Helga Marija Kauzonė

Dr. Helga M. Kauzonė, www.voruta.lt

Ar verslas gali būti sėkmingas, jeigu nepastebi visuomenės, nuo kurios priklauso? Kodėl net nesėkmingi ekspertų sprendimai kartais sustiprina jų autoritetą? Ir ar universitetas iš tiesų yra tik švietimo įstaiga? Šie iš pirmo žvilgsnio skirtingi klausimai atskleidžia vieną svarbiausių šiuolaikinio pasaulio paradoksų: kuo sudėtingesnė tampa visuomenė, tuo labiau organizacijos stengiasi ją supaprastinti. Tačiau būtent taip jos rizikuoja nepastebėti to, kas svarbiausia.

Šias problemas nagrinėja KSU Tarptautinio universiteto  (Kazimiero Simonavičiaus universiteto) Ateities visuomenės instituto mokslininkai (Next Society Institute) – instituto vadovas prof. dr. Vladislav Valentinov ir instituto steigėjas prof. dr. dr. Steffen Roth. Jų moksliniai darbai sulaukė reikšmingo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) įvertinimo. Aštuonios publikacijos, parengtos šių mokslininkų kartu su tarptautiniais bendraautoriais, įtrauktos į LMT 2025 metų socialinių mokslų srities TOP 10 straipsnių įvertinimo rezultatus.

Tarptautiniuose mokslo žurnaluose „Journal of Business Ethics“, „Systems Research and Behavioral Science“ ir „Kybernetes“ paskelbtuose tyrimuose ieškoma atsakymų į klausimus, kurie aktualūs ne tik mokslininkams. Jie padeda naujai suprasti verslo etiką, tvarumą, organizacijų sprendimus, ekspertų įtaką ir net mūsų pastangas numatyti ateitį.

Prof. dr. Vladislav Valentinov: ar verslas gali būti sėkmingas, jeigu nemato visuomenės, nuo kurios priklauso?

Ar įmonė gali būti laikoma sėkminga, jeigu jos pelnas auga, tačiau silpnėja darbuotojų pasitikėjimas, blogėja santykiai su bendruomenėmis ar didėja žala aplinkai? Šis klausimas atskleidžia vieną svarbiausių šiuolaikinės vadybos dilemų, kurias savo tyrimuose nagrinėja KSU Ateities visuomenės instituto vadovas prof. dr. Vladislav Valentinov.

Mokslininkas jau daugelį metų jungia keturias iš pirmo žvilgsnio skirtingas tyrimų sritis – suinteresuotųjų šalių teoriją, institucinę ekonomiką, verslo etiką ir socialinių sistemų teoriją. Jas vienija esminis klausimas: kaip verslo įmonės ir kitos organizacijos gali išlikti sėkmingos, kartu atsakingai reaguodamos į platesnės visuomenės, nuo kurios jos priklauso, poreikius?

Savo darbuose, paskelbtuose žurnale „Journal of Business Ethics“, profesorius remiasi klasikinių institucinės ekonomikos atstovų Thorsteino Vebleno ir Johno R. Commonso idėjomis, siekdamas naujai paaiškinti, kaip įmonės kuria vertę, sprendžia konfliktus, plėtoja bendradarbiavimą ir įgyvendina socialinę atsakomybę. Viena svarbiausių jo tyrimų įžvalgų – verslo etika nėra tik papildomas ekonominės veiklos apribojimas. Etiški santykiai, tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimą įgalinančios institucijos yra neatsiejama pačios ekonomikos veikimo dalis.

Šią mintį papildo tyrimai apie suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir aplinkosauginį tvarumą. Kartu su prof. dr. dr. Steffen Roth mokslininkas nagrinėja santykius, kurių neįmanoma paaiškinti vien formaliomis sutartimis ar ekonominėmis paskatomis. O su kolegomis iš Brazilijos parengtame, LMT įvertintame straipsnyje „Corporate Environmental Sustainability Via Stakeholder Collaboration: Insights from Classical Institutional Economics“ mokslininkai aiškinasi, kodėl įmonių bendradarbiavimas siekiant aplinkosauginio tvarumo kartais būna sėkmingas, o kartais žlunga. Tyrimas primena, kad atsakingam verslui nepakanka gerų ketinimų – būtinos tinkamos institucijos, organizacinės praktikos ir gebėjimas rimtai atsižvelgti į skirtingų suinteresuotųjų šalių interesus.

Kita svarbi tyrimų kryptis, plėtojama kartu su prof. dr. dr. Steffen Roth ir kitais kolegomis, – socialinių sistemų teorija. Ji padeda suprasti, kaip organizacijos susidoroja su daugybe skirtingų, kartais viena kitai prieštaraujančių vertybių ir visuomenės lūkesčių. Bendrame straipsnyje „Multifunctional Tetralemma. Framework for the Strategic Management of Moral Trade-offs“, paskelbtame žurnale „Journal of Business Ethics“, mokslininkai kvestionuoja tradicinį požiūrį į moralinius kompromisus versle. Jie parodo, kad tas pats pasirinkimas gali atrodyti skirtingai, kai vertinamas iš įvairių socialinių sistemų perspektyvų, o įprastas ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių tikslų atskyrimas nepakankamai atspindi šiuolaikinės visuomenės sudėtingumą.

Visas šias tyrimų kryptis jungia prof. dr. Vladislav Valentinov daugelį metų nagrinėjama kompleksiškumo ir tvarumo dilema (angl. complexity–sustainability trade-off). Kad galėtų priimti sprendimus ir veikti efektyviai, organizacijos privalo supaprastinti sudėtingą pasaulį. Tačiau būtent toks supaprastinimas gali lemti, kad jos nepastebi svarbių ryšių su darbuotojais, bendruomenėmis, kitomis institucijomis ir gamtine aplinka.

Čia susijungia visos keturios mokslininko tyrimų sritys: socialinių sistemų teorija paaiškina, kodėl organizacijos neišvengiamai mato tik dalį pasaulio; suinteresuotųjų šalių teorija padeda atpažinti žmones ir grupes, kurių interesai lieka nepastebėti; institucinė ekonomika nagrinėja, kaip tinkamos institucijos ir bendradarbiavimo formos gali padėti išsaugoti šiuos santykius; o verslo etika kelia klausimą, kaip organizacijos gali prisiimti atsakomybę už savo neišvengiamai selektyvių sprendimų pasekmes.

Kaip išlikti efektyviam ir kartu neprarasti gebėjimo matyti platesnes socialines bei aplinkosaugines savo sėkmės sąlygas? Prof. dr. Vladislav Valentinov požiūriu, tai vienas esminių tvaraus ir atsakingo valdymo iššūkių.

Prof. dr. dr. Steffen Roth: ar universitetas iš tiesų yra tik universitetas?

Jeigu paklaustume, kam skirtas universitetas, vieni atsakytų – mokyti studentus. Kiti pabrėžtų mokslinius tyrimus. Treti kalbėtų apie ekonominę vertę, inovacijas ar specialistų rengimą darbo rinkai.

Bet kuris iš šių atsakymų teisingas?

KSU Ateities visuomenės instituto steigėjo prof. dr. dr. Steffen Roth ir jo bendraautorio A. Sales tyrimas „Multifunctional Organisation: A Systems-Theoretical Concept and Its Practical Implications“, paskelbtas žurnale „Kybernetes“, siūlo netikėtą atsakymą: galbūt pats klausimas suformuluotas neteisingai.

Šiuolaikinis universitetas vienu metu yra švietimo, mokslo, ekonomikos ir kitų visuomenės sistemų dalyvis. Jis moko, vykdo tyrimus, konkuruoja dėl finansavimo, bendradarbiauja su verslu, reaguoja į politinius sprendimus ir veikia laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Tas pats galioja ir kitoms organizacijoms.

Ligoninė nėra vien gydymo vieta – ji taip pat yra darbdavys, ekonominių išteklių naudotoja, mokslinių tyrimų partnerė ir viešosios politikos dalyvė. Įmonė nėra vien pelno siekianti struktūra – jos veikla susijusi su teise, mokslu, švietimu, aplinkosauga ir kitomis visuomenės sritimis.

Prof. dr. dr. Steffen Roth ir jo kolega teigia, kad daugiafunkciškumas nėra išskirtinė kai kurių organizacijų savybė. Tai viena esminių šiuolaikinio organizacinio gyvenimo sąlygų.

Šis požiūris keičia įprastą vadybos sampratą.

Jeigu organizacija vienu metu susiduria su skirtingų visuomenės sistemų lūkesčiais, jos sėkmei įvertinti nepakanka vieno rodiklio. Vadovams reikia suprasti, kaip skirtingos funkcijos sąveikauja, papildo viena kitą arba sukelia įtampą.

Toks požiūris suteikia naujų analitinių priemonių verslo įmonėms, universitetams, ligoninėms, valdžios institucijoms ir kitoms organizacijoms valdyti.

Kas bendro tarp šimpanzių, šamanų ir šiuolaikinių vadybos konsultantų?

Dar vieną provokuojantį klausimą kelia prof. dr. dr. Steffen Roth ir jo kolegų straipsnis „Rainmaking: Observed with Social Systems Theory“, publikuotas žurnale „Systems Research and Behavioral Science“.

Kas sieja šimpanzių elgesį, senovės šamanų ritualus, vadybos konsultantų rekomendacijas ir šiuolaikinių klimato politikos formuotojų intervencijas?

Iš pirmo žvilgsnio – beveik niekas.

Tačiau mokslininkai siūlo pažvelgti į tai, kas nutinka, kai individai ar visuomenės grupės imasi veiksmų siekdami paveikti neapibrėžtą ateitį.

Senovės bendruomenė galėjo atlikti lietaus prišaukimo ritualą, tikėdamasi pakeisti gamtos sąlygas. Šiuolaikinė organizacija samdo konsultantus, tikėdamasi išspręsti vadybos problemas. Politikos formuotojai inicijuoja programas, kurios turėtų padėti valdyti sudėtingus visuomenės procesus.

Žinoma, šių veiksmų mokslinis pagrindas ir technologinis sudėtingumas gali būti visiškai skirtingi. Tačiau tyrimas kelia kitą klausimą: kokias socialines funkcijas tokios intervencijos atlieka, nepriklausomai nuo jų deklaruojamų rezultatų?

Mokslininkai nagrinėja paradoksą – net ir nesėkminga intervencija gali sustiprinti jos iniciatorių autoritetą, sutvirtinti grupės tapatybę ar paskatinti kaltųjų paieškas.

Kitaip tariant, kartais svarbu ne tik tai, ar pasirinktas sprendimas iš tiesų veikia, bet ir tai, kaip visuomenė interpretuoja patį bandymą išspręsti problemą.

Ši įžvalga aktuali šiuolaikiniam valdymui, nes primena, kad ekspertinių sprendimų poveikis neapsiriboja vien techniniais rezultatais. Jie taip pat gali keisti žmonių tarpusavio santykius, pasitikėjimą, autoritetą ir atsakomybės suvokimą.

Straipsnio autoriai kviečia nepamiršti, kad net technologiškai pažangiausiose visuomenėse pastangos kontroliuoti ateitį gali turėti ritualinių ir simbolinių aspektų.

Kai moraliniai pasirinkimai nebetelpa į „arba–arba“ logiką

Ką turėtų daryti įmonė, jei vienas sprendimas didina pelną, tačiau gali neigiamai paveikti aplinką? O jeigu aplinkosaugai palankus sprendimas mažina galimybes investuoti į darbuotojų gerovę?

Įprastai tokios situacijos vadinamos moralinėmis dilemomis. Manoma, kad organizacijai tenka pasirinkti vieną iš prieštaraujančių tikslų arba ieškoti kompromiso.

Tačiau bendrame prof. dr. dr. Steffen Roth ir prof. dr. Vladislav Valentinov straipsnyje „Multifunctional Tetralemma. Framework for the Strategic Management of Moral Trade-offs“, paskelbtame žurnale „Journal of Business Ethics“, siūloma pažvelgti giliau.

Mokslininkai kelia klausimą: o kas, jeigu problema slypi ne tik pačiuose prieštaraujančiuose tiksluose, bet ir tame, kaip mes juos suvokiame?

Ekonomika, politika, mokslas, teisė ir kitos socialinės sistemos vertina pasaulį remdamosi skirtingais kriterijais. Tai, kas atrodo racionalu ekonominiu požiūriu, nebūtinai taip pat bus vertinama teisiškai, politiškai ar moksliškai.

Todėl moraliniai kompromisai gali įgyti skirtingą prasmę, priklausomai nuo pasirinktos stebėjimo perspektyvos.

Autorių plėtojama daugiafunkcės tetralemos koncepcija kviečia neapsiriboti tradiciniu pasirinkimu tarp dviejų alternatyvų. Ji leidžia analizuoti ir kitus galimus iš pirmo žvilgsnio prieštaraujančių tikslų tarpusavio santykius.

Šią problematiką papildo prof. dr. dr. Steffen Roth, A. Sales ir prof. dr. Vladislav Valentinov publikacija „Value Plurality and Multifunctional Commensuration in Organisation: A Systems-Theoretical Approach“, nagrinėjanti, kaip organizacijose egzistuoja skirtingos vertybės ir kaip jos gali būti lyginamos bei derinamos.

Abu tyrimai siūlo svarbią mintį: sudėtingame pasaulyje geras valdymas ne visada reiškia geriausio kompromiso paiešką. Kartais pirmiausia reikia pakeisti patį problemos supratimo būdą.

Tai ypač aktualu tvarumo strategijoms, viešajam valdymui, verslo etikai ir organizacijoms, kurių sprendimus veikia daugybė tarpusavyje susijusių interesų.

Ar galima ateitį suprasti geriau, jeigu nustojame ją vertinti tik pagal kelis scenarijus?

Dar viena prof. dr. dr. Steffen Roth mokslinių tyrimų kryptis susijusi su ateities scenarijų planavimu ir ilgalaikių visuomenės pokyčių analize.

Organizacijos ir vyriausybės dažnai planuoja ateitį kurdamos kelis scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir labiausiai tikėtiną. Tačiau ar tokio požiūrio pakanka, kai visuomenę vienu metu veikia ekonominiai, technologiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai?

Straipsnyje „N-Factorial Scenarios: A Systems-Theoretical Approach to Scenario-Planning“ prof. dr. dr. Steffen Roth kartu su kolegomis A. Kiškiene, D. Gaižauskiene ir J. Kaivo-oja siūlo sistemų teorija grindžiamą scenarijų planavimo prieigą, leidžiančią nagrinėti platesnę galimų ateities raidos krypčių įvairovę.

Tuo tarpu tarptautinės mokslininkų grupės, kuriai priklauso prof. dr. dr. Steffen Roth ir prof. dr. Vladislav Valentinov, straipsnyje „Big Data Insights into Social Macro Trends: Expanding the Horizon (1800–2018)“ pasitelkiama didžiųjų duomenų analizė, siekiant pažvelgti į ilgalaikes visuomenės raidos tendencijas.

Šie tyrimai parodo, kaip socialinių sistemų teorija gali būti derinama su naujomis analitinėmis prieigomis, plečiančiomis mūsų galimybes suprasti visuomenės kaitą.

Dar viename LMT įvertintame straipsnyje „Guiding Distinctions: Observed with Social Systems Theory: An Introduction“ prof. dr. dr. Steffen Roth, L. Clausen ir K. Zazar nagrinėja socialinių sistemų teorijos stebėjimo principus.

Jų tyrimai primena, kad bet kokia analizė prasideda nuo pasirinkimo, ką laikome svarbiu ir kokius skirtumus naudojame pasauliui apibūdinti. Pakeitus šiuos skirtumus, gali pasikeisti ir tai, kokias problemas pastebime bei kokių sprendimų ieškome.

Naujas žvilgsnis į organizacijų ir visuomenės ateitį

Nors prof. dr. Vladislav Valentinov ir prof. dr. dr. Steffen Roth tyrimų temos įvairios – nuo verslo etikos ir aplinkosauginio tvarumo iki socialinių ritualų, didžiųjų duomenų ir ateities scenarijų, – juos sieja vienas svarbus klausimas: kaip suprasti ir valdyti pasaulį, kuris yra gerokai sudėtingesnis, nei leidžia matyti mūsų įprasti sprendimų priėmimo modeliai?

Prof. dr. Vladislav Valentinov tyrimai atskleidžia, kodėl organizacijų ilgalaikė sėkmė priklauso nuo jų gebėjimo išsaugoti ryšius su visuomene, kurti pasitikėjimą ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimų pasekmes.

Prof. dr. dr. Steffen Roth darbai parodo, kodėl organizacijos negali būti suprantamos vien pagal vieną funkciją ir kodėl skirtingos socialinės sistemos tą patį pasaulį mato skirtingai.

O jų bendri tyrimai leidžia peržengti nusistovėjusius požiūrius į moralinius kompromisus, organizacijų vertybes ir strateginį valdymą.

Šių tyrimų aktualumas neapsiriboja akademinėmis diskusijomis. Pasaulyje, kuriame vis dažniau susiduriame su tarpusavyje susijusiomis ekonominėmis, socialinėmis, technologinėmis ir aplinkosauginėmis problemomis, gebėjimas matyti daugiau nei vieną tikrovės pusę tampa vis svarbesnis.

Lietuvos mokslo tarybos įvertintos KSU Ateities visuomenės instituto (NSA) mokslininkų publikacijos prisideda prie tarptautinių diskusijų apie tai, kaip turėtų keistis šiuolaikinė vadyba, organizacijų atsakomybė ir visuomenės valdymas.

Galbūt svarbiausia šių tyrimų žinia yra ta, kad norint geriau valdyti sudėtingą pasaulį neužtenka ieškoti vis tikslesnių atsakymų. Kartais pirmiausia reikia išmokti užduoti kitokius klausimus.

KSU mokslininkų publikacijos, įtrauktos į LMT 2025 metų socialinių mokslų srities TOP 10 straipsnių įvertinimo rezultatus:

1. Roth, S., & Valentinov, V. (2025). Multifunctional tetralemma. Framework for the strategic management of moral trade-offs. Journal of Business Ethics, 205(4), 863–878. https://doi.org/10.1007/s10551-025-06138-y
2. Valentinov, V., de Oliveira Santos, R., & De Araujo Goes, H. A. (2025). Corporate environmental sustainability via stakeholder collaboration: Insights from classical institutional economics. Journal of Business Ethics, 203(2), 279–296. https://doi.org/10.1007/s10551-025-06023-8
3. Roth, S., Mansur, J., Sales, A., Zazar, K., Dahms, H., Arnold, T., & Valentinov, V. (2025). Big data insights into social macro trends: Expanding the horizon (1800–2018). Systems Research and Behavioral Science, 43(1), 353–361. https://doi.org/10.1002/sres.3175
4. Roth, S., Sales, A., & Valentinov, V. (2025). Value plurality and multifunctional commensuration in organisation: A systems-theoretical approach. Systems Research and Behavioral Science, 42(2), 553–562. https://doi.org/10.1002/sres.3135
5. Roth, S., & Sales, A. (2025). Multifunctional organisation – a systems-theoretical concept and its practical implications. Kybernetes. https://doi.org/10.1108/K-05-2025-1387
6. Roth, S., Clausen, L., & Zazar, K. (2025). Guiding distinctions: Observed with social systems theory: An introduction. Systems Research and Behavioral Science, 42(2), 447–454. https://doi.org/10.1002/sres.3152
7. Roth, S., Kiskiene, A., Gaizauskiene, D., & Kaivo-oja, J. (2025). N-factorial scenarios: A systems-theoretical approach to scenario-planning. Systems Research and Behavioral Science, 42(2), 545–552. https://doi.org/10.1002/sres.3120
8. Roth, S., Sales, A., & Clausen, L. (2025). Rainmaking: Observed with social systems theory. Systems Research and Behavioral Science, 42(2), 374–382. https://doi.org/10.1002/sres.3101