Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos Respublikos – 100

Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos Respublikos – 100

1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl

Įvykių kronika

1918-11-30. Tilžės aktas. Tilžėje priimta Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (Mažosios Lietuvos tautinės tarybos) deklaracija. Tilžės aktas patvirtino jau anksčiau viešai išreikštą tarybos nuostatą, remiantis tautų apsisprendimo teise, reikalauti Prūsų Lietuvos prijungimo prie Lietuvos Respublikos: Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti ir tai, kad mes, Lietuviai, čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto dauguomenę, reikalaujame mes, remdamiesi ant Vilsono Tautų apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. <…>

Tilžės aktą pasirašė 24 šios tarybos nariai. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. pareiškimas, dar kitaip vadinamas Tilžės aktu, yra saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

1919-06-28. Santarvės (Antantės) valstybės Versalio taikos sutartimi atskyrė nuo Vokietijos Klaipėdos kraštą. Kraštą administravę prancūzai ignoravo lietuvių interesus. Palikti galioti vokiški įstatymai, lietuvių kalba neįsileista į valdžios įstaigas ir mokyklas. Prancūzija siekė įgyvendinti Lenkijos siūlomą Freistaato (Laisvosios valstijos) idėją.

1922-11-3–4. Paryžiuje vyko Ambasadorių konferencijos Versalio taikos sutarties vykdomojo organo) posėdis. Jame Mažosios Lietuvos tautinės tarybos delegacija   reikalavo atsisakyti nepopuliarios Freistaato idėjos, kitaip kilsiąs sukilimas. Ambasadorių konferencijai nieko nenusprendus, Klaipėdos krašto sukilimą organizuoti ėmėsi Erdmonas Simonaitis. Po Paryžiuje vykusio Ambasadorių konferencijos posėdžio galutinai subrendo mintis sukilti prieš prancūzų valdžią (prancūzams teigta, kad prieš konservatyviąją vokiečių Direktoriją).

1922-12-18. Klaipėdoje Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai sudarė Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą (VMLGK), kurio pirmininkas buvo Martynas Jankus.

1923-01-04. VMLGK apie savo veiklą ir tikslus paskelbė antrajame atsišaukime Klaipėdos krašto gyventojai! (išspausdintas lietuvių ir vokiečių kalbomis). Buvo kreiptasi pagalbos į brolius lietuvius Didžiojoje Lietuvoje ir Amerikoje (tuo metu Klaipėdoje buvęs JAV verslininkas Antanas Ivaškevičius-Aivas finansavo komiteto veiklą).

1923-01-03–5. Kaune per slaptą klaipėdiškių E. Simonaičio ir J. Brūvelaičio pasitarimą su ministru pirmininku E. Galvanausku, Lietuvos atstovu Klaipėdoje J. Žiliumi ir LR kariuomenės generalinio štabo kontržvalgybos viršininku Jonu Polovinsku suderintas Klaipėdos krašto išvadavimo planas.

1923-01-07. V. Krėvė-Mickevičius, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos pirmininkas, atsišaukime Broliai šauliai! pakvietė šaulius į pagalbą Mažosios Lietuvos lietuviams sukilėliams. J. Polovinskui (pakeitusiam pavardę į Budrys – ji buvo populiari Klaipėdos krašte) pavesta vadovauti Klaipėdos krašto sukilimo kariniams veiksmams. Jo padėjėjai: P. Klimaitis, J. Išlinskas-Aukštuolis, M. Kalmantas-Bajoras, Jakštas-Kalvaitis.

1923-01-09. Šilutėje VMLGK viešai paskelbė Deklaraciją, kad Klaipėdos krašte jis perima valdžią į savo rankas, lietuvių kalbai suteikia lygias teises su vokiečių kalba, sukilėlių Direktorijos pirmininku skiria E. Simonaitį.

1923-01-10. Dar naktį prasidėjo Klaipėdos krašto sukilimas. Prieš tai gautas Berlyno patikinimas, kad Klaipėdos vokiečių organizacijos nesikiš į sukilimo eigą. Bendromis Mažosios Lietuvos sukilėlių ir Lietuvos Respublikos savanorių pajėgomis beveik visame krašte taikiu būdu buvo perimta administracinė valdžia.

1923-01-11. Blokuojama Klaipėda ir pareikalaujama iš Prancūzijos komisaro G. Petisne kapituliuoti. Komisarui atsisakius derėtis, sukilėliai ėmė laukti pastiprinimo.

1923-01-15. Naktį, per pūgą, sukilėliai ir savanoriai atakavo Klaipėdą. Didžiausios kautynės vyko prie Klaipėdos Sendvario, kuris 3 val. ryto buvo užimtas. Pagėgių sukilėlių būrys prasiveržė iki prefektūros ir privertė G. Petisne su visa apsauga pasiduoti. Buvo pasirašytos paliaubos. Per sukilimą žuvo 12 savanorių iš Lietuvos Respublikos, 2 prancūzų kariai ir 1 vokiečių policininkas. Iš grupių vadų pasižymėjo Amerikos lietuvis, būsimasis Atlanto nugalėtojas lakūnas Steponas Darius ir šilutiškis Jurgis Plonaitis. Sukilimo laimėjimas laikomas pagrindiniu įvykiu visame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos procese.

1923-01-19. VMLGK Šilutėje sušaukė Klaipėdos krašto atstovų (apie 120 žmonių) suvažiavimą, vadinamąjį Šilutės seimą. Jis paskelbė Šilutės deklaraciją apie krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos dalinės autonomijos teisėmis. Tos pačios dienos vakare į Klaipėdą įžygiavo Lietuvos kariuomenė.

1923-02-16. Derybos tarp Ambasadorių konferencijos ir Lietuvos vyriausybės ypatingojo atstovo Klaipėdos kraštui Antano Smetonos baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvos Respublikai.

1923-03-24. Tarp Ambasadorių konferencijos ir Lietuvos Respublikos atstovų prasidėjo derybos dėl suvereniteto nuostatų. Nepavykus abiem pusėms suderinti nuomonių, derybos nutrūko. Rengti Klaipėdos krašto konvenciją vėliau ėmėsi Tautų Sąjunga.

1924-02-18. Ženevoje suderintas Klaipėdos krašto konvencijos projektas (Lietuvos Respublikai atstovavo E. Galvanauskas, V. Sidzikauskas, B. K. Balutis ir kt.).

1924-03-14. Tautų Sąjungos taryba konvenciją ir jos priedus patvirtino.

1924-05-08. Antantės valstybės ir Lietuvos Respublika pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją.

1924-07-20. Lietuvos Respublikos Seimas konvenciją ratifikavo.

1924-10-03. Tautų Sąjungoje Klaipėdos krašto konvencija buvo įregistruota – ji tapo tarptautinės teisės aktu.

1924–1926. Derybose su Vokietija aptarti sienos nustatymo principai.

1928-01-29. Pasirašyta Lietuvos–Vokietijos sienos sutartis. Lietuvos Respublikai atstovavo ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras.

1929-05-04. Lietuvos–Vokietijos sienos sutartis įsigaliojo.

Pastaba. Derybose dėl sienos su Vokietija nustatymo, be kitų Lietuvos Respublikos atstovų, dalyvavo ir kariuomenės generalinio štabo narys, topografijos dalies vadovas Antanas Krikščiūnas. Jis taip pat vadovavo ir sienos su Vokietija demarkavimo darbams 1925 metais bei Lietuvos Respublikos sienų žymėjimui su kitomis valstybėmis. Pulkininko Antano Krikščiūno sūnus Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas kaip Lietuvos partizanų pasiuntinys du kartus vyko į Vakarus, kirsdamas Lietuvos–Lenkijos sieną (geležinę uždangą) 1947 ir 1949 metais.

Šaltiniai

Prieiga per internetą, žiūrėta 2023-01-02.

http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/istorija/IH00/1928_01_28_I%C5%A1_Lietuvos_-_Vokietijos_sien%C5%B3_nustatymo_sutarties.IH2403.pdf

https://lt.wikipedia.org/wiki/Klaip%C4%97dos_sukilimas
https://m.kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/tilzes-aktas-nesudege-metu-metus-ieskotas-lobis-slypejo-muziejaus-archyvuose-1104518
https://www.mle.lt/straipsniai/klaipedos-krasto-konvencija
https://www.mle.lt/straipsniai/klaipedos-krasto-sukilimas
https://www.mle.lt/straipsniai/tilzes-aktas
https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-kriksciunas/
https://www.vle.lt/straipsnis/ernestas-galvanauskas/
https://www.vle.lt/straipsnis/klaipedos-krasto-konvencija/
https://www.vle.lt/straipsnis/klaipedos-krasto-sukilimas/
https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-vokietijos-sienos-sutartis/
https://www.vle.lt/straipsnis/vincas-kreve/

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.