Rusė, besityčiojanti iš ukrainiečių Europoje. Socialinių tinklų nuotr. Laurynas Kasčiūnas Kiekvieną kartą kai Europos Sąjungai reikia svarstyti sankcijų Rusijai sugriežtinimą arba paramos Ukrainai didinimą jau kaip taisyklė prasideda pačių įvairiausių argumentų paieškos kodėl to nedaryti. Visada kažkaip šie argumentai į tik vieną pusę – kaip nepakenkti Rusijai. Dažnai būtent centrinės ir rytų Europos valstybių pastangomis...
economist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Praėjusią savaitę nušvito vilties kibirkštėlė: bent vienoje srityje – grūdų eksporte iš Ukrainos – atsirado optimizmo teikianti naujiena. Penktadienį Stambule keturios šalys – Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos – pasirašė susitarimą, kuris užtikrina iki 25 mln. tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Odesos uostuose ir Ukrainos saugyklose,...
Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/ Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....
Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Ir vėlgi: guostis tuo, kad netrukus 70 metų pasieksiantis buvęs saugumo agentų...
Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...
Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...
Vilniaus Kalvarijų – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, litografija iš Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie Balzukevičius, mínima, jog tai XIX a. – XX a. pradžioje Vilniuje gyvenusi šeima, davusi ne vieną menininką: dailininką Juozapą Balzukevičių (1866-1915), tapytoją Liuciją Balzukevičiūtę (1887-1976), ir jų brolį Boleslovą Balzukevičių (1879-1935), vieną žymiausių to meto...
1 pav. Kremliaus XVII a. pradžioje planas. Serpuchovo kunigaikščių valdos buvo išsidėsčiusios tarp Arkangelo soboro (nr. 12) ir Mstislavskių valdų (nr. 8). Iliustr. iš dr. Tatjanos Dmitrijevnos Panovos asmeninio archyvo Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна ПАНОВА), Maskvos kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна...
S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...
Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...
Hamilkaro barono Folkerzamo portretas Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Pirmąjį straipsnį apie Stelmužės dvarininkus galima skaityti ČIA. Stelmužės dvaro palikuonė – viena pirmųjų Rusijos imperijos pramonininkių Kaip jau buvo minėta ankstesniame publikuotame straipsnyje ne vieną dešimtmetį Stelmužės dvarą valdė garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Stelmužės dvare gimęs Georgas Fridrichas fon Folkerzamas su žmona...
www.voruta.lt „Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ – be galo intriguojantis Stanfordo universiteto istorijos profesoriaus Davido Holloway‘aus pasakojimas apie vieną paslaptingiausių Sovietų Sąjungos istorijos puslapių – branduolinio ginklo įgijimą. Šaltojo karo metais sovietų branduolinė ginkluotė Vakaruose kėlė didžiulį susidomėjimą ir susirūpinimą. Tą susirūpinimą dar labiau stiprino Stalino režimo atgrasumas ir agresyvumas....
Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai (Alsėdžių atstovai), centre – Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. Fot. Broliai Čižai. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt Praėjusių metų gruodžio 4–5 d. sukako 115 metų Didžiajam Vilniaus seimui – pirmajam istorijoje įvykiui – renginiui, sutelkusiam gražioje...
Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...
espressostalinist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt „Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, emocingų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio santykiais, praeitimi, o gal ir ateitimi. Štai kodėl rašiniai apie žydus, kurie, ko gero, dėl savo nesėslios gyvenamosios vietos labiausiai blaškyti istorijos vėjų, susilaukia kone prieštaringiausių atsiliepimų. Tęsiame Česlovo IŠKAUSKO...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato nemažai įvairių apdovanojimų pelniusio tiriamojo žurnalisto Roberto I. Friedmano knygą „Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką“. Robertas I. Friedmanas knygoje pribloškiančiai atskleidžia Rusijos organizuotą nusikalstamumą, jo augančią galią JAV ir siaubingą to poveikį likusiam pasauliui. Rusijos nusikalstamumas gali būti siejamas su imperijos laikotarpiu, prasidėjusiu 1720-aisiais, kai ėmė klestėti banditizmas ir...
Rusų įgulos cerkvės paradas ir Polangino gėrimų gamykla, 1907 m. atvirukas. Muziejaus fondai Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas, www.voruta.lt Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais tai vykdavo dar...
Žilvinas Maigys. Asmeninio albumo nuotr. Žilvinas MAIGYS, Briuselis, www.voruta.lt Šį straipsnį rašyti paskatino kai kurios Lietuvos numizmatų bendruomenėje ir jos literatūroje iškeltos teorijos, ypač ankstyvųjų heraldinių simbolių, pavaizduotų LDK monetose (liūtas (leopardas), mazgas („dvi susipynusios širdys“), „Gediminaičių stulpai“), traktavimas, su kuriuo man sunku sutikti. Kaip ryškų pavyzdį reikėtų paminėti Liūto, kaip pirmojo Lietuvos herbo, kurį...
Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...
Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...
Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Pirmasis pasaulinis karas“ naujieną – Aleksandro Svečino knygą „Kovose prie Vilniaus. Caro pulkininko atsiminimai“. Apie kovas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais žinome nedaug. Galbūt todėl, kad 1914–1918 m. vykusį, daugiau nei 20 mln. gyvybių nusinešusį Didijį karą, kaip tada jis buvo vadinamas, užgožė po poros dešimtmečių įsiplieskęs dar kruvinesnis Antrasis...
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Marko Lawrence‘o Schrado knygą „Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje“, kurioje pateikiama unikali Rusijos politikos, kultūros istorija per vodkos prizmę. Autorius – Vilanovos universiteto Politikos mokslų katedros (JAV) docentas. Rusija garsėja vodka ir įpročiais nežabotai girtauti. Degtinė ne tik atlieka svarbų vaidmenį daugelio rusų gyvenime, bet ir yra...
Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....
Neseniai, 2013 metų pradžioje, Lietuvos nacionalinis muziejus išleido naują plačiajai visuomenei ir nacionalinio Lietuvos laikraščio „Voruta“ skaitytojams gerai žinomo istoriko akademiko prof. habil. dr. Antano Tylos knygą „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“ (V., 2013, 192 p. Tiražas 500 egz.). Naujojoje knygoje prof. A. Tyla susumuoja, apibendrina tyrimo, kurį pradėjo 1969 m., rezultatus....
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
Sovietų ir vokiečių okupacijų metais nukentėjusių Lietuvos piliečių temai nagrinėti skirta nemažai leidinių, sudaryti įvairūs tremtinių, kalinių, žuvusiųjų sąrašai. Carinė okupacija buvo daug ilgesnė. Nors carinės bausmės buvo nepalyginti švelnesnės ir civilizuotesnės už stalinines, žuvusių, nuteistų, ištremtų ar kitaip tuo metu nukentėjusių taip pat buvo nemažai, ypač 1794, 1831, 1863 m. sukilimų, 1864–1904 m....