Sofija Daubaraitė. Punsko lietuviai  – Lietuvos mokslų akademijoje

Sofija Daubaraitė. Punsko lietuviai  – Lietuvos mokslų akademijoje

LMA prezidentas J. Banys, akad. V. Kučinskas, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum vyr.redaktorius S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas

Š. m. paskutiniąją gegužės dieną Viniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus susitikimas su šios akademijos mokslininkais ir lietuvių visuomene. Renginys buvo skirtas LMA ir anksčiau minėtų Lenkijos atstovų  bendradarbiavimo sutarties metinėms paminėti.

Sutartyje numatytas platus bendradarbiavimas. Paminėsiu tik keletą sutarties punktų: bendradarbiauti mokslo, švietimo ir ekonomikos skatinimo srityse, pagal galimybes dalyvauti įgyvendinat įvairius Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus savivaldybės reikšmingus kultūrinius, socialinius ir edukacinius projektus; skatinti, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, mokslų skyriai ir kiti padaliniai užmegztų ir palaikytų tiesioginius ryšius su Lenkijos lietuvių bendruomene ir Punsko valsčiaus savivaldybėje veikiančiomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, bendrai organizuoti konferencijas, susitikimus ir kitus renginius –  teikti informaciją apie Lietuvos mokslų akademijos rengiamus viešus renginius (konferencijas, seminarus, paskaitas ir pan.) ir sudaryti sąlygas Lenkijos lietuvių bendruomenės nariams ir Punsko valsčiaus atstovams juose dalyvauti, bendradarbiauti dalyvaujant pramonės ir verslo, savivaldos ir valdymo institucijų iniciatyvose, kurios atveria galimybes kartu įsijungti į tarptautines, pirmiausia, Europos Sąjungos, programas, ir įgyvendinti konkrečius projektus, plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą…

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo LMA prezidentas akad. Jūras Banys. Jis kalbėjo ir LR Prezidento Gitano Nausėdos vardu.

Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pasidžiaugė realiai  veikiančia sutartimi su LMA ir padėkojo akademijos prezidentui ir visam mokslų akademijos kolektyvui už gražų ir labai jiems, Lenkijoje gyvenantiems lietuviams, prasmingą bendradarbiavimą. Jis prisiminė, kad siekiant šios sutarties, buvo nueitas ne toks lengvas ir trumpas kelias. Bet „šiandien mes esame čia ir minime pirmąsias  sutarties metines“. Jis pripažino, kad Punskui ir čia gyvenantiems žmonėms skiriamas dėmesys, bet jo nuomone, reikėtų didesnės finansinės paramos. Tai yra todėl, kad „mes ir patys stengiamės išlikti gyvais lietuviais, jos istorijos, kultūros tęsėjais“. Ir jie nenorėtų likti tik muziejiniais lietuvybės eksponatais, kaip jau tapo  ne viena tautinė bendrija.

Akademikas Vaidutis Kučinskas  taip pat prisiminė daugybės valstybinių institucijų durų varstymą, valdininkų įtikinėjimą apie tokios sutarties reikalingumą. Šios sutarties iniciatorė buvo LMA. Jis sakė „dabar  mes galime bendrauti su Punsko licėjumi, skaityti paskaitas, pasidalinti rūpesčiais ir džiaugsmais, plačiau prisidėti plėtojant kultūrinę, leidybinę veiklą“. Ir ragino visus dalyvaujančius šios dienos susitikime ir nedalyvaujančius,  prisidėti prie leidžiamo Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum (Jotvingių kraštas).

Apie šio leidinio atsiradimą, jo istoriją, autorius ir tematiką, redakcijos darbuotojus papasakojo TERRA Jatvezenorum vyr redaktorius Sigitas Birgelis. Primintina, jog šis tęstinis mokslinis leidinys pradėtas  spausdinti 2009 m. Per metus buvo išleidžiamas vienas leidinys, o dabar – po du leidinius (I ir II d.). Leidinyje yra paskelbę straipsnius: akad. Z. Zinkevičius, filosofas R. Ozolas, rašytojas M. Karčiauskas, Algirdas Patackas. Ir dabar rašo Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenantys įvairių mokslo sričių atstovai: istorikai, archeologai, kalbininkai, archyvarai, tautosakininkai, bažnytinio paveldo tyrinėtojai, spausdinama publicistika, atsiminimai. Rasime ne vieną ne tik lenkų, bet ir kt. tautybių mokslininkų darbų.

Prof. dr. Grasilda Blažienė

Su dideliu susidomėjimu buvo išklausyti du pranešimai. Akad. Grasilda Blažienė perskaitė pranešimą ,,Mažiau žinomi prūsiški gyvenamųjų vietų vardai pietinėje Rytų Prūsijoje.” Mokslininkės nuomone, yra išlikę  1700 prūsų žodžių rašto paminkluose. Tačiau, tai ne viskas. Didieji radiniai reikalauja daug kantraus ir kruopštaus darbo archyvuose.

Vietovardžiai, vandenvardžiai, nepaisant nepalankių istorinių aplinkybių, nors ir buvo keičiami, bet jų etimologija nuveda prie pirminių – prūsiškų šaknų. Savo monografijose ji ištyrė ir aprašė beveik 700 prūsiškų  vietovardžių. Atskira kalba apie asmenų vardus – visa tai slepiasi  įvairiuose dokumentuose. Tai gali rasti kronikose, ordinų archyvuose. Akademikė pažymėjo, kad šia prasme daug gali padėti slaptasis Rytprūsių archyvas. Kaip žinia, tikriniai vardai padeda rekonstruoti krašto istoriją, jos raidos procesus, suteikia žinių apie praeitį, kuri  visada turi ryšį su šiandiena. Mokslininkė pranešimą baigė pristatydama su kolegomis sukurtą interaktyvų Rytų Prūsijos vietovardžių žemėlapį, kuriame aprašyti prūsiškų vietų vardai.

Prof. dr. Broniaus Makausko tema buvo ,,1941 m. Birželio sukilimas 81-ųjų metinių paraštėje”.

Prelegentas sakė, jog kiekvienas sukilimas turi prasmę, nepaisant to, ar jis pasiekia tikslą, ar ne. Sakoma, kad šis sukilimas vertinamas kontraversiškai. Mokslininkas teigia, kad tos kontraversijos žymiai sumažėtų, jei būtų taikoma ir laikomasi mokslinės metodologijos, kuri negali būti ignoruojama ir istorijos moksle. Lietuvos istorikai dabar labai pamėgę istorijos ,,pasakojimus”.

Istorija tai nėra pasakojimai, tuo labiau ,,plaukiojantys “ pasakojimai. Pasakojimai – nėra istorija. Vis tebegyvas klausimas: ar mano priešo priešas  – mano draugas? Reikia prisiminti laiką: daug politikų, ne tik Lietuvos, veikė emigracijoje ir kaltinti tuo metu buvusį diplomatą K. Škirpą, buvus vokiečių įrankiu ir kt. ,,nusidėjimais” –  apie tai nėra jokios medžiagos, t.y., įrodymų. Bet akivaizdus minėto asmens patriotizmas. Draugų nesodinama į konclagerius.

O kas buvo sukilėliai? LAF’o žmonės. O pati organizacija buvo sukurta Kaune ir Vilniuje. Sukilimo išvakarėse buvo suimtas Lietuvos LAF vadas mjr. Vytautas Bulvičius, organizacijos nariai (karininkai, kariai –  per 300 asmenų). Vilniaus štabas turėjo vadovauti sukilimui. Sukilėliai išvijo rusus, paskelbė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės deklaraciją, per trumpą laiką buvo atkurtos institucijos. Apie sukilimą reikia kalbėti rimtai. Sukilime yra aiškūs etapai ir jų negalima suplakti. Sukilimas vyko birželio 21- 25 dienomis. Kas įvyko vėliau, tai nesietina su sukilimu. Pasipriešinimas vyko sunkiausiomis sąlygomis. Ir sakyti, kad Lietuva neverta nepriklausomybės – tai nepaisymas istorinių sąlygų ir aplinkybių. Pranešėjo manymu,  pradinis etapas, užsibrėžtas siekis buvo įvykdytas – Nepriklausomybė paskelbta.

LMA prezidentas J. Banys, V.Kučinskas, Punsko valsčiaus viršaitis V.Liškauskas, „Balsynėlis“ ir jo vadovė E.Grimaliauskienė

Dar punskiečius pasveikino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo direktorius Gintaras Songaila, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Lietuvai pagražinti draugijos ir Kaliningrado lietuvių bendruomenės atstovai

 Renginys  baigėsi Punskiečių menine programa. Dainavo Punsko lietuvių kultūros namų vokalinė jaunimo grupė ,,Balsynėlis” (vadovė Egidija Grimaliauskienė) ir Punsko lietuvių kultūros namų kapela ,,Klumpė” (vadovas Arūnas Lekešys, Artūras Pečkaitis).

Autorės nuotraukos

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.