Indija. Šilalės r., V. Mikulėno nuotr. Piliakalnis dažnai suprantamas kaip supiltas kalnas, bet iš tiesų tai pilies kalnas. Iš esmės visi Lietuvos piliakalniai – natūralios kalvos, susiformavusios paskutinio ledynmečio laikotarpiu (maždaug prieš 13–22 tūkst. metų), o žmonės tik pritaikė šiuos gamtos darinius savo reikmėms. Kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus...
Prof. Birutė Galdikas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė liūdi šiandien netekusi pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologės, žymiausios orangutanų tyrinėtojos, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistės, VDU garbės daktarės, profesorės Birutės Galdikas, kuri nuolat dalyvavo ir palaikė VDU veiklas. Profesorė mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose po sunkios ligos. Prof. Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m....
Jaroslav Shuraev/Pexels nuotr. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su kolegomis iš Švedijos Buroso ir Lenkijos Lodzės universitetų sprendžia vieną aktualiausių mados ir tekstilės pramonės tvarumo problemų – kaip sumažinti iš gaminių išsiskiriančių mikroplastikų (mikropluoštų) kiekius. Pasak KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorės ir projekto komandos Lietuvoje vadovės dr. Virginijos Daukantienės, minėta problema...
Sula. VMU nuotr. Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi jų moka sulą iš medžių išgauti šiems nepakenkiant, todėl Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena svarbiausias sulos rinkimo taisykles. Išsirinkite brandų medį Sula tekinama iš beržų ir klevų, tačiau tai daryti galima...
Rausvažiedė ežiuolė VDU prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, www.vdu.lt Lietuvoje metų pradžioje tradiciškai skelbiamuose Metų vaistinio augalo rinkimuose šiemet triumfavo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), kuriai suteiktas „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas“ titulas. Rinkimuose, kurių rezultatus lėmė viešas visuomenės balsavimas ir specialistų komisija, už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą balsavo 44 proc. rinkėjų. Reikia...
Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia). VMT nuotr. Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškininkystės departamento vyresniojo patarėjo Luko Kovalčiko, žiema – pats tinkamiausias laikas tiek pagrindiniams, tiek ugdomiesiems miško kirtimams, nes tuo metu jauniklių neveda gyvūnai, neperi paukščiai, neprasidėjęs augalų vegetacijos laikotarpis, o įšalas apsaugo dirvos paviršių ir miško paklotę nuo pažeidimų, nesusidaro provėžos. „Žiemą nukirstų medžių mediena...
Invazinis šliužas. AM nuotr. Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė” kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Vienus kenkėjus žiema galėjo paveikti, kitų – beveik ne, o...
ŽGIC nuotr. Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras (ŽGIC) Vievyje kviečia susipažinti su mamutu Goša – išskirtiniu eksponatu, rastu Anžu salose tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Šioje atšiaurioje Arkties vietovėje kiekvieną vasarą, tirpstant amžinajam įšalui, į paviršių iškyla jau išnykusių gyvūnų kaulų. 2003-iaisiais 6 metrų gylyje aptiktas mamutas svėrė 5–6 tonas ir gyveno prieš paskutinį ledynmetį – maždaug prieš 115–130 tūkst. metų. Jo dantys labiau tiko lapams ir šakelėms smulkinti, todėl daroma prielaida, kad jo gyvenamoje aplinkoje...
Asociatyvi Naja Bertold Jensen/Unsplash nuotr. Nanoplastikai – plika akimi nepastebimos, dažniausiai mažesnės nei 1000 nanometrų arba 100 kartų mažesnės nei žmogaus plauko skersmuo dalelės – tampa viena rimčiausių šių dienų taršos problemų. Naujausi duomenys atskleidžia, kad jų paplitimas nuolat auga, tačiau poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai – vis dar iki galo neįvertintas. Ore, vandenyje, dirvožemyje,...
Išaižytos paprastosios pušies sėklos. Dubravos medelyno nuotr. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu vykdo vieną svarbiausių metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos, skirtos miškų atkūrimui ir įveisimui. „Šių metų kankorėžių rinkimo...
Algirdas Brukas (centre). VMT nuotr. Valstybinėje miškų tarnyboje iškilmingai pagerbtas 90-ąjį gimtadienį minintis Algirdas Brukas – miškininkas, miškotvarkininkas, publicistas, visuomenininkas, vienas lietuviškojo Miškų įstatymo kūrėjų. Gyva Lietuvos miškininkystės legenda, visą gyvenimą pašventęs miškams, miškotvarkai, mokslo pažangai. Miškotvarkos skaitmeninių sistemų iniciatorius ir įgyvendintojas, GIS technologijų diegimo pradininkas. Daugelis A. Bruko sukurtų metodų ir programų sulaukė plataus...
Žaliasis raistas. VMU nuotr. Sausiui atnešus tinkamus orus, Kaišiadorių r. turi prasidėti Žaliojo raisto atkūrimo darbai. Jų metu planuojama šalinti sumedėjusią augaliją, o ją išgabenus bus vykdomi tvenkimo darbai. Tikimasi, kad tai padės sugrąžinti vandenį į šlapynę ir tokiu būdu atkurti sovietmečiu sunaikintą gamtos buveinę bei sumažinti gaisrų riziką joje. Dabravolės durpyno atkūrimo darbai yra...
Alfredo Pliadžio/KAM nuotr. Diskusijos apie naujų karinių poligonų steigimą dažnai sukelia klausimų dėl poveikio aplinkai. Moksliniai tyrimai ir Lietuvos kariuomenės praktika rodo, kad daugelis nuogąstavimų yra perdėti. Krašto apsauga ir gamtosauga nėra priešpriešos Kariniuose poligonuose galioja tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimai kaip civilinėse teritorijose. Visuose poligonuose esantys draustiniai yra saugomi, o bet...
Ispaninis arionas (Arion vulgaris). APVA nuotr. Savivaldybės, juridiniai ir fiziniai asmenys jau gali teikti paraiškas gauti paramą invazinių rūšių naikinimui. Kviečiama naikinti gausiai Lietuvoje paplitusias invazines rūšis, tokias kaip Sosnovskio barščiai ar sodininkų puikiai pažįstami invaziniai šliužai. Kvietimui iš viso skirta 5,6 mln. eurų. Teikti paraiškas kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įskaitant savivaldybes....
Fondo saugomas Rusakalnio miškas. Nuotraukos autorius Rytis Petrauskas Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė, „Sengirės fondo“ vadovė „Sengirės fondui“ skirta rekordinio dydžio parama iš „carVertical“ – fondas paremtas 200 tūkst. eurų. Tai didžiausia vienu metu skirta parama per fondo gyvavimo istoriją, leisianti išsaugoti bent kelias dešimtis senųjų miškų hektarų su juose esančiomis ekosistemomis. Nevyriausybinei organizacijai „Sengirės fondas“ suteikta fondo...
Lietuvos geologijos tarnybos nuotr. Alma Grigienė, Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus vyriausioji geologė „Keliaudami po Šiaurės Lietuvą, atkreipkite dėmesį, kad kraštovaizdis čia tarytum banguoja – vienas po kito kyla ilgi aptakūs kalvų gūbriai. Tai vieni paslaptingiausių ledynmečio pėdsakų – drumlinai“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus...
Pauliškių miškas. Ryčio Petrausko nuotr. Lietuvos žmonių meilė gamtai neslopsta. Aukodami užstato lėšas taromatuose šalies gyventojai sukūrė galimybę išpirkti naują brandaus miško plotą – 27,5 hektaro sklypą Pauliškių miške, Trakų rajone. Tai – didžiausias per „Šlamančių“ iniciatyvą išpirktas miškas. „Nuosekliai išperkami „Šlamančių“ miškai tampa tarsi švyturiais, kurie rodo kelią atskiriems žmonėms ir bendruomenėms, kad saugant...
Paprastasis meškėnas. S. Paltanavičiaus nuotrauka Nors meškėnas nėra mūsų krašto gamtos gyventojas, tačiau pastaraisiais metais jis pastebėtas Šiaurės ir Pietų Lietuvoje, o daugiausiai meškėnų užfiksuota Kuršių nerijoje. Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą, taip pat Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Meškėnas – nedidelis gyvūnėlis, jo kailis pilkas, o...
Laura Mišeikienė. Ž. Morkvėno nuotrauka Pagėgių savivaldybėje, Nausėdų kaime, įsikūręs Mišeikių šeimos ekologinis ūkis. Čia išskirtiniai šarolė veislės mėsiniai galvijai pradėti auginti daugiau nei prieš penkiolika metų. Ūkio įkūrėja Laura Mišeikienė sako, jog jo atsiradimą lėmė didelis noras gyventi kaime. O idėja užsiimti mėsine galvijininkyste gimė akimirksniu – paragavus ypatingo skonio bei kokybės jautienos viešnagės...
VMU nuotr. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalinasi neraminančia informacija – šių metų spalio mėnesį Gruzdžių girininkijoje buvo surinkta daugiau nei 5 t išmestų padangų. Tai yra beveik dvigubai daugiau negu šioje girininkijoje buvo surinkta per visus 2024 m. Artėjant padangų keitimo sezonui VMU miškininkai akcentuoja, kad padangų išmetimas miške yra ne tik administracinis nusižengimas, bet ir itin didelė žala gamtai bei visuomenei. Įprastai daugiausiai padangų miške randama rudenį ir pavasarį, netoli miestų, kuomet jos yra keičiamos. Miškininkai skaičiuoja, kad...
Vilkų gauja. VSAT nuotr. Iš Baltarusijos į Lietuvą atklydusi vilkų gauja šį rudenį užfiksuota Čepkelių rezervate. Mokslininkai sako – tai ne išskirtinis reiškinys. Vilkai – medžiotojai ir prisitaikymo meistrai, nukeliaujantys didelius atstumus ieškodami grobio ir saugių teritorijų. Tačiau ką daryti žmogui, jeigu šis plėšrūnas netikėtai pasitaiko kelyje? Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA)...
Ugnė Užtupienė ir Jonas Leika. U. Užtupienės asmeninio archyvo nuotr. Giedrė Maskeliūnaitė, VMU Komunikacijos skyriaus specialistė, www.voruta.lt Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba ne viena miškininkų karta. Kalbamės su dviem iš jų – tėčiu ir dukra. Jonas Leika – Krekenavos girininkijos girininkas, Panevėžio regioniniame padalinyje miškus prižiūrintis jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Jo dukra Ugnė Užtupienė – Gamtos apsaugos, gamtotvarkos,...
Rukų kaime, Skuodo rajone augantis Laukių ąžuolas Linas Jonauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Trečiadienį Seime apdovanoti nacionalinio konkurso „2025 metų Lietuvos medis“ nugalėtojai. Renginyje, kurį organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Lietuvos arboristikos centras, šių metų konkurso laimėtoju paskelbtas Rukų kaime, Skuodo rajone augantis Laukių ąžuolas. Jis atstovaus Lietuvai 2026 metų Europos medžio rinkimuose....
1902 m. A. Fialko fotoatvirukas. Šaltinis – LNM Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus patarėjas Vidas Mikulėnas (medžiaga surinkta bendradarbiaujant su LNM Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus specialistais). Lietuvos geologijos tarnyba Vilnia – ne tik Vilniui vardą davusi upė, bet ir gyvas miesto istorijos bei geologijos liudytojas. Jos vingiuota vaga, gilūs slėniai ir per...
Birutės Stukės nuotr. Spalio 16 d. minima Pasaulinė maisto diena – diena, kai pasaulis stabteli ir pamąsto apie maistą: jo prieinamumą, poveikį sveikatai, aplinkai ir socialinei gerovei. Šią dieną organizacijos ir visuomenės skatinamos įvertinti, kaip kasdieniai pasirinkimai formuoja mūsų pasaulį, ir ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą bei poveikį aplinkai ir klimatui. Kaip mūsų maistas...
„Sengirės fondo” globojamas miškas. Ryčio Petrausko nuotr. „Sengirės fondas“ ir „Synthesis Consulting Group“ užbaigė socialinę kampaniją „Neįkertamas turtas“, kuriai susivienijo daugiau nei 3750 žmonių ir 21 organizacija – surinkta 180 tūkst. eurų, už kuriuos išpirkti 31,3 hektaro senųjų miškų, taip 157 % viršijant pirminį tikslą. Rugsėjį baigėsi daugiau nei mėnesį trukusi nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir...
Gražina Banienė (centre) su turistų grupe. Asmeninio albumo nuotr. Neseniai buvo minima Pasaulinė turizmo diena. Tai proga parodyti, kad miškininkai – ne tik rūpinasi miškais, bet ir kviečia žmones juos atrasti. Viena jų – Gražina Banienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė ir profesionali gidė. Ji jau daugiau nei penkiolika metų gidauja...
Karinių poligonų steigimas dažnai sukelia visuomenės diskusijas apie poveikį aplinkai. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad realybė skiriasi nuo paplitusių mitų. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertė ir botanikas atskleidžia, ką iš tikrųjų mokslas sako apie karinių poligonų poveikį gamtai. Mitas Nr. 1: Kariniai poligonai naikina biologinę įvairovę Realybė: Kariniai poligonai dažnai tampa retų rūšių prieglobsčiu ir...
Marius Karlonas. Asmeninio archyvo nuotrauka „Gido darbas gamtoje – ypatingas. Čia negali būti atmintinai iškalęs, kur ir ką pasakysi, kiek užtruksi, nes niekada nežinai, ką pamatysi. Kiekvienąkart tai būna improvizacija – tikras gamtos atradimas ir patyrimas. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai žinotum lokacijas ir paukščius, bet niekada neįvyksta du vienodi turai“, – ornitologas, „Ornitostogų“ įkūrėjas...
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį Lietuvos upės ir ežerai pasipildė daugiau kaip 17 mln. žuvų jauniklių. Vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriomis žuvimis: lydekomis, sterkais, vėgėlėmis. Kita dalis išleistų žuvų yra nykstančios, saugomos ir retos rūšys: europiniai unguriai, aštriašnipiai eršketai, seliavos ir Vištyčio ežero sykai. Taip pat šalies upės gausiai papildytos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais....