Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims

717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume

Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo į Vilniaus NKVD (MVD) 1-ąjį kalėjimą (dabar Lukiškių skg. 6), o iš ten – į Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjimą (dabar  Gedimino pr. 40 / Aukų g. 2A).

Po kiekvienos egzekucijos kūnai būdavo nurengiami, sumetami į sunkvežimį, apdengiami brezentu ir naktį vežami užkasti į uždarą, NKGB (MGB) karių saugomą Tuskulėnų dvaro teritoriją (dabar Žirmūnų g. 1F). Atvežtus palaikus sumesdavo į iš anksto paruoštas duobes. Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama nuo 1944 m. rudens iki 1947 m. pavasario, kuomet SSRS Aukščiausiosios Tarybos gegužės 26 d. įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme (nuo 1950 m. mirties bausmė vėl pradėta vykdyti). Per 1944–1947 metus NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime nesulaukę mirties nuosprendžio įvykdymo).  1994–1996 m. ir 2003 m. atlikus archeologinius tyrimus, Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai. Septyni iš jų buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume.

TUSKULĖNŲ MASINĖ KAPAVIETĖ

Nuo 1944 m. rudens NKGB (MGB) Vilniaus vidaus kalėjime buvo vykdomi SSRS karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo priimti mirties nuosprendžiai. Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė įvykdyta 767 asmenims. Iš jų 613 buvo nuteisti skiriant mirties bausmę pagal 1926 m. RSFSR Baudžiamojo kodekso 58-1a ir 58-1b straipsnius „Tėvynės išdavimas“. Remiantis šiais straipsniais, asmenys buvo teisiami už veiksmus, kenkiančius SSRS karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar teritorijos neliečiamumui.

1944 m. mirties bausmė buvo įvykdyta 45, 1945 m. – 479, 1946 m. – 185, 1947 m. – 58 nuteistiesiems. Daugiausia šių bausmių įvykdyta 1945 m. kovo 21 d. – 45 asmenims.

Išlikę KGB archyviniai dokumentai nurodo tiesioginius egzekucijų vykdytojus. 1944 m. rugsėjo–spalio mėn. Lietuvos SSR NKGB (MGB) komendantas kapitonas Jegoras Kuznecovas asmeniškai mirties bausmę įvykdė 18 nuteistųjų. Nuo 1944 m. lapkričio iki 1946 m. spalio mėn. kalėjimo viršininkas majoras Vasilijus Dolgirevas vadovavo 41 egzekucijai, kurių metu asmeniškai gyvybę atėmė 650 žmonių. Nuo 1946 m. lapkričio iki 1947 m. kovo mėn. mirties bausmės nuosprendžius vykdė kalėjimo viršininkas kapitonas Borisas Prikazčikovas. Tada per 11 egzekucijų gyvybė buvo atimta 99 nuteistiesiems.

Po kiekvienos egzekucijos kūnai būdavo nurengiami, sumetami į sunkvežimį, apdengiami brezentu ir naktį vežami užkasti į uždarą ir NKGB (MGB) karių saugomą Tuskulėnų dvaro teritoriją. Atvežtus kūnus sumesdavo į iš anksto paruoštas duobes. Dauguma jų buvo naudojamos po kelis kartus: naujus kūnus sumesdavo ant kalkėmis apipiltų ir tolio sluoksniu pridengtų lavonų. Kai duobė būdavo pilna, ją užversdavo žemėmis ir akmenimis. Visą šią procedūrą egzekucijų vykdytojai ciniškai vadino „kontingento išmetimu“.

Tarp pasmerktųjų mirti buvo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, 1941 m. Birželio 23-iosios sukilėlių, Lenkijos Armijos Krajovos kovotojų, asmenų, nuteistų už karo nusikaltimus, tarnybą civilinėse ar karinėse nacistinės Vokietijos struktūrose, už dezertyravimą iš Raudonosios armijos ir už kriminalinius nusikaltimus. Mirties nuosprendis įvykdytas penkiolikos tautybių atstovams, dauguma jų buvo lietuviai, kiti – rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai, žydai, po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą.

Kaip slapta masinė kapavietė Tuskulėnų dvaro teritorija buvo naudojama iki 1947 m. gegužės 26 d., kai SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku mirties bausmė buvo panaikinta ir pakeista 25 metų įkalinimu pataisos darbų stovyklose. Įsigaliojus 1950 m. sausio 12 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakui, mirties bausmė vėl pradėta taikyti. Nuo 1950 m. spalio mėn. iki 1952 m. liepos mėn. NKGB (MGB) Vilniaus vidaus kalėjime sušaudyti 182 mirties bausme nuteisti asmenys. Visą okupacijos laikotarpį buvusio Tuskulėnų dvaro teritoriją akylai stebėjo NKGB (MGB–KGB) pareigūnai. Iki šeštojo dešimtmečio pradžios ji buvo aptverta ir saugoma.

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo naujai pažvelgta į istoriją, atsivėrė archyvai, prašneko liudytojai, tad atskleista ir šios vietos paslaptis. 1994 m. pradžioje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Tuskulėnų dvaro ir Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų teritorijoje galimai yra 1944–1947 m. sovietų represinių institucijų mirti pasmerktų asmenų masinė kapavietė. Tais pačiais metais Tuskulėnų dvaro teritorijoje pradėti archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai, kurių metu 1994–1995 m. rasti 706 nužudytųjų palaikai. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybą aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. Taigi, nerasti dar 42 asmenų palaikai, kurie kaip spėjama galėtų būti PV parko dalyje. Šiems tyrimams vadovavo ir juos vykdė prof. Antanas Garmus, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, prof. Rimantas Jankauskas ir doc. dr. Arūnas Barkus. Ekspertams pavyko identifikuoti 66 asmenų palaikus (2015 m. duomenys), iš jų – vyskupo Vincento Borisevičiaus ir kunigo Prano Gustaičio, pokario ginkluoto pasipriešinimo vadų Jono Semaškos-Liepos ir Leono Taunio-Kovo palaikai.

 

ĮAMŽINIMAS

1994 m. Lietuvos Respublikos saugumo departamentas nustatė, kad Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo užkasami 1944–1947 m. Vilniuje, NKGB (MGB) vidaus kalėjime, nužudyti žmonės. Buvo pradėti archeologiniai teritorijos tyrimai.

2000 m. 195 ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių, sušaudytų NKGB (MGB) vidaus kalėjime, pavardės iškaltos buvusių KGB rūmų cokolyje. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija.

2002 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, kurį sudaro koplyčia-kolumbariumas, Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, dvaro parkas ir jo prieigos.

2002 m. išleista Severino Vaitiekaus monografija „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“.

2004 m. Vėlinių dieną Tuskulėnų dvaro teritorijoje užkastų žmonių palaikai atgulė koplyčioje-kolumbariume.

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. 2011 m. Baltojo dvarelio rūsyje įrengta muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.

2009 m. koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė tapytojo monumentalisto Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje sužibo karūna, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus.

genocid.lt inf.

Naujienos iš interneto