Kada išvysime Dailės muziejaus restauruotas 1931 m. Katedroje rastas Lietuvos valdovų pomirtines karūnas? Kas ir kodėl jas slepia?

Mūsų valstybė, nors šiandien atrodanti kukliai dabartiniame Europos žemėlapyje, turi didingą praeitį. Likimas mus apdovanojo – turėjome tik vieną istorinį karalių – Mindaugą, tačiau savo istorinėje sostinėje Vilniuje 1931 m. atradome net trijų karalių palaikus. Kripta su LDK kunigaikščių ir Lenkijos karalių – Aleksandro Jogailaičio (mirė 1506 m.), Elžbietos Habsburgaitės (mirė 1545 m.) ir Barboros Radvilaitės (mirė 1551 m.) palaikais, nukentėjusiais nuo potvynio katedroje, buvo atrasta neišplėšta. Valdovų kaulus puošė karūnos, grandinėlės, žiedai…

Deja, iki šiol karališkųjų palaidojimų paieškas gaubia paslaptys. Visikaralių kriptoje atrasti karališkieji ženklai (išskyrus Aleksandro Jogailaičio kalaviją) yra įvardijami kaip dingę be žinios. 1931 metais surasti, 1944 metais sovietams vėl okupavus Vilnių, jie paslaptingai dingo.

Dingusių karališkųjų karūnų pėdsakus neseniai užtiko lietuvių išeivijos atstovai. Viename Lietuvos dailės muziejaus paruoštame veikusios parodos pristatyme lenkų kalba „Wystawa „Chrześcijaństwo w sztuce Litwy i skarbiec katedry Wileńskiej“ (Paroda „Krikščionybė Lietuvos mene ir Vilniaus katedros lobynas“) tuometinis parodos kuratorius dr. Vydas Dolinskas žada karališkąsias pomirtines ir kitas(!) karūnas artimiausiu laiku pristatyti Lietuvos visuomenei. Minimą dr. Vydo Dolinsko straipsnį pastebėjo užsienio lietuviai, kuriems jis sukėlė susidomėjimą, ne mažesnį, nei paslaptinga 1914 metais Vavelyje paviešinta karūna.

Dr. V. Dolinsko straipsnyje teigiama: „Lietuvos dailės muziejus savo restauravimo centre ruošia kitus sakralinio meno kūrinius, kurie bus pristatyti per kitus parodos atnaujinimus. Parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ iki 2003 m. pabaigos, […] ir ateityje planuoja pristatyti sensacingas sakralinio meno kolekcijas – pavyzdžiui, Lietuvos valdovų (Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir kt.) kapų karūnas, kitų katedrų ir Lietuvos bažnyčių lobynus. Parodoje apsilankė jau apie 100 tūkstančių turistų. Tai dažniausiai lankoma paroda Lietuvoje.“

Apie kokias valdovų kapų karūnas, restauruojamas Lietuvos dailės muziejaus restauraciniame centre, kalba buvęs Dailės muziejaus bendradarbis? Kiek karūnų buvo rasta Vilniaus Katedroje bazilikoje nuo 1909 iki 1990 metų ir kur jos šiandien?

Lietuvių išeivijos paskatintas, ketindamas tęsti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko pradėtus darbus, 2016 m. kovo 7 d. kreipiausi laišku į paminėto straipsnio lenkų kalba autorių dr. Vydą Dolinską klausdamas: „Kaip galėtumėte pakomentuoti tokius savo teiginius? Ar Jūsų pasisakymas reiškia, jog žinote, kur tos karališkosios ir kitos karūnos yra, tame tarpe ir kitų Gediminaičių, palaidotų katedroje? Ar jos surastos ir priklauso LDM? Nesinori tikėti, kad „sensacinga“ kolekcija jūs vadinate tarpukariu atliktas karūnų kopijas, kurios iki šiol puošia Lietuvos valdovų karstus Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje ir yra prieinamos Lietuvos žmonėms. Būčiau dėkingas už suteiktą išsamią informaciją šiuo klausimu.“

Kovo 25 d. mus pasiekė atsakymas iš valstybinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, kuriame jis taip paaiškino savo sensacingą pareiškimą: „Todėl ir buvo paskelbta žinutė apie galimybę karūnas surasti Lietuvoje, tikintis, jog tai galbūt paskatins kažką žinančius pateikti informacijos.“

Kažkas tame atsakyme nesutampa, nes dr. Vydo Dolinsko parodos pristatymas lenkų kalba skelbia, jog karūnos jau yra ruošiamos parodoms, o atsakyme į klausimą teigiama, kad jis jų dar tebeieškąs. Be to, straipsnyje teigia, kad „Lietuvos dailės muziejus savo restauravimo centre ruošia kitus sakralinio meno kūrinius, kurie bus pristatyti per kitus parodos atnaujinimus“, tarp kurių minimos ir kapų karūnos.

Todėl, matydamas painų V. Dolinsko atsakymą, paaiškinimo dėl minėtų karūnų likimo 2016 m. balandžio 14 d. kreipiausi į LDM direktorių Romualdą Budrį: „…Anot V. Dolinsko pasisakymo, Jūs žinote, kur yra karališkosios insignijos, dingusios pokaryje? Gal galėtumėte pakomentuoti, kokias be šių (Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės) karūnas turėjo galvoje V. Dolinskas?“

2016 m balandžio 18 d. mano laiškas buvo įteiktas Lietuvos Dailės muziejaus direktoriui, deja, iki šiol, tai yra, iki 2016 m. birželio 2 d., atsakymo nesulaukiau.

Parodos lankytojų skaičius, pateiktas lenkiškai parašytame straipsnyje, rodo, kad Lietuvos piliečiai nėra abejingi savo praeičiai ir nėra sudarę sąjungos su velniu, tai yra, nelinkę užmiršti savo valstybės istorijos… Ar atrasime pagaliau jėgų priversti mūsų visagalius muziejų direktorius atverti praeitį ne tik ateičiai, bet ir dabarčiai? Juk būtent toks yra LDK Valdovų rūmų muziejaus šūkis…