Dr. D. Baronas: kaip atrodė krikščionybė Lietuvoje 1009–1795 metais?

Dr. D. Baronas: kaip atrodė krikščionybė Lietuvoje 1009–1795 metais?

Dr. Darius Baronas. Valdo Ušacko nuotr.

Dr. Darius Baronas – vienareikšmiai išskirtinė asmenybė Lietuvoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis tapo pirmuoju naujosios kartos Lietuvos istoriku, savo tyrimuose kūrybiškai panaudojusiu hagiografinius (krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus bei kultus) šaltinius, taip išplėsdamas interpretacines XIII–XV a. Lietuvos istorijos reiškinių erdves.

Istoriko indėlis įvertintas: už penkiolikos metų (2006–2020) darbų ciklą „Krikščionybės Lietuvoje tyrimai: politiniai, socialiniai ir kultūros istorijos pjūviai (1009–1795)“ dr. D. Baronui skirta 2021 m. mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, – rašoma pranešime spaudai.

Prof. Edvardo Gudavičiaus mokinys

Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojo, dr. D. Barono darbuose, įvertintuose premija, nagrinėjamas Lietuvos christianizacijos procesas XIII–XV amžiuose, naujai nušviečiami lietuvių santykiai su artimesniais ir tolimesniais kaimynais, atskleidžiami nauji Senosios Lietuvos daugiakultūrės tikrovės klodai bei dabartinės Lietuvos europinės integracijos šaknys kultūriškai jautriai visuomenės daliai suprantama kalba.

Tyrėjas dr. D. Baronas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos viduramžių istorijos specialistų, gebančių inovatyviai ir produktyviai tirti tiek Vakarų, tiek Rytų krikščionybės struktūrų ir institucijų apraiškas Lietuvos politinėje, socialinėje bei kultūros istorijos plotmėse.

Galimybę matyti Lietuvą plačiame europiniame kontekste dr. D. Baronas paveldėjo iš savo mokytojo prof. Edvardo Gudavičiaus, kurio reprezentuotą paradigmą dr. D. Baronas realizavo ir teberealizuoja savo darbais, pasižyminčiais kruopščia įvairiakalbių (lotynų, vokiečių, bažnytinė slavų, graikų, lenkų ir kt.) šaltinių (kronikos, metraščiai, aktai) analize, atidžiu dėmesiu Lietuvos ir užsienio šalių istoriografijai.

Darbų cikle – keturios monografijos

Dr. D. Barono darbų ciklo sintezuojančią tyrimo plotmę geriausiai reprezentuoja keturios monografijos, trys iš kurių parašytos bendradarbiaujant su autoritetingais istorikais: A. Duboniu, D. Mačiuliu, R. Petrausku, S. C. Rowellu.

Ypač pažymėtina 2015 m. pasirodžiusi drauge su S. C. Rowellu anglų kalba parašyta monografija „Lietuvos atsivertimas“, kurioje išsamiai ir novatoriškai išnagrinėta Lietuvos visuomenės krikščionybės procesas. Ši monografija sulaukė palankių užsienio tyrėjų iš Lenkijos, Anglijos, Čekijos, Estijos įvertinimų.

Atskiriems klausimams skirti analitinio pobūdžio darbai leidžia išryškinti keletą vagų, kurioms dr. D. Baronas skiria ypatingą dėmesį:

  1. Lietuvos pranciškonų konventualų istorija. Šie tyrimai reikšmingai prisidėjo prie to, kad, greta jėzuitų ir kamaldulių, pranciškonų konventualų istorija šiandien yra tapusi ko gero geriausiai ištirta, jei lygintume su visomis kitomis vienuolijomis, veikusiomis LDK žemėse.
  2. Darbai, skirti lietuvių ir vokiečių ordino santykių istorijai. Juose į XIII–XV a. vykusias kovas nebežvelgiama per ideologizuotą kančios ir aukos prizmę, nes žymiai adekvatesnė pasirodė įvairiapusius santykių modalumus akcentuojanti prieiga, leidžianti išvysti ir tarpusavio skirtybes, ir panašumus, ir kultūrinius mainus tarp dviejų besivaržiusių, tuo pačiu metu sėkmingai veikusių politinių organizacijų.
  3. Tyrimai, skirti Lietuvos santykiams su stačiatikių pasauliu. Juose išryškėja du pagrindiniai vektoriai: vienas nukreiptas į tarptautinių santykius, kurie LDK siejo su Rusios žemėmis ir Bizantija, kitas koncentruojasi į geografiškai siauriau apibrėžtą socialinę plotmę (santykiai tarp pagonių ir stačiatikių, tarp katalikų ir stačiatikių, Vilniaus stačiatikių istorijai skirti tyrimai ir kt.).

Straipsniai skelbiami prestižiniuose leidiniuose

Verta atkreipti dėmesį į dr. D. Barono veiklą publikuojant LDK istorijos šaltinius. Dar būdamas jaunuoju mokslininku, jis sukaupė būtiną šaltinių skelbėjo patirtį Lietuvos istorijos institute dirbdamas Lietuvos Metrikos tyrimo ir leidybos programoje. Per pastaruosius 15 metų istorikas šią patirtį sėkmingai pritaikė tiek atskirais šaltinių leidimais (dvi knygos ir dvi straipsnių apimties publikacijos), tiek iki tol neskelbtų, naujai aptiktų XV–XVI a. privilegijų publikacijomis, tapusiomis integraliomis analitinių straipsnių dalimis.

Vykdydamas savo tyrimus, dr. D. Baronas bendradarbiauja su įvairių sričių specialistais ir istorikais iš skirtingų šalių (Lenkijos, Anglijos, Vokietijos, Ukrainos, Rusijos ir kt.). Jo darbai yra paskelbti lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Straipsniai skelbiami tarptautiniu mastu pripažintose mokslo leidyklose („Journal of Medieval History“, „Lithuanian Historical Studies“), tarptautiniuose bei Lietuvos istorijos mokslo pasiekimus geriausiai reprezentuojančiuose leidiniuose („Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung“, „Folia Historica Cracoviensia, „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lituanistica“ ir kt.).

Tokia įvairovė atspindi šių darbų autoriaus plačius mokslinius interesus ir norą bei kompetenciją deramai reprezentuoti lituanistinius tyrimus skirtingose tarptautinio akademinio pasaulio aplinkose.

Premija mokslininkui gali būti skirta kartą per 15 metų

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos mokslininkams už Lietuvai reikšmingus ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus.

Iš viso skiriamos ne daugiau kaip septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, viena – technologijos mokslų srityje.

Vienos premijos dydis – 32 tūkst. 760 eurų, (780 bazinių socialinių išmokų).

Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, reikšmingai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie itin prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant bei diegiant naujausias technologijas.

Lietuvos mokslo premijos laureatai pristatomi visuomenei Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva, įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.