Anykščių rajone Troškūnų apylinkėse rastas bidonas su Lietuvos partizanų dokumentais. 20 litrų talpos metalinis bidonas buvo užkastas į žemę miškelyje netoli Karčių kaimo. Atliekant pirminę bidono viduje esančių dokumentų apžiūrą nustatyta, kad jame buvo 6 įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriams pavyko išvynioti kelis geriausiai išsilaikiusius dokumentų ritinėlius. Juose rasti...
Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan,...
P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė”. Energetikos ir technikos muziejaus nuotr. Jolanta Lementauskienė, Zarasų raj. sav. viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir pažymint 2022-uosius – Pranciškaus Skorinos metus Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizuota konferencija, kurioje pranešimus skaitė profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Sergejus Temčinas, istorijos mokytoja ekspertė Rima Morozovienė,...
Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...
Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...
Tomas Šernas. vle.lt nuotr. Rokas Simanavičius, www.voruta.lt, xfm.lt Pokalbio garso įrašas: https://soundcloud.com/xfmlt/sveciuose-tomas-sernas „Nugyventi metai savaime nieko nereiškia. Yra tokia ortodoksiška patarlė, kuri sako, kad yra žmogiškasis ir maldos laikas. Žmonės gali būti brandūs, tačiau nedvasingi. Būna, kad žmogui laikas nieko nereiškia, tik kad kelnių daugiau nusitrina, o kartais kelios sekundės ar minutės gali būti lemiamos....
J.Mikutis SSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vorkutos pataisos darbų lageryje. Ne vėliau kaip 1956 m. liepos mėn. Dokumentinio filmo „Agrastų vynas“ (Lietuvos radijas ir televizija, 1991 m., režisierė Ramunė Kudzmanaitė, scenarijaus autorius Vaidotas Žukas, operatorius Gediminas Zalieckas) kadras. LRT archyvas. www.voruta.lt Unikalus mąstytojas, filosofas Justinas Mikutis gimė 1922 m. balandžio 27 d. Plungės aps. Platelių vls....
Bernhardas Fischeris-Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28). @ Getty Images Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl...
Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka www.voruta.lt Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas atveria galimybes šiuos paminklus nukelti. Svarbu pažymėti, kad savivaldos institucijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, turi visų pirma siekti užtikrinti deramą...
Rietavo dvaras XIX a. lt.wikipedia.org nuotr. www.voruta.lt Balandžio 17 dieną minima Lietuvos energetikų diena. Šalies energetikos pradžia laikoma 1892 m. balandžio 17 d., kuomet kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare Rietave buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė. „Nuoširdžiai sveikinu visus buvusius ir esamus energetikus profesinės dienos proga. Visi mes kasdien dirbame, kad mūsų visų namai būtų šviesūs...
1958 m. Vakarų Vokietijoje, Baden-Viurtembergo žemėje, Ulmo mieste vyko Tilžės gestapo ir SD (Saugumo tarnybos, vok. Sicherheitsdienst) einsatzkomandos (Einsatzkommando Stapo und SD Tilsit) vadų ir narių teismo procesas. landesarchiv-bw.de nuotr. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje....
R. Lanko atminimo renginio dalyviai po mišių Trakų bazilikoje. Sigitos Nemeikaitės nuotr. Sigita Nemeikaitė, www.traku-zeme.lt Sąjūdžio muškietininku ir idealistu vadinto trakiečio Romualdo Lanko atminimas balandžio 9 dieną pagerbtas Trakuose. Lygiai prieš 12 metų R. Lankas išėjo anapilin. Vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, laisvės kovotojas ir visuomenininkas prisimintas šeimos narių, bendradarbių, bendražygių bei jį...
Arvydas Gelžinis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas, www.voruta.lt Kazimieras Vasiliauskas gimė 1922 m. balandžio 9 d. Biržų aps. Vabalninko vlsč. Kateliškių k. ūkininkų Juozo Vasiliausko ir Valės Baniulytės šeimoje. Mokėsi Čypėnų pradžios mokykloje ir Biržų gimnazijoje, kur įsitraukė į Ateitininkų organizacijos veiklą, buvo aktyvus literatūrinio ratelio narys. 1940 m. tapo gimnazijos Ateitininkų organizacijos...
Gydytojas Fabijonas Ivanauskas, Sibiras, 1955 m. Nuotr. iš Ivanauskų šeimos archyvo Vytautas Januškevičius, mokytojas, www.traku-zeme.lt Trakų gyventojas Tomas Ivanauskas gavo Vilniaus universiteto rektoriaus prof. dr. Rimvydo Petrausko pasirašytą 2022 m. vasario 25 d. laišką, kuriuo kviečiamas balandžio 1 d. atvykti į Universiteto Teatro salę, „nes Jūsų Tėvelis nominuotas Atminties diplomui gauti“. Paaiškinama, kad Vilniaus universitetas ne...
Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...
Lietuviai Anderso armijoje www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų išanalizuoti ir pradėti viešinti dokumentai rodo, kad sąjungininkų prieš nacistinę Vokietiją gretose kovoję Didžiojoje Britanijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių suformuoto Anderso armijos korpuso kariai pokariu sovietų nemalonę pelnė viešai palyginę gyvenimą demokratiniuose Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje. Be to, 1951 m. trėmimo operacijos „Sever“...
Knygos „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ viršelis Jolanta Zakarevičiūtė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų, kai mirė vienas iš dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų Jonas Smilgevičius (1870–1942). Baigiantis 2021-iesiems dienos šviesą išvydo istoriko, kuris daugeliui žinomas kaip signatarų Jono Basanavičiaus, Donato Malinausko, Jono Smilgevičiaus biografijų tyrinėtojas, straipsnių istorijos ir kultūros temomis autorius, išleidęs tris serijos „Atsiskyrėlis...
Lietuvių-ukrainiečių draugijos valdyba Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1882 m. rugpjūčio 24 d. gimė lietuvių literatūros istorikas, Vasario 16-osios Akto signataras, profesorius Mykolas Biržiška. Šiemet minime šio iškilaus žmogaus 140-ąsias gimimo metines. Ta proga, o kartu ir atsiliepdami į tragiškas šiųmetines karo Ukrainoje aktualijas, prisiminsime jo indėlį į lietuvių ir ukrainiečių tautų draugystės stiprinimą. Lietuvių –...
Aleksandras Adamkovičius, Gudų kultūros draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Vilniuje kovo 20 ir 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas organizavo keletą renginių, skirtų pagerbti Lietuvos ir Baltarusijos didvyrį Kostą Kalinauską. Kostas Kalinauskas kovojo prieš Rusiją, vadovavo Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-64 m. sukilimui, buvo nubaustas mirtimi Lukiškių a. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Sukilėliai kovojo su šūkiu: „Už jūsų ir...
Docentas Ignas Kalpokas Rokas Simanavičius, www.voruta.lt, xfm.lt Garso įrašas: https://soundcloud.com/xfmlt/tinklalaide-socio-vdu-docentas-ignas-kalpokas Tinklalaidėje „Socio“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentu Ignu Kalpoku. Nors jau daugiau nei tris dešimtmečius esame nepriklausoma tauta, kartkartėmis pasigirsta kandžių komentarų, kad išties nesame laisvi, esą priklausymas Europos Sąjungai niekuo nesiskiria nuo sovietinės okupacijos, o pandemijos laikotarpiu smarkiai suvaržytos...
Iš kairės – Vėtrė Markevičiūtė, dr. Jurga Žąsinaitė-Gedminienė, Viktoras Jencius ir Daiva Vilkelytė. Irmos Stadalnykaitės nuotr. Renata Vitkauskienė, www.santaka.info Po Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos įteikimo Alvite liko lūkesčių, kad galbūt po kurio laiko savo krašte turėsime dar vieną gyvenimui prikeltą paveldo vertybę. Tokią viltį paliko renginyje dalyvavęs būrelis pilietiškų žmonių. Šiemet buvo...
Zigmas Tamakauskas, LŠS narys, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Seimas praėjusių metų gegužės mėn. 13 dienos posėdyje pritarė iniciatyvai 2022 –uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių įvykių sukaktis. Į šių įvykių ratą įsikomponavo tarp kitų – ir 1972 metais pradėtos leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“...
Istorijos mokytojas Gražvydas Kaškelis www.voruta.lt Dar visai neseniai galimybės sužinoti ir gauti informacijos apie pasaulį mokykloje buvo itin ribotos. Pagrindinis žinių šaltinis buvo vadovėlis ir mokytojo žodis. „Dabar turime labai daug įvairių mokymosi priemonių – išmanios lentos, elektroniniai vadovėliai, daugybė atvirų interneto šaltinių, įvairūs į mąstymo ugdymą orientuoti mokymosi metodai. Jų gausa leidžia įdomiai, įtraukiančiai...
1812 metų Prancūzijos ir Rusijos karas prasidėjo Lietuvos žemėje, kai Napoleonas su savo kariuomene persikėlė per Nemuną Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Tokia brutali agresija, kaip Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, niekada nebus pamiršta. Štai 1812 metų Prancūzijos ir Rusijos karas neišdyla iš žmonijos atminties net po poros amžių. Jis lemtingai nusirito ir per Lietuvos žemę. 1806...
www.voruta.lt Elektroninio archyvo informacinės sistemos priemonėmis pasiekiama Lietuvos valstybės istorijos archyvo 669-ojo fondo dokumentų dalis (3158 apskaitos vienetai, 920 000 vaizdų) – gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos, veiklos dokumentai, kunigų asmens bylos, apimančios 1467—1959 metų laikotarpį. 669 fondui priklauso Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupijos dvasinės konsistorijos sudaryti dokumentai. Žemaičių (tuo metu – Medininkų) vyskupija įkurta 1417 m. Lietuvos...
www.voruta.lt 2022 m. kovo 16 d. (trečiadienis) 14.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) įvyks susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriumi, chemijos mokslų daktaru, politologu, visuomenės veikėju, rašytoju, Lietuvos Nepriklausomybės Akto atradėju, Europos Parlamento nariu Liudu Mažyliu. Susitikimo metu L. Mažylis su klausytojais pasidalins savo patirtimi dirbant Europos Parlamente, taip pat diskutuos šiuo metu...
Kairėje viršuje: Pirmasis Kovo 11-osios minėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. Fotografas Kęstutis Svėrys. Kairėje apačioje – Tūkstantinis mitingas Vingio parke. Vilnius 1988 m. liepos 9 d. Fotografas Antanas Ališauskas. Dešinėje – Lietuvos studentų manifestacija remianti Lietuvos Nepriklausomybę. Vilnius, 1990 m. balandžio 12 d. Fotografas Antanas Ališauskas. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas www.voruta.lt Atgimimo pradžią...
Holodomoras Ukrainoje. Alexander Wienerberger nuotr. 1933 m. www.voruta.lt Voruta.lt skaitytojams pateikiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus dr. Arūno Bubnio kalbą, pasakytą 2012 m. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje, pagerbiant 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimą. Pasaulinėje istorijoje sunku rasti analogų badmečiui arba marinimui badu (holodomorui) – juk badas buvo...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...