Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl signatarės Z. Šličytės pasisakymo Kovo 11-osios minėjime

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl signatarės Z. Šličytės pasisakymo Kovo 11-osios minėjime

Kovo 11-osios Akto signatarė Zita Šličytė

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės pasisakymo š. m. vykusiame iškilmingame Kovo-11-osios minėjime Seime. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įvertinus Z. Šličytės atliktus veiksmus (pasakytą kalbą, jos visą turinį, kontekstą), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z. Šličytės pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius. Ta aplinkybė, kad Z. Šličytės kalba buvo pasakyta Lietuvos Respublikos Seime vykusio viešo iškilmingo renginio – minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, metu, buvo transliuojama per LRT ir kitus kanalus, pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.

Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d. buvo pradėtas š. m. birželio mėn. vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tyrimo metu buvo siekiama įsitikinti, ar Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė pasisakydama iškilmingame minėjime išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisve, ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę.

prokuraturos.lt inf.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.