Punskas

Sigitas Birgelis. Kovų dėl lietuviškų pamaldų klausimu. III dalis
Įrašas

Sigitas Birgelis. Kovų dėl lietuviškų pamaldų klausimu. III dalis

Punsko parapijiečiai atvyksta į lietuviškas pamaldas Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie lietuvių kovas dėl teisės melstis gimtąja kalba Suvalkų trikampyje. Kunigo A. Žievio įpėdinis kun. Kazimieras Ramanauskas Punske klebonavo 1949–1956 m. Jis buvo kilęs iš Kalvarijos, gerai kalbėjo lietuviškai, nors save laikė lenku (prieš Antrąjį pasaulinį karą, klebonaujant Antanui Žieviui, Punske buvo vikaru). Lomžos...

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė
Įrašas

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

www.punskas.pl Palenkės vaivadijos valdyba 45 šio regiono kultūros veikėjams skyrė finansinę paramą. 7 asmenys gavo pusmečio stipendijas (7000 zl), 35 asmenys – metines stipendijas (10 000 zl). Tarp stipendininkų yra ir mūsų kraštietė, etnografė, visuomenės veikėja Aldona Vaicekauskienė. Sveikiname! Aldona Vaicekauskienė, Punsko krašto folkloro puoselėtoja, plačiai žinoma ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje. Jau...

Sofija Daubaraitė. Punsko lietuviai  – Lietuvos mokslų akademijoje
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Punsko lietuviai  – Lietuvos mokslų akademijoje

LMA prezidentas J. Banys, akad. V. Kučinskas, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum vyr.redaktorius S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas Š. m. paskutiniąją gegužės dieną Viniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus susitikimas su šios akademijos mokslininkais ir lietuvių visuomene. Renginys buvo skirtas LMA ir anksčiau minėtų Lenkijos atstovų ...

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (2 dalis). Neramumai Punsko krašte
Įrašas

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas (2 dalis). Neramumai Punsko krašte

Alsėdžių valsčiaus atstovai Didžiajame Vilniaus seime Pirmąją teksto dalį skaitykite ČIA. Didelę reikšmę lietuvių tautai turėjo Didysis Vilniaus seimas. Jis posėdžiavo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo maždaug 2000 lietuvių iš įvairių kraštų. Pradėdamas suvažiavimą J. Basanavičius kalbėjo: „…mes jus Vilniun sukvietėme ne tik tam, kad mes vienas...

Petras Maksimavičius. Ar lietuviai moka protestuoti?
Įrašas

Petras Maksimavičius. Ar lietuviai moka protestuoti?

„Įsidėmėk! 1946-1975 m. mes, lietuviai, meldžiame Lenkijos bažnyčios dvasininkiją, kad Seinų parapijos bažnyčioje mišios būtų laikomos lietuvių kalba” Petras Maksimavičius, e-ausra.pl Kartais girdžiu klausiant, kodėl Lenkijos lietuviai nerengia piketų ar kaip nors kitaip viešai nedemonstruoja savo nepasitenkinimo. „Jeigu Lietuvoje gyvenantiems lenkams savivaldybė trukdytų steigti lenkišką darželį ar bandytų uždaryti veikiančią mokyklą, jie tuoj pat triukšmingai demonstruotų...

Smūgis Lenkijos tautinių mažumų švietimui
Įrašas

Smūgis Lenkijos tautinių mažumų švietimui

www.punskas.pl 2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei...

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių
Įrašas

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių

Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...

Įrašas

Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje

  Marytė MALINAUSKIENĖ, www.punskas.lt Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas) 1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas...

Perskaičius Algio Uzdilos romaną „Užutėky verda vanduo“
Įrašas

Perskaičius Algio Uzdilos romaną „Užutėky verda vanduo“

L.Čepienės nuotr. Liutgarda ČEPIENĖ, lituanistė, www.voruta.lt 2016, 2017 ir 2019 m. Klaipėdos „Eglės“ leidykla, bendradarbiaudama su Punsko „Aušros“ leidyklos spaustuve, išleido Algio Ùzdilos trijų dalių romaną „UŽUTĖKY VERDA VANDUO“. Romanas dienos šviesą išvydo tykiai,  be jokios reklamos bei didelių pristatymų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka šis nuostabus romanas pateko į mano rankas. Skaičiau su malonumu, nes...

Lietuvos savanoriai iš Vidugirių
Įrašas

Lietuvos savanoriai iš Vidugirių

Jurgita STANKAUSKAITĖ, www.punskas.pl Vidugiriai užaugino kelis kaimo savanorius. Apie juos, kaip ir apie kitus Punsko bei Seinų krašto savanorius, labai mažai žinoma. Šiame kaime jie dažnai buvo vadinami Lietuvos kariais arba, tiesiog, pasieniečiais. Informacija apie šiuos žmones nebuvo platinama, apie juos nekalbėta garsiai prie stalo ar kaimo vyrų suėjimuose. Galima sakyti, kad tai buvo tema...

Palydėjome į Anapilį Anelę Maksimavičienę
Įrašas

Palydėjome į Anapilį Anelę Maksimavičienę

Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl 2018 m. gruodžio 31 d. Punsko krašto lietuviai palydėjo į Anapilį šviesaus atminimo vyriausiąją mūsų krašto gyventoją Anelę Maksimavičienę. Ji 2019 metų birželio 10 dieną būtų šventusi 105-ąjį gimtadienį. Anelė Maksimavičienė mums buvo, yra ir bus pavyzdys ne tik, kaip gyventi, kad galėtume sulaukti tokio garbingo amžiaus, bet ir kaip išsaugoti, nepaisant...

Įrašas

Kastantas Paransevičius – nužudytas ant gimtųjų namų slenksčio (3 dalis)

70-ųjų Kastanto Paransevičiaus žuvimo metinių minėjimo akimirka. 2015 metų rugjūčio 14 d. Paulius BIRGELIS, punskas.pl (Tęsinys) Saugumiečių žiaurumas kulminaciją pasiekė 1945 m. rugpjūčio 14 d., kai greičiausiai 4 Seinų pareigūnai[1] mirtinai sumušė Vidugirių ūkininką Markevičių bei žmonos akivaizdoje nušovė Kastantą Paransevičių iš Sankūrų. Apie nusikaltėlių grupuotės veiksmus Sankūruose išliko nemažai prisiminimų, yra faktografinės medžiagos. Šie...

Įrašas

Punsko lietuviškoms mokykloms perduotas naujas mokyklinis autobusas

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai Punsko (Lenkija) krašto mokykloms perdavė naują 19 vietų mokyklinį autobusą „Iveco Daily“, susitiko su Punsko S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos, Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus ir Vidugirių pagrindinės mokyklos vadovais, pedagogais bei mokiniais. Nauju mokykliniu autobusu vaikai iš apylinkių vyks į pamokas, o laisvu nuo mokinių pavėžėjimo laiku ar...

Įrašas

Kas sieja Punską ir Bartninkus?

Kas sieja Punską ir Bartninkus? Gal daug kas, gal niekas? Gal bitės, bitininkystė, medus? Punsko krašte gerų, pasižymėjusių ne tik šiame regione bitininkų yra nemažai. Bartninkai šioje srityje irgi, atrodo, ne iš kelmo spirti, nes savo vardą nuo drevinės bitininkystės yra gavę. Be abejo, pirmieji šios vietos gyventojai bitininkyste vertėsi, iš miško medžių drevių medų...

Įrašas

J. Vainai atminti. „Pirmiau mesk, paskui rasi“

Sudėtinga aprėpti vieno žmogaus gyvenimą. Dar sunkiau – kai tai yra mūsų krašto šviesuolio Juozo Vainos gyvenimas. Kiekvienas Jį matė savaip, kiekvienas kita apie Jį galėtų papasakoti ir kiekvieno prisiminimai būtų savotiškai įdomūs. „Pirmiau mesk, paskui rasi“, – sakydavęs Juozas Vaina. Šiuos žodžius jis kartodavo daugelį kartų. Iš pradžių nežinojau, ką jie galėtų reikšti. Vėliau,...

Įrašas

Įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą

Antradienį, 2013 m. vasario 26 d., prie Lenkijos ambasados Antakalnyje ir prie LR Vyriausybės įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą. Lenkijos valdžia, pažeisdama susitarimą su Lietuvą, nutarė artimiausiu metu uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko krašte, kurį Lenkija prisijungė po karo su Lietuva 1919-1920 m. Lenkijos UR Ministras Radoslavas Sikorskis atsakė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad lietuviškų...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Žvilgsnis į mūsų etnografinių žemių paunksmę…

Zigmas TAMAKAUSKAS, vykusios ekskursijos vadovas, istorijos mokytojas metodininkas Neseniai su dideliu kauniečių būriu autobusu pasukome link mūsų etninių žemių, esančių Lenkijos teritorijoje. Džiaugėmės, kad su mumis važiavo visada jaunatve bei gerumu spinduliuojantis Šilainių bažnyčios kunigas – monsinjoras Lionginas Vaičiulionis, A. Stulginskio universiteto profesorius Algimantas Kurlavičius su žmona, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo ugdymo poskyrio...

Įrašas

Seinų mokytojas: Lenkijos visuomenė žino, kad „Wilno jest nasze“

Lenkijoje mėgstama sakyti, kad mūsų mokyklos yra viskuo aprūpintos ir jose dėstoma tik lietuviškai. Tai yra visiška netiesa. Jei ir kažkas dėstoma lietuviškai, tai iš lenkiškų vadovėlių, nes lietuviškų labai trūksta“, – tvirtina Seinų „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas, Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas, šio krašto istorikas Tadas Bagdonavičius, pasakojantis apie vis agresyvėjantį Lenkijos požiūrį į...

Įrašas

Ar nuolaidos nėra lenkiška gudrybė?

Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja...

Įrašas

Lenkijos lietuvių demaršas

Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja kalba...

Įrašas

Kodėl lietuviai šipina lenkus?

Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...

Įrašas

Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų

Šarūnas ČERNIAUSKAS Lenkijos Punsko valsčiui vadovaujantys lietuviai atsisako dvikalbių lentelių su vietovių pavadinimais lietuvių kalba. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų. Visų pirma, tautiečius gąsdina prieš lietuvius nukreipti išpuoliai. Visų antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Šią savaitę lentelės su lietuviškais užrašais,...

Įrašas

Lenkijos valdžia nutraukė lietuviškų laidų transliaciją

Nuo pirmadienio, 2011 m. rugsėjo 5 dienos, Lenkijos Balstogės televizija nutraukė lietuviškų laidų („Lietuviškos panoramos“) transliavimą. Protestuodami prieš tokį sprendimą Lenkijos lietuviai, rugpjūčio 18 dieną išsiuntė raštą Lenkijos radiofonijos ir televizijos tarybos pirmininkui Janui Dvorakui (Jan Dworak). Raštą pasirašiusieji Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių etninės...

Įrašas

Buvome „apžaisti“

Živilė MAKAUSKIENĖ, Vilnius „Jeigu šiandien tektų iš naujo spręsti, ar imtis veiksmų dėl dvikalbių vietovardžių lentelių Punsko valsčiuje – gerai apgalvočiau, ir greičiausiai mano atsakymas būtų „ne“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Jis teigia esąs labai nusivylęs, kad jo noras grąžinti mūsų kraštui baltiškąją istoriją išnaudojamas kaip koziris Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Ne...

Įrašas

Ar dėl baimės prieš Lenkiją nesilaikome pariteto ir skriaudžiame Šalčininkų lietuviškas mokyklas?

„Vilnijos“ draugija konstatuoja, kad „veidrodinio principas“ skirstant mokinio krepšelio lėšas šiuo metu yra toks, kad abiejose veidrodžio pusėse (Šalčininkuose ir Punske) faktiškai daugiau gauna lenkiškos mokyklos moksleivis. Punsko bendruomenės tarybos nario Klemenso Jurkūno rašte „Vspolnota Polska“ pirmininkui (išversta Lietuvos Seime) yra rašoma, kad Punsko valsčiuje vieno moksleivio mokymosi išlaidos mokyklose lietuvių dėstomąja kalba tokios: pagrindinėje...

Įrašas

Tautinis vaidinimas apie G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimo istorija

Janina JANULIONIENĖ, Vilnius Autobusui su 45 aktoriais pajudėjus į Punsko lietuvių mokslo ir kultūros centrą, daugeliui kirbėjo, kaip bus priimtas naujai sukurtas VPU dėstytojo dr. Egidijaus Mažinto vodevilis „Bitele, skrisk per Lietuvą“, skirtas mokytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-čio jubiliejui. Punsko Dariaus ir Girėno gimnazija (lenk. Gimnazjum z Polskim i Litewskim Jezykiem Nauczania im. Dariusa i Girenasa w Puńsku)...

Įrašas

Lenkijos lietuvių bendruomenė*

Lenkijos lietuvių bendrijos pirmininkas Klemensas JURKŪNAS, Punskas Punskas, 2010 m. kovo 25 d. Gerbiamam ponui Draugijos „Wspólnota Polska“ Pirmininkui Varšuva Draugija „Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“) kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ parengė ataskaitą apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje medžiagoje...

Įrašas

Kas yra istorija ir ko ji mus moko*

Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...