GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje:

Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai, brangūs Lietuvos žmonės,

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, susirinkome paminėti Laisvės gynėjų dieną. Susibūrėme prisiminti tą lemtingą 1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietų ginkluotoms pajėgoms šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos televizijos ir radijo būstinę žuvo keturiolika ir buvo sužeista daugiau kaip pusė tūkstančio beginklių civilių gyventojų.

Šiandien prisimename visus, kurių dėka mūsų laisvė tuomet buvo apginta. Visus, kurie už ją paaukojo savo gyvybes. Prisimename ir tuos, kurie žuvo kovodami už laisvę broliškoje Ukrainoje. Pagerbkime jų šviesų atminimą tylos minute. Dėkoju.

Šiemet Laisvės gynėjų dieną minime kitaip, turėdami kitokią patirtį. Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti. Kiek suniokojimų, sugriovimų, ašarų, kraujo ir gyvybių. Ir kiek reikia ryžto, drąsos, pasiaukojimo, tikėjimo pasirengus sumokėti tą laisvės kainą! Karas prieš Ukrainą suskaičiuoja, pasveria, padalija.

Prieš trisdešimt dvejus metus, praėjus savaitei po Sausio 13-osios nakties Vilniuje, Maskvoje įvyko iki tol neregėto masto mitingas. Daugiau kaip 800 tūkst. demonstrantų išėjo į gatves pasmerkti brutalių Kremliaus veiksmų ir palaikyti Lietuvos laisvės siekio. Dabar, kai tų žmonių vaikai ir vaikaičiai griauna, naikina, prievartauja, grobia ir žudo, Rusijos miestų gatvės – tuščios. Tuometinis laisvės blyksnis užgesintas, jo nebėra. O tai, kas yra – agresyvu, negailestinga, neprognozuojama ir turi būti sustabdyta.

Ir todėl visiškai suprantama, kad 2022 metų Laisvės premija šiandien įteikiama kovojančios Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurio pastangas stabdant agresiją, negali būti pervertintos.

Kaip Ukrainos Prezidentas jis yra Ukrainos kovos už laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste ir pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų.

Prezidente, savo kreipimesi į ukrainiečius Kalėdų, viltingiausios metų šventės proga, sakėte: „Mes visi kartu – didelė šeima. Kad ir kur būtume šiandien – namuose, darbuose, apkasuose, keliuose, Ukrainoje ar už jos, – mūsų šeima vieninga kaip niekada. Savo didvyriškumu, nenugalimumu, tarpusavio pagarba ir pagalba. Vieninga savo tikėjimu viena pergale“.

Tokie pat vieningi mes buvome 1991-ųjų sausį. Ir dėl to Lietuva tapo nenugalima. Tuomet mes laisvajam pasauliui ir jo siekiantiems tapome pavyzdžiu, ką reiškia laisvės troškimas. Ką reiškia, kai noras apginti savo šalį nugali baimę ir verčia žengti žingsnį už save, savo vaikus, savo valstybę. Kai kam šis žingsnis, deja, tapo lemtingu. Mes jų atminimą gerbsime amžinai.

Išlikime vieningi savo tikėjimu viena pergale.

Stiprybės Jums, ištvermės Ukrainos žmonėms!

Laisvė neabejotinai nugalės.