Antradienį, 2013 m. vasario 26 d., prie Lenkijos ambasados Antakalnyje ir prie LR Vyriausybės įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą.
Lenkijos valdžia, pažeisdama susitarimą su Lietuvą, nutarė artimiausiu metu uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko krašte, kurį Lenkija prisijungė po karo su Lietuva 1919-1920 m. Lenkijos UR Ministras Radoslavas Sikorskis atsakė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad lietuviškų mokyklų uždarymas yra Punsko savivaldybės reikalas, neužsimindamas, kad pinigų toms mokykloms neskiria Donaldo Tusko Vyriausybė.
Tautininkų sąjunga
Taip pat skaitykite
***
Kaip žinome, Lietuvos visuomenę papiktino Lenkijos valdžios nenoras tinkamai finansuoti Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas. Lenkijos Švietimo ministerija neskyrė reikalingo moksleivių krepšelio lėšų Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinėms mokykloms, taip priversdami Punsko valsčių uždaryti šias paskutines lietuviškas mokyklas. Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje – etninėse lietuvių žemėse jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Jei šios mokyklos būtų uždarytos, Punsko valsčiuje grynai lietuviškų mokyklų nebeliks. Tai būtų milžiniškas smūgis lietuvių bendruomenei ir pablogintų sąlygas plėtoti tradicinę kultūrą bei lietuvybę Punsko krašte.
Praėjo beveik dvidešimt metų nuo 1994 m. balandžio 26 dienos, kuomet Vilniuje buvo pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į sutartį, abi šalys įsipareigojo kurti savo santykius „tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia“. Sutartimi Lietuva ir Lenkija taip pat patvirtino, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių
Sprendimas Lenkijoje bus priimtas netrukus, todėl Lietuvos Vyriausybė turėtų nedviprasmiškai paraginti Lenkijos atsakingas institucijas laikytis Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ir skirti reikalingą finansavimą. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas švietimo srityje privalo būti grįstas geranoriškumu. Juolab, kad Vilniaus krašte yra išsaugotos ir mažesnės lenkiškos mokyklėlės, turinčios nuo 5 iki 10 mokinių.
Lietuvos valstybė sudarė geras sąlygas tautinių mažumų mokykloms, leidžia vadovėlius lenkų kalba, tautinių mažumų moksleiviai ligi šiol laikė supaprastintą valstybinės kalbos egzaminą. Nuo šių metų palengvintas lietuvių kalbos egzamino vertinimas dar 8-eriems metams, be to valdančiojoje daugumoje esanti LLRA išsireikalavo dar papildomų nuolaidų valstybinės kalbos brandos egzamino programoje.
Apgailestaujame, kad Lenkijos valstybė neskiria tokio pat dėmesio tautinių mažumų mokykloms, kad negerbia per amžius savo žemėse gyvenančių lietuvių. Prašome LR vyriausybės skubiai skirti trūkstamas lėšas Punsko valsčiaus lietuvių mokykloms ir pasmerkti Lenkijos valstybės nenorą rūpintis savo piliečiais.
Nevyriausybinių organizacijų, susibūrusių LR Konstitucijai ginti, koordinacinė taryba
Jono Česnavičiaus nuotr.
