškelta. Aš tuomet jau gyvenau ir kai ką atsimenu. Ši diena mūsų istorijoje turėtų būti nepaprastai svarbi. Jeigu mes to nejuntame, kas nors mums turėtų padėti, o jei ne, tuomet bandykime patys domėtis ir ginti...
Įrašas
2014-11-012014-11-03Lietuvos Sąjūdis
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: Nepriklausomybė sąjungoje ir ne sąjungoje
Parengė Angonita Rupšytė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmasis posėdis Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Garbingas Seime. Susirinkome į sesiją labai reikšmingą dieną. Didžiulio tarptautinio nusikaltimo, įvykdyto prieš 50 metų, dieną. Esame kelyje į to nusikaltimo padarinių panaikinimą, į trijų Baltijos valstybių savarankiško, nepriklausomo...
Įrašas
2014-10-312014-10-31Istorija
Istorikas: Vytautas Didysis greičiausiai mirė ne nukritęs nuo arklio
Prieš 584 metus Trakuose spalio pabaigoje mirė Vytautas Didysis. Kokie buvo paskutiniai tam laikmečiui neįprastai garbaus amžiaus – apie 80 metų – sulaukusio, tačiau karūnos nesulaukusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mėnesiai? Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Vytautas rasdavo laiko ir jėgų netgi pamedžioti, o mirė neturėdamas daug priešų. LRT Televizijos laidoje „Laba...
Įrašas
2014-10-312014-11-03Istorija
Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?
(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....
Įrašas
2014-10-312014-11-03Istorija
Vilnius ir Lietuva
Kalba Vytauto Landsbergio fondo surengtame Meninės raiškos programų konkurse. B. Dvariono muzikos mokykla, 2014-04-27 Laba diena, gerbiami susirinkusieji, visi šios kultūros šventės dalyviai! Labai malonu jus pasveikinti ir pasakyti keletą žodžių. Mes jau esame surengę keletą konkursinių, festivalinių renginių įvairaus amžiaus publikai, bet ta pačia tema – apie tai, kas mus sieja. Kas žmones vienija...
Įrašas
2014-10-312014-10-31Istorija
Ir šventieji rašė mūsų istoriją
Lygiai prieš 5 metus, 2009 – siais minėjome Lietuvos vardo istoriniuose šaltiniuose paminėjimo tūkstantmetį. Šiais 2014 m. metais turime kitą ne mažiau svarbią sukaktį, kuri nuo tuomet vykusių istorinių įvykių skaičiuoja vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt metų. 854– ji metai ženklina ankstyvą mūsų protėvių istoriją, atgyjančią su pirmaisiais krikščionybės žingsniais mūsų žemėje, mūsų protevių Evangelizacijos...
Įrašas
2014-10-272014-10-29Istorija
Demokratiško valdymo pavyzdys Lietuvoje 18 amžiuje
Nors mūsų valstybės konstitucija prasideda nuo straipsnio, kuriame nedviprasmiškai sakoma, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, bet realybėje susiduriame su „įsivaizduojama“ demokratija tiek valstybinio – savivaldybinio, tiek organizacinio valdymo lygmenyse. Galvodami apie demokratiją tik kaip apie gražų principą, o ne įvairiapusiškomis priemonėmis pagrįstą kasdieninį valdymą, kaip pasiteisinimą pateikiame argumentą, kad Lietuvos žmonių genofonde nėra...
Įrašas
2014-10-272014-10-27Antrasis pasaulinis karas
Liepsnojantis Vilnius liudininkų akimis
Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai. Vertė ir sudarė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato pirmąją unikalios knygų serijos „Vilnius liepsnose“ knygą „Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai“. Joje – karo žinovo G. Širono surinkti ir išversti karių, dalyvavusių baisiuose 1944 m. Vilniaus įvykiuose, pasakojimai. 1944 m. kovą A. Hitleris pasirašė įsakymą...
Įrašas
2014-10-222014-10-22Istorija
J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė
Jonas Užurka, www.alkas.lt Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto...
Įrašas
2014-10-162014-10-16Istorija
Kaune perlaidoti buvusio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko J.Tūbelio dukros palaikai
alkas.lt Trečiadienį, spalio 15 dieną, Kauno Panemunės kapinėse buvo perlaidoti Lietuvos išeivijos JAV kultūros veikėjos, ilgamečio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio dukros Marijos Tūbelytės-Kuhlmann palaikai. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo vienintelis velionės sūnus Peteris Kuhlmannas su žmona, kiti giminės, artimieji, draugai, Lietuvos prezidento A. Smetonos šeimos nariai, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Kauno dailės ir Rokiškio Juozo...
Įrašas
2014-10-082014-10-08Istorija
V. Beriozovo jubiliejaus proga – atsiminimų knyga apie kovą už nepriklausomybę
Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime atidaryta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vladimiro Beriozovo 85-ajai sukakčiai skirta paroda ir pristatyta jo atsiminimų knyga. Lietuvos komunistų partijos narys prasidėjus atgimimui buvo palaikomas Persitvarkymo Sąjūdžio, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Pristatydamas atsiminimų knygą „Ėjau minų lauku“, sako, būtinai turėjęs ją parašyti, nes „ žino daug tokių...
Įrašas
2014-10-062014-10-06Istorija
V.Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų?
Vidmantas Valiušaitis, www.DELFI.lt Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui. Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo...
Įrašas
2014-10-062014-10-06Istorija
Žygis po tūkstančio metų senumo lietuvių kapines
Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimename savo mirusius artimuosius, ir keliaujame kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kilometrų tam, kad ant jų kapo uždegtume atminties ženklą – žvakelę. Šį sekmadienį Neries regioninio parko direkcija kviečia į kiek kitokią kelionę – aplankyti kapus tų, kurių vardai ir veidai pamiršti jau ne vieną šimtmetį. Beveik 20 km...
Įrašas
2014-09-252024-08-31Aktualioji publicistika, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rusijos okupacija, Sovietų okupacija
Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė
Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...
Įrašas
2014-09-212024-08-31Aktualioji publicistika, Istorija, Kultūra, Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Rusijos okupacija, Vilnius, Žydai
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Įrašas
2014-09-152014-09-15Antrasis pasaulinis karas
Tragiška „Vilko vaikų” istorija primenama Vokietijos kino teatruose
Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“). Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...
Įrašas
2014-09-082014-09-08Istorija
Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
Rugsėjo 8-ąją sukanka 500 metų, kai prie Oršos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pasiekė pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę, skelbiama KAM pranešime spaudai. Oršos mūšis vyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir buvo reikšmingiausias dešimties metų kare (1512–1522 m.) tarp Maskvos valstybės ir Lietuvos. Šis mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos karalyste perspektyvas....
Įrašas
2014-09-012014-09-01Istorija
Oršos mūšiui – 500 metų: tuometinė geopolitinė padėtis panaši į dabartinę
H. Krello paveikslo „Oršos mūšis“ fragmentas lrt.lt Šie metai yra paskelbti Oršos mūšio metais, tačiau istorikai susirūpinę, kad visuomenė mažai žino apie mūšio reikšmę ir tuometinės geopolitinės situacijos panašumą į dabartinę. Žinių spragas žada užpildyti paroda „Oršai ̶ 500“. Jos atidarymo renginys vyks rugsėjo 3 d., 14 val., Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, teigiama organizatorių...