Atminimo lenta prie Merkelio Račkausko gimnazijos

Albertas RUGINIS, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla Mažeikiuose, įkurta 1919 m. Joje dirbantys  pedagogai  visais laikais  ugdė asmenybes, formavo mokinių pasaulėžiūrą, skiepijo Tėvynės meilę.

     1940-06-15 sovietams okupavus Lietuvą,   daug buvusių gimnazijos mokytojų ir mokinių buvo ištremti į Altajaus kraštą, o iš ten – prie Laptevų jūros. 15 žmonių buvo NKVD suimti ir išvežti į lagerius.

     Artėjant antrajai sovietų okupacijai, jau  patyrę  bolševikų žiaurumus, 1944 m. rudenį, viską palikę,  31 gimnazijos bendruomenės nariai  žmonės ( mokytojai  ar  mokiniai)  išbėgo į Vokietiją. Iš ten pasklido į JAV, Australiją, Italiją ir kitas vakarų šalis.

 Sovietai  už patriotinę  ir antitarybinę veiklą  nuteisė ir išvežė į lagerius 50 buvusių gimnazistų.

Tai  vienintelė mokykla Mažeikiuose,  turinti  tokią  garbingą praeitį!

     Gegužės 17 dieną prie Merkelio Račkausko gimnazijos atidengta Atminimo lenta Mažeikių gimnazijos mokytojams ir mokiniams, kritusiems partizaninėje kovoje, sušaudytiems kalėjimuose ir žuvusiems lageriuose.

     Prie pagrindinio gimnazijos įėjimo, dalyvaujant gimnazijos ir miesto visuomenės atstovams, kalbėjo nacionalinio konkurso ,,Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ 2-osios  vietos laimėtoja abituriente Gintė Valančiauskytė.

Atminimo lentą, pagamintą  pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymą, atidengė jos sukūrimo iniciatorius Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas  Albertas Ruginis.

Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas  Albertas Ruginis ir Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė

 Atminimo lentoje įrašyta 13 pavardžių:

1.Juozas Rainys.  Gimė 1903 m. Mažeikių gimnazijos direktorius 1933-1938 m. Dėstė lietuvių kalbą ir  istoriją. Skautų tuntininkas. Tautininkų sąjungos narys. Nuo 1938 m. dirbo Švietimo ministerijoje. Suimtas 1945-04-07, nuteistas 10 m. lagerio.   Kalėjo Velske, Archangelsko srityje, nuo 1949-03-10 – Taišete, Irkutsko srityje. Ten, lageryje, 1954-01-10 mirė.

2. Antanas Januškevičius. Gimė 1902-11-25 Epidermių kaime, Liubavo valsčiuje,  Marijampolės apskrityje. Baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1926-1928 m. buvo  ,,Ateities“ žurnalo redaktorius. 1925-1929 metais  Vytauto Didžiojo universitete studijavo istoriją. 1931-1939 m. buvo Mažeikių gimnazijos vicedirektorius. Vokiečių okupacijos metais dirbo Marijampolės gimnazijos direktoriumi, priklausė pogrindžio organizacijai ,,Lietuvių frontas“. 1943-03-17 vokiečių suimtas. Mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943-06-07. Po Antano Januškevičiaus mirties namiškiams atėjo siuntinėlis su jo rūbais ir jų sąrašu. Parkeris su auksine plunksna ir vestuvinis žiedas buvo supakuoti atskirai, o švarko kišenėje buvo išlikusi užrašų knygelė.

3. Antanas Baranauskas. Gimė 1903 m. Vokiečių ir lietuvių kalbų mokytojas Mažeikių gimnazijoje 1934-1941 m. Suimtas 1944 m. gruodį.  Mirė Petrozavodsko lageryje 1945-05-15.

4. Bronius Remys. Gimė 1907-07-28 Mažeikiuose. I Pasaulinio karo metu su tėvais gyveno Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1929-06-21 baigė Mažeikių gimnaziją, įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1929-11-06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930-11-30 baigė  karo mokyklą, jam   suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis. Studijavo VDU Teisės fakultete.1935-1940 m. dirbo Vidaus reikalų ministerijoje.1941-06-15 buvo suimtas ir išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kraštas). 1943-01-02 SSRS NVKD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirties bausme sušaudant. Sušaudytas 1943-02-16 Kanske. Šeima 1941 m. ištremta į Altajaus kraštą.

5. Valerijonas Beinoravičius-Beinoras. Gimė 1917-09-17 Troškučių kaime. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. Baigė karo mokyklą. 4- tojo pėstininkų pulko vadas. Suimtas 1941-06-15. Nuteistas 8 metus  lagerio. Žuvo 1943 m. Norilsko lageryje.

6. Antanas Grabažis. Gimė 1907-06-15 Telšiuose. 1929 m. baigė Mažeikių gimnaziją. Vėliau karo mokyklą. Baterijos vadas, kapitonas. Suimtas 1941-06-14. Nuteistas 10 metų lagerio. Žuvo Norilsko lageryje 1943-09-15.

7. Antanas Janušauskas. Gimė 1921 m. Mažeikiuose, Saulės g. Jūrų skautas. 1940 m. už antisovietinę veiklą iš gimnazijos išmestas. Ją baigė 1942 m., 1941 m. Birželio sukilėlis. Dirbo pagalbinėje policijoje. Suimtas Gyvolių dvare 1945 m. birželio 18 d., po penkių dienų tardymo Mažeikių KPZ, mirė. Kalėjimo gydytojo Krakausko pažymoje parašyta, kad mirė nuo plaučių tuberkuliozės. Atėjęs pas Kapų g. gyventoją Antanavičienę kalėjimo prižiūrėtojas pasakė, kad A. Janušauskas užmuštas šautuvo grūstuvais. Tėvams kūno palaidoti nedavė. Manoma kad užkastas Mažeikių durpyne. Mažeikių kapinėse  yra  jo kenotafas su žiupsniu durpyno žemės.

8. Antanas Juzumas. Gimė 1913-09-08 Šilių kaime,  Židikų valsčiuje. Šeimoje augo 11 vaikų. Mokėsi Renavo pradinėje mokykloje, Sedos progimnazijoje, Mažeikių gimnazijoje. Dotnuvos ž. ū. akademijoje studijavo miškininkystę. Priklausė ateitininkų ir studentų ,,Fraternitas Samogitija“ korporacijoms. 1941-06-27 Beržėnų kaime, Šaukėnų valsčiuje, Antanas  Juzumas  buvo raudonarmiečių nužudytas. Karininkas, nusivedęs Antaną į Labunskienės tvartą, peršovė  ir  dar  basliu suskaldė  jo  galvą, pagrobė laikrodį. Kartu su Antanu žuvo ir jo sužadėtinė mokytoja šaulė Jadvyga Gimbutaitė, ją  raudonarmiečiai peršautą subadė durtuvais.  Abu palaidoti Varputėnų kapinėse.

9. Vladislovas Pilinka. Gimė 1914 m. Krasnojarske. 1936 m. baigė Mažeikių gimnaziją. Literatų būrelio narys. Žuvo Archangelskio lageryje 1943 m.

10. Aleksandras Zapkus-Piliakalnis. Gimė 1916-05-17 Peterburge. 1932 m. baigė  Mažeikių gimnazijos 4 klases ir  įstojo į Plungės mokytojų seminariją. Baigęs seminariją,   gyveno Mažeikiuose Mažojoje g. 10 (dabar J. Vaičkaus) Mokytojavo Viekšnių valsčiaus  mokyklose. 1940 metais  baigė karo mokyklą. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis Viekšniuose.   1944 m. Tėvynės apsaugos rinktinėje vadovavo kuopai Ventos fronte ir Sedos mūšyje 1944-10-07.

1944 m. gruodžio mėn.,  palikęs šeimą Vokietijoje,  grįžo į Lietuvą dalyvauti partizaninėje kovoje. Tapo partizanų ,,Didžiosios kovos“ apygardos štabo viršininku. Dalyvavo kautynėse su okupantais Kauno, Ukmergės, Švenčionių ir Trakų apskrityse. Vadovavo užimant Veprių miestelį 1946 m. Tais pačiais metais kovo 24 d. kautynėse Dubių kaime, Kaišiadorių rajone  Aleksandras Zapkus-Piliakalnis žuvo. Draugų slapčia palaidotas Kaišiadorių kapinėse. Iki 1988 m. niekas nežinojo legendinio Piliakalnio pavardės. (Jo sūnus Kęstutis Zapkus – žinomas dailininkas , gyvena JAV).

     Tai – vienintelis Lietuvos karininkas kuris, palikęs šeimą vakaruose, grįžo į Lietuvą kovoti su okupantais.

Šiemet sukanka 100 metų  nuo jo gimimo.

 11. Kazys Venckus-Adomaitis. Gimė 1914 m. Gailaičių kaime. Mokėsi  Ylakių pradinėje mokykloje  ir Mažeikių gimnazijoje,  baigė  6 klases. Toliau mokėsi karo mokykloje ir ją baigė jaunesniojo leitenanto laipsniu. Vadovavo Ylakių šaulių būriui. Tėvams mirus,  su senele ūkininkavo Gailaičių kaime. Buvo vedęs, vaikų neturėjo. 1941 m. Birželio sukilimo vadas Ylakiuose. Ylakių valsčiaus viršaitis. 1945 m. pasitraukė į pogrindį, subūrė LLA Ylakių kuopą. Nuo 1947-07-25 Žemaičių partizanų apygardos ,,Alkos“ rinktinės vadas. 1948-08-06 žuvo nuo   MGB agentų-smogikų, apsimetusių partizanais. Kazys Venckus-Adomaitis buvo nukautas Dagių miške  kartu   su trimis štabo pareigūnais ir ten pat užkastas. 2000-01-13 žuvusių kūnai iškilmingai perlaidoti senosiose Sedos kapinėse.

K. Venckaus žūties vietoje pastatytas Atminimo ženklas.

12. Antanas Dima. Gimė 1928 m. Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių gimnazijos 6-toje klasėje. Priklausė LLA Ylakių kuopai. Suimtas 1946-01-Nuteistas 3 metus   lagerio ir 3 metus  tremties. Plukdomas  į Magadano lagerį,  nuskendo Ochotsko jūroje.

13. Jonas Kairys.   Gimė 1934 m. Mažeikiuose. Netekęs tėvo,  vargingai gyveno su motina ir seserimi Tumo-Vaižganto g.  Mokėsi Mažeikių gimnazijos 3 klasėje. Vadovavo pogrindinei ,,Rusenančio Aukuro“  moksleivių  organizacijai.

     1949-06-26 suimtas. Nuteistas 7 m. lagerio, pateko į Dubrovlagą Mordovijoje. 1951 metais  su  radviliškiečiu Kaziu Rimu iš lagerio pabėgo. Po kelių savaičių buvo sugauti, parvežti į lagerį ir uždaryti į karcerį. 1951-07-24  Jonas Kairys neaiškiomis aplinkybėmis karceryje žuvo. Apie J. Kairio pabėgimą kartu kalėjęs architektas Napalys Kitkauskas savo prisiminimuose  rašė: ,,1951 metų vasaros pradžioje vieną rytą išgirdome naujieną, neveda kalinių dirbančių už zonos į darbą, mat naktį iš gamybinės zonos pabėgo į laisvę du kaliniai. Abu lietuviai, jauni, mano amžiaus: tai Jonas Kairys ir Kazys Rimas….. Bėgliai porą savaičių slapstėsi Mordovijos miškuose, badavo. Pagaliau vienoje geležinkelio stotyje juos pagavo. Bėglius grąžino į stovyklą. Sumuštus, basus, apiplyšusius vedžiojo po zoną, per pietų pertrauką vedė į valgyklą, kad visi matytų. Kairiui  ir Rimui dar pasisekė, nes dažniausiai pagautą bėglį jau negyvą paguldydavo prie lagerio vartų.“

Kazys Rimas buvo teismo perteistas ir išvežtas į Vorkutos lagerius. Paleistas 1955-10-27.

     Po Atminimo lentos atidengimo iškilmių gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė renginio dalyvius pakvietė į Mažeikių viešąją biblioteką paminėti partizanų Didžiosios kovos apygardos štabo viršininko Aleksandro Zapkaus-Piliakalnio 100-ąsias gimimo metines. Bibliotekininkė Janina Dambrauskaitė pristatė Stanislovo Abromavičiaus knygą ,,Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“. Gimnazijos biologijos mokytojas Algirdas Vilkas ir muziejininkas Vytautas Ramanauskas nušvietė Aleksandro Zapkaus gyventą laikotarpį Mažeikiuose.

Perskaitytas Aleksandro Zapkaus sūnaus, dailininko prof. Kęstučio Zapkaus ta proga  atsiųstas sveikinimo laiškas iš Niujorko.