Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš keliolika dienų penkių Rytų Europos šalių – Lietuvos, Rumunijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai – laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką Charles‘į Michelį, Europos Komisijos (EK) Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos Ministrą Pirmininką Petrą Fialą dėl istorinės atminties išsaugojimo*. Šių valstybių lyderiai...
Istorija
Įrašas
Edvardas Gudavičius. Vorsklos mūšis
Vorsklos mūšis (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė) Pasakoja Edvardas Gudavičius, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa,...
Įrašas
Paminėtos 31-osios Medininkų tragedijos metinės
Lietuvai minint 31-ąsias Medininkų tragedijos metines septynių šalies gynėjų, žuvusių prie valstybės sienos, atminimą pagerbė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas ir Vilniaus rinktinės pasieniečiai dalyvavo iškilminguose minėjimo renginiuose prie Medininkų tragedijos memorialo bei sostinės Antakalnio kapinėse. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės informacija
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Lenkai ir lietuviai: nuo pagonių iki šiandienos (I)
J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Česlovas iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lenkų atsiradimas Lietuvos teritorijoje nugrimzta į pagonybės laikus. Sunku nustatyti, kada pirmieji kaimynai atsikraustė į LDK, bet istorikai rašo, kad tai galėjo būti XII a. pradžia, kai vyko lietuvių grobiamieji žygiai į lenkų žemes. Pasekime šiuos bendru likimu tapusios istorijos vingius. Rūstūs viduramžių santykiai Lietuvos...
Įrašas
Senasis Trakų paštas. Pastato istorija ir žmonių likimai
1895 m. A. Polozovo sudarytas pašto planas. Nuotr. iš E. Kobeckos archyvo Nadežda Zajančkovskaja, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė XIX a. poetas romantikas Vladislovas Sirokomlė savo knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Trakai yra vienas...
Įrašas
Prelatas Česlovas Krivaitis turėjo sugebėjimą visada rasti išeitį
Prelatas Česlovas Krivaitis Kernavės klebonijoje, 2005 m. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Juozas Vercinkevičius, www.voruta.lt Keletas prisiminimų nuotrupų apie prelatą Česlovą Krivaitį. „Vorutos“ pokalbis su mons. Vytautu Pranciškumi Rūku 2012 m. rugsėjo 26 d. parapijos vikariate, kur monsinjoras gyvena (Birutės g. 6, Trakai) Kada, kur ir kaip susipažinote su prelatu Česlovu Krivaičiu? Dabar negaliu tiksliai atsakyti,...
Įrašas
Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka
Inžinierius Kęstutis Almonaitis duoda interviu Lietuvos radijui. Apie 1961 m. Vytenis Almonaitis, www.voruta.lt DARBO KELIONIŲ KRYPTYS IR TIKSLAI Įvairios komandiruotės sovietmečio inžinieriams buvo įprastas dalykas. Mūsų įmonėje, „Drobėje“, norinčių į jas važiuoti paprastai trūkdavo, nes dalis bendradarbių buvo kiek inertiški, kartais nesuprasdavo, kiek naudos iš tų komandiruočių galima išpešti. O man visur būdavo įdomu. Nuvažiuoji,...
Įrašas
Restauruoti du Trakų Vokės Tiškevičių sarkofagai
Šalia restauruotų (dešinėje) sarkofagų – ir daugiau sarkofagų su Tiškevičių giminės palaikais. Ramūno Guigos nuotrauka Neseniai baigti restauruoti du Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčioje-mauzoliejuje esantys istorinių asmenybių sarkofagai. Vienas – Jono Juozapo Tiškevičiaus (1867–1903), kurio rūpesčiu 1898 m. prancūzų architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė rekonstravo šalia dvaro esantį parką. Kitas restauruotas sarkofagas – jo...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Barbaras prie vartų
economist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Praėjusią savaitę nušvito vilties kibirkštėlė: bent vienoje srityje – grūdų eksporte iš Ukrainos – atsirado optimizmo teikianti naujiena. Penktadienį Stambule keturios šalys – Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos – pasirašė susitarimą, kuris užtikrina iki 25 mln. tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Odesos uostuose ir Ukrainos saugyklose,...
Įrašas
Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje atnaujinta Dainavos apygardos partizanų vadavietė
Kasčiūnų km., Varėnos raj., partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje vyks Dainavos apygardos partizanų vadų vadavietės įšventinimo iškilmės. foto Alfredas Pliadis/KAM Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje baigus atnaujinti Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietę, liepos 23 d. susirinkusius į tradicinį renginį „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ pasveikino krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Viceministras pabrėžė, kad...
Įrašas
Prezidento Antano Smetonos vizitas Trakų apskrityje
Antano Smetonos sutikimas Aukštadvaryje, 1927 m. Dešinėje su studentiška kepuraite Tadas Mongirdas. Nuotr. iš Tado Mongirdo šeimos archyvo Virgilijus poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo mėnesį sukanka 95 metai, kai Prezidentas Antanas Smetona (1874 – 1944) lankėsi Trakų apskrityje. Tai buvo tęstinė kelionė po Lietuvą, kai A. Smetona po Gruodžio 17 dienos perversmo, užėmė prezidento...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?
Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Įrašas
Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.
Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Lietuva primena prieškarį
C. R. Attlee, H. Trumanas ir J. Stalinas Potsdamo konferencijoje (1945 07), kurioje numatyta, kad nauja Vokietijos–Lenkijos siena eis palei Oderį ir Neisę (Oderio–Neisės linija); Rytų Prūsijos teritorija tarp Nemuno žemupio ir Priegliaus upės su Karaliaučiumi iki galutinės taikos sudarymo atitenka SSRS. © Getty Images. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Kaliningrado sritį galime vadinti kaip...
Įrašas
Žalgirio mūšio metinės: koks buvo pagrindinis didikų maistas prieš 600 metų?
Ar esate susimąstę, ką prieš Žalgirio mūšį valgė LDK didysis kunigaikštis Vytautas ar Lenkijos karalius Jogaila? Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, didelė tikimybė, kad ant jų stalo 1410 m. liepos 15 d. buvo patiekti kalnai rankomis valgytos mėsos, duonos, sūrių bei per barzdą varvėjęs alus ir midus. Prekybos tinklas „Lidl“ pasakoja, ką prieš...
Įrašas
Lietuva – valstybė be karūnos
Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas. Autorė Lina Kalinauskaitė Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtajai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku, humanitarinių mokslų daktaru LIUDU JOVAIŠA. Kodėl Mindaugui buvo svarbu tapti karaliumi? Kokiomis aplinkybėmis jis buvo karūnuotas? Galbūt Mindaugas suprato, kad karaliaus titulas buvo reikšmingas, siekiant tapti visateisiu nariu to laikmečio...
Įrašas
Atrasti Lietuvos pilis ir dvarus kviečia naujas kelionių projektas
2022 m. vasarą Lietuvos pilys ir dvarai vėl svetingai atveria sodybų duris, parkų vartus ir kviečia leistis į žaismingą, o kartu labai rimtą ir paslaptingą kelionę po Lietuvos pilis ir dvarus. Projektas vyks ir jame sudalyvauti norintys lankytojai bus laukiami net iki 2023 m. spalio 30 d. Atvykti ir atrakinti istorinio kultūros paveldo objektų duris...
Įrašas
Dūkšto apylinkių okupacijos neaplenkė (II)
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio apie Dūkštą dalį prašome skaityti ČIA. Renkant medžiagą apie nepriklausomybės kovas Dūkšto ir aplinkinių gyvenviečių apylinkėse, kaip paprastai karštą vasarą su anūkais nuvykstu išsimaudyti ir poilsiauti prie nepaprastai skaidraus Šventojo ežero. Prie jo susirenka šeimos net iš Visagino. Nors girdisi ir rusiška šneka, bet ji mūsų nejaudina, jeigu tik tie...
Įrašas
Varėnos vieta varžybose dėl Vilniaus 1920 metais
Dr. Česlovas Laurinavičius. Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr. Hum. m. dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, www.voruta.lt Pirmoji Lietuvos nepriklausoma valstybė kūrėsi daugiausia remdamasi tautos apsisprendimu. Žmonių – absoliučia dauguma lietuvių – valia lėmė tos valstybės atsiradimą. Tačiau valstybei atsirasti nemažos reikšmės turėjo ir kiti veiksniai – dvasiniai bei materialūs – tarp jų...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Pasitraukęs britų premjeras – litvakas
Borisas Johnsonas. abcnews.go.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels...
Įrašas
Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...
Įrašas
Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m.
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia. A. Franko nuotr. Kornelijus Šišla, www.voruta.lt Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje prasidėjo daugelio okupacijos metais draustų ir persekiotų gyvenimo sričių atstatymas. Viena, bene labiausiai nuniokotų sričių, yra Bažnyčia. Greta gerai visiems žinomos katalikų bažnyčios Lietuvoje egzistuoja ir daugiau įstatymiškai pripažintų ir įteisintų tradicinių religinių konfesijų, dar vadinamų religinėmis mažumomis. Viena iš tokių konfesinių...
Įrašas
Dūkštas: praeities ir dabarties pulsas (I)
Dūkšto geležinkelio stotis apie 1914 m. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Kodėl panorau rašyti apie šį Rytų Aukštaitijos miestelį, kokių Lietuvoje daug? Ar kad jis apsuptas mėlynakių ežerų, visokių gamtos gėrybių kupinų miškų, ar kad šalia eina kažkada tarptautine buvusi, labai patogi senovinė geležinkelio trasa? Ne visai taip. Likimas lėmė, kad mokydamasis Vilniaus universitete sutikau tokią šviesią...
Įrašas
Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo buvo dažnai tituluojami karaliais
Arėjant 700-osioms metinėms datos kuomet Gedimino laiške pirmą sykį paminėtas Vilnius, siūloma ant sostinėje, Katedros aikštėje esančio Gedimino paminklo iškalti tikrąjį valdovo titulą. Didžiuoju kunigaikščiu jį (kaip ir kitus Lietuvos valdovus) vadino tik rusai ir dar keli slavai, o Vakarų valdovai ir popiežiai Gediminą oficialiai vadindavo lietuvių ir rusų karaliumi. Dvejojantiems dėl Gedimino karališkojo titulo...
Įrašas
Kas gi buvo Gediminas? Atviras Lietuvos kūrybinių intelektualų laiškas
Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Vilniaus merui Remigijui Šimašiui Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei Kopijos – Lietuvos žiniasklaidai Viešai kreiptis Atviru laišku į jus, Gerbiamosios ir Gerbiamieji, mūsų visų, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinkti...
Įrašas
Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą
Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Kaune, minint Valstybės ir Tautinės giesmės dieną, R.Kalantai skirtas garbės medalis įteiktas jo artimiesiems. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais sukanka 50 metų nuo Romo...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis
Stasys Raštikis su Lietuvos kariuomenės vėliava ceremonijos metu 1939 m. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei,...
Įrašas
Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos
Kęstutis Masiulis, Seimo narys Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys...
Įrašas
Nauja Marko Feltono knyga „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“
Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – žymaus bestselerių autoriaus Marko Feltono knygą „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“. Remiantis naujausia tyrimų medžiaga, žvalgybos dokumentais, liudijimais, atsiminimais ir kitomis oficialiomis istorijomis iš fiurerio aplinkos, knygoje pažvelgiama į Adolfo Hitlerio pasaulį iš arčiau. Į nacių partijos lyderio ir Trečiojo reicho fiurerio A. Hitlerio gyvybę kėsintasi ne kartą....
Įrašas
Valdas Selenis. Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai
Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...