Net 300 išeivijos ir Lietuvos skautų susibūrė bendram darbui – kartu rašo Skautų istorijos III tomą

Net 300 išeivijos ir Lietuvos skautų susibūrė bendram darbui – kartu rašo Skautų istorijos III tomą

Nomeda Bepirštytė Lietuvos Respublikos Seime

Istorijos rašymas, tai tarsi žvilgsnis per petį, nueito kelio apmąstymas ir palikimas ateičiai. Šimtmetį perkopusi skautija remiasi patikrintomis vertybėmis ir ieško šiuolaikinių kelių bei būdų jiems realizuoti.

Kokie pavojai tykojo atsikuriančių skautų, kas jiems padėjo ir kas trukdė, ką jie per šiuos trisdešimt metų atrado ir ką prarado pasakoja Nomeda Bepirštytė, III skautų istorijos tomo “Lietuviškoji skautija 1986 – 2018” sudarytoja.

Kuo svarbi yra skautų istorija?

Skautas yra žvalgas. Jis eina priekyje, pirmas, viską stebi, pamato ir išbando pirmas. Populiarėjanti savanorystė ar pedagogikoje pagreitį įgavęs patyriminis mokymas  yra seniai veikiančios skautiško metodo dalys, o skautai yra ir Lietuvos visuomenės, ir Lietuvos istorijos dalis. Tai mūsų istorija, ji apie daugybę mažai žinomų, tyliai, Tėvynės labui neatlygintinai dirbančių vadovų, skiriančių savo žinias, laiką, energiją, atostogas bei savaitgalius savo jaunesniesiems broliams ir sesėms. Istorija pilna nuoširdumo, kūrybiškumo, žygių, stovyklų, sueigų, susitikimų, slaptų tradicijų, nuotykių kartu keliaujant per visus vaiko amžiaus laikotarpius, padedant jam įvykdyti duotą skauto priesaiką: Tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui, bei kasdien padaryti bent po vieną gerąjį darbelį. Skautybės tikslas suformuoti savarankišką, kuriantį, atsakingą, patriotišką, padedantį kitam, dvasinį bei vertybinį gyvenimo pagrindą turintį asmenį.

Pasaulio skautų istorija pirmiausia svarbi patiems skautams, ji parodo, kaip gražiai, skirtingai skautiškos veiklos vykdomos visame pasaulyje, kad galėtų pasimokyti pasisemti idėjų vieni iš kitų. Lietuvos skautų istorija padeda įsivardinti ir suvokti, kokią vietą užimame Lietuvos istorijoje, ypač atgimimo metu, kaip prisidėjome prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Nomeda Bepirštytė skautiškoje radijo laidoje

Šioje knygoje stengsimės atskleisti ankstesniuose skautų istorijos tomuose neaprašytas temas apie skautavimą tremtyje, pogrindyje sovietmečiu, plačiau parašyti apie skautų įsijungimą į partizaninę ar panašias rezistencines veiklas.

Tikiuosi, kad skautiškos istorijos duos idėjų ir kitoms organizacijoms, mokykloms ar netgi šeimoms, kaip įdomiau, prasmingiau praleisti laiką su vaikais.

 

Kas anksčiau yra išleidęs knygas apie skautų istoriją?

Pirmojo skautų istorijos tomo “Lietuviškoji skautija” autorius buvo pats Lietuvos skautų įkūrėjas Petras Jurgėla. Joje aprašomas laikotarpis apima nuo 1915 iki 1945 m. t.y. nuo pirmųjų lietuviškos skautijos užuomazgų I pasaulinio karo metu Taganrogo, Voronežo, Petrapilio pabėgėlių stovyklose iki atsikūrimo II pasaulinio karo pabaigoje ir vėl pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje. Knygos leidyba užtruko net 30 metų. Siekta surinkti visą tarpukario Lietuvos skautų istoriją, apžvelgti skautavimą išeivijoje, bei įsikūrimą ir atsikūrimą pabėgėlių stovyklose, užrašyta tuo metu gauta informacija apie skautų likimus karo ir pokario metu. Knygos autorius parašė 2200 laiškų, išanalizavo visus tuo metu prieinamus šaltinius, apklausė gyvus liudininkus, kruopščiai rinko nuotraukas. Iki šių dienų šį knyga yra vienas iš įdomiausių ir įkvepiančių skautų istorijos šaltinių. Tarp kitko, labai dera su prof. Kęstučio Skrupskelio parašyta ateitininkų istorija Ateities draugai.

Skautų istorijos kuratorė Nomeda Bepirštytė

Antrasis skautų istorijos tomas „Lietuviškoji skautija 1946 -1985” buvo rašomas 10 metų. Medžiagą rinko 8 žmonių komanda. Jis apima tik išeivijos veiklą su nedidele informacija apie Lietuvą. Tai daugiau chronologinis svarbių šaltinių rinkinys, savotiškas iliustruotas skautiškas žinynas. Taip pat yra išėjusios dvi knygos skirtos Akademinio Skautų Sąjūdžio istorijai ir kaip tik šiuo metu pasirodė trečioji prof. Egidijaus Aleksandravičiaus Juostos ir spalvos. Išeivijoje knygos išleistos Vydūno fondo, Lietuviškosios skautybės fondo ir skautų mecenatų, prenumeratorių lėšomis.

Kaip jums dabar sekasi dirbti su knyga, ar tai labai sudėtingas darbas?

 

Šiuo metu rengiamas trečiasis skautų istorijos tomas “Lietuviškoji skautija 1986 – 2018m” apjungs visų po pasaulį išsibarsčiusių, lietuvių skautų, o taip pat ir skautiškų kitataučių organizacijų, veikiančių Lietuvoje, istorijas. Knygos medžiaga buvo renkama 5 metus, surinkta didžioji dalis tekstų bei iliustracijų, tačiau teko padaryti kelerių metų pertrauką, dabar vėl grįžome prie jau užbaigimo darbų. Džiugu, kad didžioji dauguma pradėjusių, bet dar nepabaigusių autorių noriai imasi tęsti darbus, liūdna, nors gal ir neišvengiama, kad dar yra nemažai svarbių baltų dėmių turinyje, kuriems surasti autorius nėra taip lengva. Grįždama prie šio darbo tikėjausi didesnio palaikymo ir įsitraukimo, tačiau noro ir įkvėpimo bet kokiomis sąlygomis pabaigti knygos darbus pakanka.

Kas jums padeda, prisideda prie tokio svarbaus istorinio darbo?

Knygos globėjas kun. Antanas Saulaitis, kuris, kaip pastebėjau, pažįsta visus po pasaulį išsibarsčiusius skautus, gali duoti ar gauti bet kurio skauto kontaktą. Įdomu, tai, kad rengiant pirmą skautų istorijos tomą, jis būdamas vaikas virdavo arbatą ir sriubą posėdžiaujantiems knygos štabo nariams, antrajame tome, buvo vienas iš leidybinės grupės narių. Dr. Dalia Cidzikaitė, ilgametė išeivijos dienraščio “Draugas” redaktorė, įvairių knygų autorė, redaktorė, Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. tyrėja. Ji papildomai redaguoja išeivijos tekstus, taip pat kuria bendrą, jungtį išeivijos ir Lietuvos skautų istorijos, pateikia pastabas iš šono, žvelgdama į tekstą ne skauto akimis.

Knygos istorinę dalį rengia prof. Valdas Rakutis ir skautai istorikai Alberta ir Giedrius Globiai. Knyga turi per 300 autorių, didžioji dalis mažai žinomi, tačiau verti didelės pagarbos žmonės, nes daro didelius darbus savo nedidelėse bendruomenėse. Gal žinomais pavadinčiau Australijos Garbės konsulę Eglę Garrick, brolį pranciškoną Juozapą Mariją Žukauską, dr. Jolita Buzaitytė – Kašalynienė, dr. Darius Liutikas, visuomenininkas Alkas Paltarokas.

Turiu būtinai paminėti išeivijos skautininką Gintautą Taorą, kuris jau surinko didžiąją dalį išeivijos veiklos aprašymų.

Nomeda Bepirštytė ir kun. Antanas Saulaitis

Knygos autoriai, kaip ir skautų vadovai yra įvairių profesijų žmonės: mokytojai, dėstytojai, kariškiai, studentai, kunigai, vienuolės, muziejininkai, gidai, žurnalistai, valstybės tarnautojai, komunikacijos specialistai, gydytojai, aplinkosaugininkai.

Kokie atradimai ar patirtys nudžiugino dirbant skautiškoje aplinkoje?

Daugiaprasmis klausimas. Plačiąja prasme, skautiška aplinka – ji visur! Skautiškos vertybės yra mano gyvenimo pagrindas visose gyvenimo srityse ar tai būtų darbinė veikla, laisvalaikis ar dar kas kita. Kartą archeologės Rimutės Jablonskytės – Rimantienės paklausė, kaip čia išėjo, kad jos organizuojami kasinėjimai Nidoje ir Šventojoje primena skautų stovyklas, ji tiesiog pasakė, kad taip ir yra, nes taip geriausia ir kitaip nemoka.

Na, o siaurąja prasme, tiesioginėje skautų veikloje labiausiai džiugina nuoširdus, neišsenkantis vadovų atsidavimas, vadovavimas skautiškiems vienetams 10, 20 metų ir daugiau. Džiugina jų pasakojimai, kaip iš nedrąsaus, dažnai tradicinėje mokykloje nepritapusio vaiko išauga stiprus, atsakingas, savarankiškas žmogus. Mano kartos skautai sukūrė šeimas, augina vaikus ir labai dažnai jie renkasi skautybės kelią. Tokiu būdu atsiranda skautiškų šeimų kartos, kuriasi naujos ryšius ir veiklą stiprinančios tradicijos.

Renkant medžiagą knygai artimiau ir plačiau susipažinau su dauguma tuntų ir draugovių. Džiugina mūsų istorijos turtingumas, gražūs pavyzdžiai, kurie bus kitoms kartoms įkvėpimas.

Kokie skautiški įdomesni leidiniai yra pasaulyje ar anksčiau buvo leidžiami Lietuvoje?

Yra leidinių, kurie yra tiesiogiai skautams ir apie skautus, tačiau apstu kurie su skautybe susiję tampriai ir netiesiogiai. Prieš trisdešimt penkerius metus beveik tuo pačiu metu Lietuvoje vyko du lyg ir nesusiję dalykai – atsikūrė skautų judėjimas ir buvo išleista Lui Busenaro knyga Kapitonas Pramuštgalvis apie Transvalio ir Oranžo respublikų kovas už nepriklausomybę. Kovojo jie su britais, o pastariesiems vadovavo… Robertas Baden Povelis! Vienas įtaigiausių gamtos rašytojų, Ernestas Siton Tompsonas ir jo Mažieji laukinukai bei Rolfas giriose taip pat gryniausia skautiška literatūra.

Na, o lietuvišką skautišką periodiką, be abejo, pradeda Skautų aidas, kuris dabar leidžiamas išeivijoje ir kitais metais švęs 100 metų. Unikalus yra Akademinio Skautų Sąjūdžio DP stovyklose Vokietijoje gimęs ir nuo 1948 m. leidžiamas skautiškos minties žurnalas ”Mūsų Vytis”. Labai smagi yra įvairių laikotarpių skautiška stovyklinė periodika, kurią galimą rasti suskaitmenintą e-paveldo lobynuose.

Kitas įdomus skautiškos informacijos klodas yra užsienio valstybių, ypač turinčių savitą skautybės kelią ir supratimą, spauda. Labai įdomių knygų apie savuosius harcerus yra išleidę lenkai, bei savitas tradicijas puoselėjantys vokiečių skautai.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.