2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus.

Šiemet, 2012-ųjų birželio 30 d. – liepos 6 d., buvo atliekami archeologiniai tyrimai kaulų radimvietėje.

Tyrimus vykdė Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojai. Tikslai: ištirti degintinių kaulų radimvietę, nustatyti koks tai paminklas (suardytas pilkapis ar degintinis kapinynas) ir jo chronologiją (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia).

Pagal tyrimų metodiką 25 kvadratinių metrų (5×5 m) plotas padalintas į 25 dalis, žemė skutama mentelėmis, dedama į kibirus ir sijojama sijokėlėje (3 mm tankio sietas), kad surinkti visus kauliukus. Buvo kasama iki įžemio (nejudinto grunto).

Atlikus archeologinę perkasą, rasta keli šimtai gramų degintinių kaulų, 2 žiestos glazūruotos keramikos šukės bei titnago nuoskalėlė. Brėžiniuose ir fotonuotraukose užfiksuoti sienelių pjūviai, dugnas.

Vilnietė istorikė Aistė Čepulytė pasidžiaugė, kad 2011 m. aptiktos radimvietės specialistai nepaliko likimo valiai, bet ištyrė suardytą archeologinį paminklą, o Lietuvos valstybės dieną pasitiko dirbdami svarbų istorijai darbą Alytuje. Rasti kaulai bus perduoti tyrimams Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams, kurie bandys nustatyti minimalų individų skaičių, amžių ir lytį.

Vėliau bus sprendžiama, ar vietovę įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Tyrimų vadovas, archeologas G. Petrauskas visos grupės vardu nuoširdžiai dėkojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui Vytuoliui Valūnui ir Alytaus valstybinių vaikų globos namų direktoriui Romučiui Žebuoliui, kurie pasirūpino tyrinėtojų nakvyne.

Gintaro Lučinsko nuotr.