Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis. Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros...
Istorija
Įrašas
Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.
Senosios Lietuvos herbas K. Grunenbergo herbyne, Vokietija, 1480 m. Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko surasti gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daugeliui nematytų senosios lietuviškos heraldikos pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) buvo didelė staigmena. Lietuvos istorikams skelbiant, jog lietuviškos heraldikos užsienio šalių archyvuose beveik nėra išlikę (gal su keliomis išimtimis...
Įrašas
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Įrašas
Kęstutis Petkūnas: laikraščių reporteris, ekologas ir sąjūdininkas
Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...
Įrašas
Prano Dovydaičio gyvenimo moto: “Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiajai tiesai, gėriui ir grožiui.“
www.voruta.lt 2016 metų Gruodžio 2–ąją sukako 130–metų kaip gimė 1918–ųjų vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, dalyvavęs steigiant Pirmąją Lietuvišką Vilniaus dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją, vėliau direktoriumi dirbęs pirmoje Kauno lietuviškoje „Saulės“ dabartinėje „Aušros“ gimnazijoje, prisidėjęs steigiant Lietuvos nuo 1930 metų Vytauto Didžiojo universitetą ir jame dirbęs. Lietuvos Ateitininkų fedracijos...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Nuo kavinės iki Gedimino kalno keltuvo
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt 1911 12 01 (14) Vilniaus miesto valdybos[1] posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti vandentiekio rezervuarą ant Gedimino pilies kalno pagal inžinieriaus Eduardo Šenfeldo, kurio padėjejas buvo Gabrielis Sokolovskis[2], sumanymą. Nuo šio įvykio praėjus 100 metų, o Gedimino kalnas ir Pilis vėl jaudina Lietuvos visuomenę. 1912 -1913 metais buvo paskaičiuota vandentiekio įrengimo...
Įrašas
Įtikimiausia 1236 m. Šiaulių (Saulės) mūšio vieta – prie Mūšos ir Tautinio santakos (dab. Joniškio raj.)
www.voruta.lt Lietuvos Sąjūdžio Tarybos ir Lietuvos kultūros fondo prezidiumo vardu – Romas BATŪRA Nesiklaidindami privalome užbaigti pradėtus memorialo tvarkymo darbus Nuo seno istoriografijoje įvairiose vietose buvo ieškoma 1236 m. Saulės mūšio vietos, bet derinant įvairių šaltinių duomenis apsistota ties Šiauliais, Mūša ir Tautiniu. Atskirai 13 a. vid. minima „tera Saulen“ („Saulės žemė“) tęsėsi į...
Įrašas
Parvežta 700 archyvų bylų lapų iš Sibiro
www.reformacija.lt Bažnyčios istorijos licenciatas Viktoras Bilotas Vilniuje 2016 lapkričio 15 d. 15:30 (Gerosios Vilties 10) ir Kaune lapkričio 21 d. 18:00 (Gimnazijos 7, 204 aud.) pasidalins informacija apie parvežtas archyvo bylas iš Tomsko. Tarp jų keturios – brolių Jono ir Martyno Yčų ir viena Lietuvos diplomato, teisininko Jono Aukštuolio. http://reformacija.lt/wordpress/parvezta-700-archyvu-bylu-is-sibiro/
Įrašas
Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje....
Įrašas
Lietuviška Gervėčių krašto Rimdžiūnų mokykla švenčia įkūrimo 20-metį
Baltarusijoje, Gervėčių krašte, įsikūrusi Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba spalio 28 d. mini 20-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Kantriai, diena iš dienos, sėjate ir auginate lietuvišką žodį, budinate lietuvišką savimonę ir orumą. Jūsų darbo vaisius – ši lietuviška mokykla, ugdanti Rimdžiūnų ir tolesnių apylinkių vaikus, kuriems svarbu...
Įrašas
Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto...
Įrašas
Rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas
www.bernardinai.lt Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius. Atliekant pirminę dokumentų...
Įrašas
Pradedamos istorinės Vorutos pilies statybos
Anykščių m. savivaldybės nuotr. www.voruta.lt Anykščių rajono savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame skelbia, kad šį mėnesį pradedamos medinės pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos. „Atsižvelgiant į istorinius šaltinius apie XIII–XIV a. Lietuvoje stovėjusias medines pilis ir Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus, daugelį metų trukusios pastangos iš užmarštyje paskandintos praeities prikelti protėvių gyvenimą ant Šeimyniškėlių piliakalnio šiandien tapo...
Įrašas
Vytauto Didžiojo Trakų žemė
„Trakų žemės“ pokalbis su rašytoju, visuomenės veikėju Edmundu Malūku, kuris ką tik išleido savo istorinį romaną „Vytauto žemė“. Seniai žinoma: Lietuvos visuomenė, skaitytojai seniai laukė romano apie Vytautą Didįjį. Kaip jūs manote: kodėl visiems akivaizdi tema iki šiol nebuvo realizuota? Atsakymas paprastas. Tai ypač ambicinga tema. Seniai įrodyta, kad istorinių asmenybių įvaizdį visuomenėje kuria ne...
Įrašas
V. Jencius-Butautas. Istorijos ar žmonių slėpiniai?
Kada išvysime Dailės muziejaus restauruotas 1931 m. Katedroje rastas Lietuvos valdovų pomirtines karūnas? Kas ir kodėl jas slepia? Mūsų valstybė, nors šiandien atrodanti kukliai dabartiniame Europos žemėlapyje, turi didingą praeitį. Likimas mus apdovanojo – turėjome tik vieną istorinį karalių – Mindaugą, tačiau savo istorinėje sostinėje Vilniuje 1931 m. atradome net trijų karalių palaikus. Kripta su...
Įrašas
Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė Paronetto – Nepaprastas žmogus buvo Juozas
Nijolė ir Juozas Lukšos Vokietijoje. (V. Valiušaičio nuotr.) Nijolė Bražėnaitė-Paronetto. Audronė V. Škiudaitė, www.draugas.org 2016 m. rugpjūčio 10 d. legendiniam partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui būtų sukakę 95-eri. Ir jau 65-eri, kai jo nebėra. Jis žuvo jaunas (jam tebuvo 30) ir labai įsimylėjęs – Lietuvą ir lietuvaitę Paryžiuje. Džiaugiamės turėdami progos pakalbinti tą lietuvaitę, vėliau žmoną,...
Įrašas
Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt. Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai...
Įrašas
Atgimęs Paliesiaus dvaras – muzikos gurmanų svajonė
Paliesius dabar. D. Savickaitės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Pats Paliesiaus kaimas įsikūrė po 1557 m. kuomet LDK vyko feodalinė žemės reforma, buvo paskelbtas valakų reformos įstatymas. Reforma vyko apie 20 metų, tuo laiku gyventojai kėlėsi iš vienkiemių ir kūrė gatvinį kaimą. Taip nutiko, kad Paliesius įsikūrė ant trakto, jungiančio Vilnių-Švenčionis su Breslauja pro Tverečių. Šaltiniai...
Įrašas
Inga Baranauskienė. Survila ir Survilaičiai – dar kartą apie nepripažintus Kęstučio palikuonis
Inga BARANAUSKIENĖ Anotacija. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje. Įvadas Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81;...
Įrašas
Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
1941 m. Birželio sukilimo memorialas Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias jubiliejines datas. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22...
Įrašas
Archeologiniai radiniai Pagelužyje ir prie Mažųjų Lieponių
Nuotraukoje – plokštiniai herbiniai kokliai su inicialais S ir K. Fotografijų autorė – Rasa Gliebutė – Valatkevičienė Rasa GLIEBUTĖ – VALATKEVIČIENĖ, archeologė, www.voruta.lt Pagelužio karčema (Trakų rajonas) Pagelužys – kaimas Trakų rajone, įsikūręs prie Gelužos upės ir senojo kelio Vilnius-Merkinė. Pagelužys istoriniuose šaltiniuose įvardijamas kaip Pawlowszczyzna, o vietinių gyventojų iki šiol vadinamas Palaučyzna. Upė Geluža...
Įrašas
Pristatyta vilniečio advokato Antano Juknevičiaus atsiminimų knyga
Birželio 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatyta žymaus Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, advokato Antano Juknevičiaus (1903–1905) knyga „Atsiminimai“ (Vilnius, 2016). Knygą sudarė jo dukra architektė Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, spaudai rengė ir išleido Lietuvos nacionalinio muziejaus Leidybos skyrius, redaktorė Daiva Stakišaitienė, serijos dailininkas Arūnas Prelgauskas, maketuotoja Virginija Lapušauskienė. Knygos sutiktuvėse dalyvavo senieji vilniečiai, jų...
Įrašas
Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...
Įrašas
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija įamžina savo laisvės kovotojus
Atminimo lenta prie Merkelio Račkausko gimnazijos Albertas RUGINIS, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla Mažeikiuose, įkurta 1919 m. Joje dirbantys pedagogai visais laikais ugdė asmenybes, formavo mokinių pasaulėžiūrą, skiepijo Tėvynės meilę. 1940-06-15 sovietams okupavus Lietuvą, daug buvusių gimnazijos mokytojų ir mokinių buvo ištremti į Altajaus kraštą,...
Įrašas
Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos
Gegužės 20 d., penktadienį, Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „POVILO GURKLIO FIRMA”, kurios specialistai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse pateikė 6 dalyviai. „Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas –...
Įrašas
Kristupas Šidlauskas. Kunigas Justinas Lelešius: neišdavęs Dievo ir Tėvynės
Tauro apygardos vadovybė. Kairėje – apygardos kapelionas Justinas Lelešius „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15,13) Lietuvos istorijoje daug narsių Tėvynės ir tiesos sūnų, kurių vardai tebėra užmiršti. Dera prisiminti ir išsaugoti šviesų atminimą lietuvių, už šiuos idealus paaukojusių savo gyvybę. Justinas Lelešius (1917-1947, slapyvardžiai – Krivaitis, Grafas) yra žinomiausias iš nedaugelio...
Įrašas
Trakų miesto kronika nuo 1918 m. gruodžio mėn.
TRAKŲ MIESTO MAGISTRATO VALDYBA 1923–1924 M. CENTRE – MIESTO BURMISTRAS VLADISLOV BUDREVIČ, KARAIMAS A. ZAJONČKOVSKIS – PIRMOJE EILĖJE TREČIAS IŠ DEŠINĖS, AKADEMIKO ANANIAŠO ZAJONČKOVSKIO TĖVAS Iš lenkų kalbos vertė ir pastabas surašė dr. Halina KOBECKAITĖ 1918 m. gruodžio mėnesį dar vokiečių okupacijos metu, nors jau po monarchijos griūties Vokietijoje, bet dar kelias savaites prieš vokiečiams...
Įrašas
XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys „Donelaičio žemė” Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius...
Įrašas
„Amerikos balso“ archyvai: dukrai B. Sruoga buvo didelis išmintingas draugas
Mirus Baliui Sruogai, profesorius Vaclovas Biržiška rašė, kad būtina surinkti visą su rašytoju susijusią medžiagą, „Amerikos balso“ radijuje 1975 m. kalbėjo vienas iš knygos „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose“ autorių Jurgis Blekaitis. Taip, anot jo, gimė gražiai išleista knyga, kurią sudaro atsiminimai, ištraukos iš B. Sruogos laiškų, keli žiupsneliai bičiulių atsiųstų žinių apie jo paskutinius gyvenimo...