Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....
Sakalas Gorodeckis. Algimanto Lekevičiaus nuotrauka Sakalas Gorodeckis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2021 Nr. 2 (36) „Ko negalėjo Lietuva padaryti 1940-ais, tą ji padarė 1941 metais.“ Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974), Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Parengti išsamesnį straipsnį apie 1941 metų birželio sukilimo eigą Vilniuje paskatino tai, kad iki šiol nebuvo publikacijos, net tik konstatuojančios žinomus, tačiau plačiai neviešinamus įvykius, bet...
Sauliaus Žiūros nuotr. Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip...
Genadijus Burbulis / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. Iškeliavo Genadijus Burbulis. Prisimename: lyg Rusijos lietuvis (jo senelis iš Lietuvos), o rusas visai nesidrovįs lietuviškos kilmės, net branginąs ją; naujosios demokratinės Rusijos politikas ir valstybininkas, B. Jelcino vyriausybėse valstybės sekretorius ir po to – įtakingas vicepremjeras. Be kita ko, įdomus politinis mąstytojas, turėjęs tikrų nuopelnų ir atsikūrusiai demokratinei...
Nuotrauka: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (Kultūros vertybių registras, u.k. 10833), Biržų r. sav., Vabalninkas Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) gegužės 27 d. posėdyje svarstė užsienio šalių karių palaidojimo bei susijusių atminties vietų klausimą (istorinės atminties įamžinimo kontekste). Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo...
Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena. Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų...
Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Ir vėlgi: guostis tuo, kad netrukus 70 metų pasieksiantis buvęs saugumo agentų...
2022 m.birželio 9 d. Vilniaus rajono Sudervės bibliotekoje artėjančios Gedulo ir vilties dienos proga vyko knygų „Didžiosios tremtys Altajus ir Jakutija. 1941“ ir „Sibiro madona“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleistų knygų pristatymai. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus darbuotojai: Benas Navakauskas, Elvyra Mickevič, Violeta...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Trečiąją – ČIA. 1906 m. sausio 1 d. už dalyvavimą tautiniame judėjime žandarai Andrių Matulaitį areštavo ir pasodino į Kalvarijos kalėjimą. Kalėjimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Kameros perpildytos judėjimo dalyviais, o tardymų niekas nevykdė. Kalėjimas buvo skirtas 250...
Siesikų pilis. Dainiaus Vyto nuotr. Unikali Siesikų pilis stūkso pietiniame Siesikų ežero krante, netoli nuo to paties pavadinimo miestelio. XVI a. pradžioje iškilusi pilis jau priima lankytojus, besidominčius mūsų šalies istorija. Tikimasi, kad jų dar padaugės, kai bus baigti Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu atliekami tvarkybos darbai. Vienu ankstyviausių ir mistiškiausių Renesanso statinių pilis apibūdinama...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1]. Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...
LMA prezidentas J. Banys, akad. V. Kučinskas, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum vyr.redaktorius S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas Š. m. paskutiniąją gegužės dieną Viniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus susitikimas su šios akademijos mokslininkais ir lietuvių visuomene. Renginys buvo skirtas LMA ir anksčiau minėtų Lenkijos atstovų ...
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Bet šiandien, minint Iniciatyvinės grupės susikūrimo 34-ąsias metines, pastebėkime, kad ją...
LR kultūros ministrui S. Kairiui, Jurbarko rajono merui S. Mockevičiui, LR Seimo nariams P. Kuzmickienei ir A. Ažubaliui Šių metų gegužės 21 d. su grupe ekskursantų buvome pažintinėje kelionėje. Užsukę į Raudonės pilies erdvę, išvydome greta pilies sienos bestovintį lyg pilį „saugantį” uniformuotą sovietinio okupanto kareivį su automatu rankose. Seniai jis čia neturėtų tūnoti. Neturėtų ...
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, vestibiulyje veikiančioje trijų stendų ekspozicijoje, nuo gegužės 30 d. iki birželio 30 d. eksponuojama paroda „LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas“. Lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys viešasis notariatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, formavosi per Bažnyčios institutą. Institucinio notariato pradžia laikytini 1388 metai, kai Lietuvai...
2022 m. gegužės 31 dieną Spasko memorialiniame komplekse Karagandoje, Kazachstane, atidengtas paminklas šiame regione kentėjusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams lietuviams. Paminklu įamžinamas trylikos asmenų atminimas, kurie buvo perlaidoti iš sunaikintų Rudniko kapinių. Oficialioje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas,...
Knygos ,,Vėjas” autorius J.Usinavičius dalina autografus 2022 gegužės 27 d. Skapiškio miestelyje Kupiškio rajone pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleista tremtinio, rašytojo, žurnalisto Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) atsiminimų knyga „Vėjas“. Renginys buvo skirtas autoriaus 90-mečiui paminėti. Tai knygos sutiktuvės autoriaus gimtinėje. Renginį vedė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros ir...
LGGRTC vyr.patarėjas Algis Vyšniūnas 2018.05.20 2022 m. gegužės 23- birželio 2 d. Karagandos lietuvių bendruomenės ,,Lituanica“ pirmininko, LR garbės konsulo Kazachstane Vitalijaus Tvarijono kvietimu Kazachstane vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas, prof. Algis Vyšniūnas ir Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. Komandiruotės metu...
Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje...
Prof. dr. Valdas Rakutis. Autorės nuotr. LR Seimas yra priėmęs 11 nutarimų dėl 2021 metų atmintinų datų, žmonių minėjimo. Vienas jų – „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“. Šiais metais minime 230-ąsias šio dokumento metines. Tam buvo skirta ir tebevyksta daug renginių, parodų, konferencijų. Vienas tokių...
Alsėdžių valsčiaus atstovai Didžiajame Vilniaus seime Pirmąją teksto dalį skaitykite ČIA. Didelę reikšmę lietuvių tautai turėjo Didysis Vilniaus seimas. Jis posėdžiavo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo maždaug 2000 lietuvių iš įvairių kraštų. Pradėdamas suvažiavimą J. Basanavičius kalbėjo: „…mes jus Vilniun sukvietėme ne tik tam, kad mes vienas...
Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Pranešimas skaitytas 2022 m. gegučės 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“. Konferenciją parengė: Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir...
Karaliaučiaus universiteto (Albertinos) pastatai Priegliaus krante. Toliau matyti Karaliaučiaus katedra. XIX a. pabaiga. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas Rusijos karas Ukrainoje Europą privertė krūptelėti. Jeigu konfliktai vykdavo toli nuo Lietuvos, mes juos stebėjome gana abejingai. Bet šis karas jau tiesiogiai veikia visas regiono ir žemyno valstybes bei Lietuvą. Ypač dėl to, kad šalia beveik aštuonis dešimtmečius...
Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Rimo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir...
Gegužės 13 dieną, minint Romo Kalantos aukos jubiliejinius metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su minėta biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru parengė mokslinę konferenciją apie sovietinės okupacijos metais vykusį neginkluotą pasipriešinimą, susijusį su R. Kalantos auka, vienu etapu priartinusia Lietuvos...
2022 m. gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, per 300 anykštėnų ir miesto svečių leidosi į beveik 11 kilometrų žygį Aukštaitijos partizanų takais. Žygio programos autorius ir sudarytojas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas. Gegužės 15 dienos žygis buvo skirtas Aukštaitijos...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo LGGRTC darbuotojai Raimundas Kaminskas ir Arvydas Gelžinis Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis...
Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...
Žygimantas Senasis ir Bona Sforza Povilas Sigitas Krivickas. Radijo pjesė. Pirmoji dalis. Lemtis – į šiaurės šalį Veikėjai: Dabartis – guvi, jaunatviška. Praeitis – vyresnė, melancholiška. Raštininkas – seniokiškas balsas. Jakopas – pažas, 16 m. Barbianas – Jakopo šeimininkas, 40 m. Izabelė – Bario kunigaikštienė, 37 ir 48 ...
Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. „Ne veltui rezoliucijoje yra minima Seimo 2005 m. rezoliucija dėl Holodomoro prilyginimo genocidui, tuo parodant, kad Rusija nepasikeitė. Nuo caro laikų ji yra iš esmės autokratinė valstybė, ir Putinas tęsia Stalino darbus. Genocidas prasidėjo jau tada. Ir Putino Rusija...