Rusijos istorija

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą
Įrašas

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/    Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834...

Mindaugas Šapoka. Petro I vizitas Vilniuje 1705 m.
Įrašas

Mindaugas Šapoka. Petro I vizitas Vilniuje 1705 m.

Petras I ir jo didžioji pasiuntinybė Nyderlanduose (1697–1698). Petras I dešinėje vaizduojamas apsirengęs kaip paprastas jūreivis. Panašų kuklumą caras demonstravo ir Vilniuje. Nuotraukos šaltinis – commons.wikimedia.org Dr. Mindaugas ŠAPOKA, Vilnius 1700 m. prasidėjo Didysis Šiaurės karas, kuriame Saksonija, Danija, Rusija ir Abiejų Tautų Respublika (Lenkija–Lietuva) kovojo prieš Švediją. Nors XVIII a. pradžioje Vilnius išliko svarbiausiu...

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai
Įrašas

Maskvėniškos diplomatijos ir karybos paradoksai

Mykhailo Dunakovskiy iliustracija   Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet...

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai
Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės palaikai autopsijos metu. 1929 m. nuotrauka. Nuotr. iš Maskvos Kremliaus muziejaus   Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė...

Benediktas Jankauskas. Lietuvės baudžauninkės – Rusijos valdovės
Įrašas

Benediktas Jankauskas. Lietuvės baudžauninkės – Rusijos valdovės

Išlikęs Teresdvario gyvenamasis namas Habil. dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Kunigas Antanas Pauliukas Lietuvos šaulių sąjungos žurnale „TRIMITAS“ 1924 m.   paskelbė  straipsnį „Lietuvės valdė Rusiją“1. Jame rašyta, kad Rusijos imperatorė „Katryna I“ (Jekaterina I, B. J.) viešpatavusi  nuo 1725 m. sausio 28 d. iki 1727 m. gegužės 6 d. Ji buvusi „lietuvio ūkininko Samuelio Sklauronskio duktė“....

Česlovas Iškauskas. Kada vėl įžengsime į Kremlių?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kada vėl įžengsime į Kremlių?

Tomo Dolabellos paveikslas, kuriame vaizduojama Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio priesaika Abiejų Tautų Respublikos karaliui Zigmantui Vazai.  Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kai sėdau rašyti šias eilutes, Rusijoje pompastiškai pažymima Liaudies vienybės diena (rus. День народного единства). Vadinamoji šventė tęsėsi keturias dienas. Ji tarsi susijungė su lapkričio 7 – ąja – bolševikinės 1917 m. revoliucijos, teisingiau...

Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai – parodoje „Kijevo Rusia. Pradžia“
Įrašas

Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai – parodoje „Kijevo Rusia. Pradžia“

Tarptautinės Ukrainos mokyklos moksleiviai parodoje Angelė Valienė, Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokytoja, www.voruta.lt Istorijų namuose, kurie priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui, veikė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Ją ir aplankė Tarptautinės Ukrainos mokyklos 10 c klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Angele Valiene, Sandra Pažusyte ir direktoriaus pavaduotoja Oksana Sergijenko. Rusios valstybės formavimasis – tai dalis istorinių...

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai
Įrašas

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai

Ištrauka iš rašto apie platinamas draudžiamas knygas ir dainas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotraukos.   Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt   Plačiai vykdyti Trakų žandarmerijos politiniai slaptieji sekimai Prisiminus 1863 metų sukilimą, prieš akis stoja, būtent, 1863 metai. Žinoma, šiais metais sukilimas kilo, pasiekė savo apogėjų ir buvo numalšintas. Tačiau neatmestinas ir visas tolesnis pasipriešinimo laikotarpis,...

Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose
Įrašas

Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose

Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...

Prieš 105 metus Lietuvos kariuomenė prie Radviliškio kautynėse sumušė bermontininkus
Įrašas

Prieš 105 metus Lietuvos kariuomenė prie Radviliškio kautynėse sumušė bermontininkus

„Bermontininkus išvijus II brigados štabas keliasi į Šiaulius“, O. Vitkauskytės knygyno atvirukas. 1919-1920 m. Povilas Barštaitis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Pačioje 1919 m. vasaros pabaigoje įvykdyta Zarasų operacija išlaisvino Lietuvos teritoriją nuo gaisrų pašvaistes žiebiančios ir apiplėštų gyventojų ašaras liejančios bolševikų prievartos. Darbas toli gražu dar nebuvo baigtas – kovos tęsėsi Dauguvos fronte....

Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema
Įrašas

Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema

Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras Šidlauskas 1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos valstybės –...

Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė
Įrašas

Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė

Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...

Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje
Įrašas

Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje

Oršos mūšis. Tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus Doc. dr. Mintautas Čiurinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rugsėjo 8 dieną minėsime 510–ąsias  Oršos mūšio metines. Ta proga Vilniaus Rotušėje rengiama tarptautinė konferencija „Oršos mūšiui – 510: istorinė patirtis dabarties iššūkiams“. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo...

Aleksandras Sakas. Į Samarą pusę metų – pėsčiomis. Samaros tremtiniai
Įrašas

Aleksandras Sakas. Į Samarą pusę metų – pėsčiomis. Samaros tremtiniai

Ant nuotraukos užrašyta: „Ištremtųjų lietuvių 1863 m. kolonija „Čiornaja Padina” Rusijoj. Bado metų (1922) šelpiama Lietuvos visuomenė”. Šaltinis – https://www.geni.com/projects/Chernaya-Padina Aleksandras Sakas, Klaipėda, resfamiliaris.blogspot.com Kadaise, prieš du šimtus metų, Užpalių valstybiniam dvarui priklausantis Satarečiaus kaimas turėjo vandens malūną, o jo malūnininku dirbo vienas iš autoriaus protėvių – Pranciškus Milaševskis (kitaip – Milašauskas). Pranciškus ir Ona...

Česlovas Iškauskas. Kaip  diktatoriai Mėnulį dalijosi…
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip  diktatoriai Mėnulį dalijosi…

Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Atmetę visus rusiškojo agresoriaus bandymus gražinti Sovietų Sąjungos molinio milžino galybę, dar kartą okupuojant buvusias „broliškas respublikas“, turime pripažinti, kad būtent rusai prieš 63-jus metus balandžio 12 d. pirmieji pakėlė žmogų į kosmoso erdves: vos 27-rių sulaukęs Jurijus Gagarinas apskriejo Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapo pirmuoju...

Česlovas Iškauskas. Kad tik nebūtų karo…
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kad tik nebūtų karo…

Bet ji plevėsuoja… https://war.ukraine.ua Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tai publicistinės nuolatinio autoriaus pastabos apie mūsų patirtis ir lūkesčius, apie amžinąsias vertybes ir priedermes. Šią lyg mantrą kartojamą mintį girdime kiekviename žingsnyje. Vargu, ar kas nors kalba priešingai. Nebent atviri cinikai sako: žmonijos per daug, o karai jos kiek pamažina… Šiandien ją kartoja ir eilinis...

Įrašas

Minime dvejus metus nuo agresorės Rusijos įsiveržimo į Ukrainą

RADAROM akcijos perkami saugaus kario paketai. D. Umbraso LRT nuotr. Vasario 24-ąją, minint dvejus metus nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, LRT skiria Ukrainai. Specialioje programoje nuo pat ryto laukia telemaratonas su išskirtiniais pasakojimais apie karo realybę, o vakare – koncertai „Laisvė šviečia“ ir akcijos „Radarom!“ finalas. Visą dieną LRT kartu su Ukrainai paramą renkančiomis organizacijomis...

Putinas valo sau kelią į rinkimus…
Įrašas

Putinas valo sau kelią į rinkimus…

Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Žiūrint naują Virginijaus Savukyno laidą „Istorijos detektyvai“, kurioje žurnalistas pasakojo apie Stalino kulto laikus ir tuomet tvyrojusią „vieno vado ir vienos tiesos“ atmosferą, dažnai virsdavusią politiniu absurdo teatru, man visa tai susitapatino su dabartine Rusija. Dabar juk yra taip pat arba panašiai: rusai laukia Putino nurodymo, jo...

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol
Įrašas

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol

Stanislovas Moravskis.  Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?
Įrašas

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?

Nuotraukoje – Kotrynos Jogailaitės pakabukas (1546 m.), saugomas Upsalos katedrs lobyne (aversas ir reversas). Iš knygos „Wawel 1000– 2000. Wystawa Jubileuszowa. Kultūra artystyczna dworu krolewskiego i Katedry, t. 3, Krakow, 2000, 100 p. Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt „Paveldo atradimų“ rubrikoje norime pristatyti ir Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, esančias užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų...

Česlovas Iškauskas. Leninas, sifilis ir Lietuva
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Leninas, sifilis ir Lietuva

Leninas Gorkuose (1923 m.). Wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Rusijos revoliucijos (ar perversmo) vadas Leninas šiandien mūsų dėmesį patraukia ne tik jo mirties šimtųjų metinių proga, mįslinga mirties priežastimi, bet ir sąsajomis su nūdiena. Putinas, kuris per Ukrainą vykdo tokią patį agresyvų savo režimo eksportą į Vakarus, lygiuojasi į šį bolševikų vadą bei Petrą Pirmąjį…...

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (III)
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (III)

Rūdvališkių ir aplinkinių kaimų – Kūlokų, Ūdrupio, Balaikų, Tarašiškių, Danikeliškių, Dviratinės – vaikai, po ganiavos 1920 – 1921 m. mokęsi pas daraktorių Juozą Bučinską (stovi dešinėje). Nuotrauka iš Vinco Denkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį savaitgalį skaitytojui siūlome trečią ištrauką iš Jono Dapkūno prisiminimų. Tų laikų vaikai mokslus derindavo su ganiava ir kitais darbais pas...

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (II)
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (II)

Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...

Įdomios istorijos. Kaip P. Stolypinas išmokė lietuvius varnas valgyti…
Įrašas

Įdomios istorijos. Kaip P. Stolypinas išmokė lietuvius varnas valgyti…

P. Stolypinas (antras iš kairės pirmoje eilėje) su Kauno gubernijos apskričių bajorų vadovais (1901). Šaltinis www.vle.lt Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Baigę skelbti 26 pasakojimų ciklą apie lietuvius ar lietuviškos kilmės pasaulinio garso asmenybes bei jų protėvius (iš 2022 m. išleistos knygos „Lietuviais esame mes gimę“) Įdomioms istorijoms siūlome dar keletą šiek tiek pataisytų straipsnių iš ankstesnio...

Česlovas Iškauskas. Istorijos klastojimas ar didybės manija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Istorijos klastojimas ar didybės manija?

Pirmasis spausdintas Rusios žemėlapis. 1525 m. commons.wikimedia.org Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rusijoje atverta plati „žalia gatvė“ istorijos klastotėms. Jų tikslas – pateisinti karą prieš Ukrainą, o tolimesnėje perspektyvoje – parengti Rusijos visuomenę gyventi diktatūros sąlygomis, primenančiomis stalinizmo laikus. Oficialų signalą savaip interpretuoti perdirbtus istorijos faktus davė pats Putinas, prieš pat intervenciją į Ukrainą neva...

Įrašas

Kada prasideda ir baigiasi karai?

Tarptautinis nusikaltėlis Putinas. Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Štai parašiau tokį apžvalgos pavadinimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, priežastis, aplinkybes. Tačiau akivaizdu, kad pasaulyje jie niekada nesibaigia. Ramybės ir taikos būsena yra...

Įdomios istorijos. „Juodasis baronas” nuo Zarasų
Įrašas

Įdomios istorijos. „Juodasis baronas” nuo Zarasų

Generolas Piotras Vrangelis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tarp mūsų Įdomių istorijų herojų – dar vienas, tiesa, ne toks pasauliui žinomas personažas. Sovietiniuose istorijos vadovėliuose jis buvo vadinamas baltagvardiečių generolu… Straipsnis skelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022).   Vrungelis, Miunchauzenas ir kiti Pasakojimą apie naują herojų pradėsiu nuo… multiplikacinio filmo, kurį vyresnieji turbūt yra matę...

500 metų gudų litvinizmui
Įrašas

500 metų gudų litvinizmui

Ales Biely, www.gudija.lt Kokia sena yra Gudijoje gyvuojanti Lietuvos baimė, vadinama „litvinizmu“? Šis istorinis fenomenas faktiškai neigia modernios Lietuvos valstybės teisėtumą. Tiesą sakant, jis yra daug senesnis nei gudų tautinis judėjimas, kuris savo modernia forma atsirado tik XIX–XX amžių sandūroje.   Ši lietuvių baimė, „lituanofobija“, atsirado rusiškų ir lenkiškų linijų sankirtoje.   Rusiška linija gyvuoja...

Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje
Įrašas

Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje

S. Klikavičiaus aparatas, kurį naudojo paruošiant diazoto monoksido mišinį Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Daugelyje medicinos mokslo straipsnių teigiama, jog skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, yra vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmų. Medicinos literatūroje nurodoma, jog gimdymo skausmui malšinti naudojami nemedikamendiniai ir medikamentiniai būdai. Vienas iš medikamentinių gimdymo skausmo malšinimo būdų – inhaliuojamoji analgezija. Tam naudojamas...

Įdomios istorijos. Vienintelis išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
Įrašas

Įdomios istorijos. Vienintelis išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių

Iš kairės į dešinę: Zigmuntas Mineika, Rozalija Mineika, Eustachijus Mineika ir Cecilija Mineika. Nuotrauka daryta XX amžiaus sandūroje, greičiausiai Graikijoje. LHERITAGE nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienas savaitgalio pasakojimas. Šį kartą – apie Zigmantą Mineiką, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjusį nuo mirties bausmės. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. *** 2019-ųjų...