Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ne tik Rusija, Ukraina, bet ir visa Europa su nerimu seka, kas vyksta aplink antrą pagal dydį Senojo žemyno valstybę. Nors ir nebuvo netikėta, bet Putino paskelbta „dalinė mobilizacija“ ir keturiose okupuotose Ukrainos teritorijose vykstantys referendumų spektakliai mus ir Vakarus privertė susigūžti. Dabar gi spėliojama, kas gi bus po...
Kovo 11-osios Akto signatarė Zita Šličytė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės pasisakymo š. m. vykusiame iškilmingame Kovo-11-osios minėjime Seime. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Įvertinus Z. Šličytės atliktus veiksmus (pasakytą kalbą, jos visą turinį,...
Kai 2022 m. vasario 24 d. Vladimiro Putino vadovaujama agresyvi ir autoritarinė Rusijos Federacija pradėjo naują grobikišką invaziją į Ukrainą, ši šalis atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Vakariečiui, o ir dažnam Rytų europiečiui kilo klausimas: kas ta Ukraina? Iš kur kilo Ukraina ir kodėl šalies pavadinimas būtent toks? Kaip formavosi ukrainiečių tauta, kurios didelė...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Žvalgausi po interneto platybes. Lankau įvairias svetaines – tiek draugiškas Ukrainai, tiek priešiškas, žinoma, daugiausiai rusiškas. Kad susidaryčiau, kaip sakoma, objektyvų vaizdą. Tokia gi žurnalisto priedermė. Bet tai nelengvas užsiėmimas. Atskirti grūdus nuo pelų net profesionalui sunku. Juk tą informacija kuria irgi išmanantys technologijas, kurias dažnai vadiname juodomis. Jeigu...
Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...
Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...
Raimundo Kaminsko nuotraukose – renginio dalyviai Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresn.patarėjas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų dvaro (oficinoje) Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono”. Renginys buvo skirtas paminėti monsinjoro Kazimiero...
Linkmenų kaimo pasienis, lenkų pusė – pasieniečiai konfiskuoja kontrabandą Rūta Neniškienė, Svėdasai, www.voruta.lt 2022 m. birželio 3 dieną Svėdasų bibliotekoje susitiko du garbūs svečiai, po 1920-ųjų Vilniaus krašto okupacijos Lietuvos-Lenkijos pasienį saugojusių pasieniečių vaikai – iš Ignotiškio kaimo, Utenos rajono kilęs trijų dalių knygos „Parubežys ir Parubežiniai“ (kas aukštaičių tarme reiškia „Pasienis ir Pasieniečiai“) autorius...
Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina) galerija. Portreto autorius nežinomas. Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomenė ypač domisi Sąjūdžio istorija, neginkluotu pasipriešinimu, Atgimimo laikotarpiu ir kitomis šalies istorijos temomis. Didelė dalis istorinės medžiagos, atspindinčios šias temas, yra saugoma privačių asmenų archyvuose ir yra neprieinama visuomenei bei yra didelė tikimybė, kad ši medžiaga gali būti prarasta. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA) 2022 m. pradėjo vykdyti Nacionalinio...
Zita Vanagaitė su žygeiviais Solovkų salose (Archangelsko sr.) lanko pirmuosius sovietinius lagerius. 1977 m. Iš Irenos Šutinienės asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Zita Vanagaitė gimė 1942 m. rugsėjo 5 d. Utenos aps. Daugailių vls. Zastrono k. Mama buvo Daugailių progimnazijos mokytoja, tėvas ūkininkavo. Mamą į mokslus buvo išleidęs jos dėdė arkivyskupas Mečislovas Reinys....
Želigovskio maištas ( „bunt Żeligowskiego“). Vilnius, 1920 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo...
Okupacinės kariuomenės išvedimas. KAM archyvo nuotr. Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena. Nuo jaunų dienų ji susijusi su širdį virpinančia Mokslo metų pradžia, o vyresnieji gaivinasi jaudinančiais prisiminimais, gi tėvai ir seneliai savo vaikus ir anūkus lydi į pirmą klasę… Nuo 1984 m. tądien pradėta švęsti Mokslo žinių arba Mokslo ir žinių diena. Bet štai kilo...
Pranas Genys vežimaityje. Iš „Alkos“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Pranas Genys gimė 1902 m. vasario 16 d. Telšių aps. Telšių vlsč. Kalnėnų k. Adomo Genio ir Marijonos Plechavičiūtės – Genienės šeimoje [1]. Tėvai valdė apie 50 ha ūkį, jie kildino save iš bajorų. 1935 m. tėvai ūkį pardavė ir persikėlė į Mažeikių...
Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...
Kun. J. Bardišauskas, 1935 m. Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...
Dr. Antanas Adomėnas, istorikas, žurnalistas, filosofijos daktaras, Kaunas, www.voruta.lt Dėl karų ir kitokių įvairių priežasčių daug lietuvių turėjo palikti savo šalį ir atsidurti kituose kraštuose. Savo mintyse ir širdyse jie jautė ilgesį savo žemei, savo kalbai ir gaudė kiekvieną žinutę apie savo Tėvynę už „geležinės uždangos“. Žinojo apie tūkstančiais žūstančius partizanus, kovojusius už laisvę, į...
Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...
Dr. Darius Baronas. Valdo Ušacko nuotr. Dr. Darius Baronas – vienareikšmiai išskirtinė asmenybė Lietuvoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis tapo pirmuoju naujosios kartos Lietuvos istoriku, savo tyrimuose kūrybiškai panaudojusiu hagiografinius (krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus bei kultus) šaltinius, taip išplėsdamas interpretacines XIII–XV a. Lietuvos istorijos reiškinių erdves. Istoriko indėlis įvertintas: už penkiolikos metų...
Pasakojimas nukelia į XVIII amžių. Smulkių vokiečių aristokratų šeimoje auganti kunigaikštytė Sofija, būdama vos keturiolikos, apsukrios motinos išsiunčiama į Rusiją, kad ištekėtų už Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III). Sofija tampa stačiatike, pasivadina Jekaterina, o amžininkai ir istorikai vėliau papildo šį vardą – prideda Jekaterinos Didžiosios epitetą. Imperatoriaus Petro III valdymas tetrunka pusmetį...
Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...
Stanislavas Šuškevičius. Socialinių tinklų nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Stanislav Stanislavovič Šuškevič (baltarusiškai Станіслаў Шушкевіч gimė 1934 m. gruodžio 15 d. Minske, Baltarusijoje, mirė 2022 m. gegužės 3 d. Minske, Baltarusija) – Sovietų Sąjungos ir Baltarusijos valstybės veikėjas ir politikas, Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas 1991–94 m., 1991 metais pasirašęs Bialovežos susitarimą, patvirtinusį TSRS iširimą. Ankstyvieji...
Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė, www.voruta.lt Lietuvių tautos padėtis XIX a. pb., XX a. pr. Lietuvių tauta, valdoma svetimųjų, nyko.1897 m. surašyme Kauno gubernijoje ir Suvalkų gubernijos 5-iose ir Vilniaus gubernijos 3-ose lietuviškose apskrityse rasta 2,7 mln. gyventojų, iš kurių lietuviai sudarė...
Vidmantas Velička, Trakų rajono Rykantų daugiafunkcio centro Kultūros renginių organizatorius ir teatro būrelio vadovas, www.voruta.lt Rykantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1402 metais. Istorikai sutarę, kad pirmasis rašytinis vietovardžio paminėjimas ir yra laikomas miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo data. Žinoma, toks vietovardžio paminėjimas įvyksta, kai gyvenamoji vieta jau egzistuoja ir koks nors asmuo jį užrašo....
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, www.voruta.lt Jotvingius ir jų kalbą šiame straipsnyje bus stengiamasi aptarti istorinės kalbotyros požiūriu, išvadas daryti tik tokias, kurios įmanomos iš lingvistikos mokslo duomenų. Archeologijos ir kitų disciplinų faktai bus tik retu atveju pasitelkiami. Ką gali apie jotvingius pasakyti kalbos istorikas baltistas? Palyginti nedaug....
Jonas Mičiulis. Nepriklausomos Lietuvos paso fotografija – ankstesnių metų (iki 1940 m.). Ji buvo nežinoma. Fotografija gauta iš LYM, Lietuvos ypatingojo muziejaus, kuriam ir dėkojama. Jonas Mičiulis, Šilutė Mano gimtieji namai buvo Vilkaviškio apskrities Ožkabalių kaime (Gižų valsčius). Pirmo pasaulinio karo metu su broliu ir seserim buvom pasitraukę nuo fronto iki Vilniaus, bet frontui sustojus,...
1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas. lt.wikipedia.org Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Lietuvos užsienio politikos ašis visą nepriklausomybės laikotarpį sukosi apie Vilniaus problemą. Iš šio taško į savo kaimynus žvelgė Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona ir vylėsi, kad tokios pozicijos laikosi ne tik ministrai, bet ir ministerijų darbuotojai. Būtent dėl Vilniaus 1930 m. vasario mėnesio pradžioje...
Vasarnamiai, kuriuose paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo kalinami 1446 žmonės, išžudyti 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške (nuotr. laikraščio „Trakų žemė“, iš L. Madevičiaus asmeninio archyvo) Rugpjūčio 4 d. prie Trakų rajone Varnikų miške esančios Holokausto vietos pastatytas informacinis stendas, kurio tikslas – įamžinti šiuo metu žinomus čia nužudytų ir masiniame kape užkastų žmonių...