Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Tautinės mažumos yra kiekvienos valstybės savastis ir turtas. Jos tarsi nuspalvina ir praturtina tos šalies gyvenimą sodresnėmis spalvomis, suteikia visuomenei turtingesnio ir įvairesnio vystymosi galimybių. Tautiniu atžvilgiu monogamiškas valstybinis darinys yra nepalyginamai skurdesnis ir blankesnis. Sunku net pasakyti, ar kurią nors pasaulio tautinę bendruomenę tesudaro vienos...
Istorija
Įrašas
Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai”
www.voruta.lt 2022 m. kovo 2 d. (trečiadienis) 13 val. LMA Jaunosios akademijos nario dr. Tomo Čelkio nuotolinė paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai”. Plačiau http://www.lma.lt/uploads/news/id1468/2022-03-02_kvietimas_01.pdf Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje. Registracija (iki kovo 1 d. 14 val.): https://forms.gle/uHwCheTc2N9i4VQC6
Įrašas
Signataro Jono Smilgevičiaus laiškas agronomui P.V. Totoraičiui
www.punskas.pl Vasario 16 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune atidaryta paroda „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“. Joje eksponuojamas Vasario 16-osios nutarimo originalas, pristatomi septyniolikos Signatarų autentiški autografai ant įvairių laikotarpių dokumentų. Prof. L. Mažylis tikina, kad ši jo sukaupta kolekcija atspindi įvairialypes Signatarų asmenybes, visai nežinomas ar mažiau pažįstamas jų biografijos detales....
Įrašas
Paminėtos Vaclovo Voverio- Žaibo 100-osios gimimo metinės
Zita Aniulienė, Onuškio seniūnijos seniūnė, www.voruta.lt Vasario 16-ąją dieną Onuškio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai ir Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko bei kitų signatarų atminimui, o vasario 19-ąją Onuškio klebonas Algimantas Gaidukevičius sukvietė į Šv. Mišias, skirtas Vaclovo Voverio – Žaibo...
Įrašas
O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Įrašas
Kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas” apie Juozą Lukšą
www.voruta.lt LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejiniai metai buvo gausūs šiai asmenybei skirtais paminėjimo darbais ir renginiais. Jų pabaigoje buvo baigtas filmuoti ir sumontuotas daugelio istorinių televizijos laidų ir dokumentinių filmų autoriaus, pagal išsilavinimą istoriko-archeologo Algio KUZMICKO kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi ŽYGELIU sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas” (2021 m.). Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido...
Įrašas
Knyga apie signatarą Jokūbą Šerną
www.voruta.lt Prieš pat 2022 metų vasario 16-ąją Lietuvos nacionalinis muziejus išleido knygą apie Nepriklausomybės Akto signatarą Jokūbą Šerną. Muziejaus Vasario 16-osios bibliotekėlės serijoje jau išleista dešimt knygų apie signatarus. Jokūbas Šernas buvo paskutinis signataras likęs be knygos. Knygą pradėjo rašyti istorikės Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė, kurios pradėtą rinkti medžiagą ir knygos rašymo „estafetę“ perdavė...
Įrašas
Ne tik apie Vasario 16-osios signatarus, bet ir apie jų žmonas
Laima Franckevičienė, dr. Valdas Selenis, Viktoras Jencius-Butautas. Renginio organizatorių nuotr. Laima Franckevičienė, Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vedėja, www.traku-zeme.lt Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės aktą, kuriuo paskelbė atkuriantys Lietuvos Valstybę. Tai mums visiems pati reikšmingiausia data. Vasario 14 d. Rūdiškių miesto bibliotekoje paminėtos Lietuvos valstybės...
Įrašas
Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai – Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto dėstytojai
Dr. Valdas Selenis,Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt 1922 m. vasario 13 d. Ernesto Galvanausko vadovaujamas Ministrų Kabinetas, dar tebesvarstant Steigiamajame Seime Lietuvos universiteto statutą, vienašališkai ir ryžtingai priėmė sprendimą tų pačių metų vasario 16 d. atidaryti universitetą Kaune[1]. Taigi, 2022 metais sukanka lygiai 100 metų tam istoriniam Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui. Lietuvos Respublikos...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Trys Nepriklausomybės Aktai: kuris yra primirštas?
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš aštuonerius metus viename portale paskelbiau straipsnį apie žinomiausius Lietuvos valstybės aktus. Artėjant iškilioms datoms, vėl siūlau jį skaitytojams bemaž netaisytą, išskyrus vieną esminį papildymą: per tą laiką pagaliau buvo rastas 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990...
Įrašas
Zigmas Tamakauskas. Prie Vasario 16-osios slenksčio…
Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji ir pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. Į ją remiasi mūsų Valstybės gyvavimo ir visos kitos datos. Vasario 16-oji – tai mūsų Valstybės atkūrimo diena,...
Įrašas
Istorinei Prezidentūrai Kaune bus perduotas Vasario 16-osios akto originalas
www.voruta.lt Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba patvirtino, kad Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, bus eksponuojamas Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Kaune. Tai bus paskutiniai šio ypatingos svarbos dokumento metai Lietuvoje. Metų pabaigoje dokumentas grįš į Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą. Pagal šio archyvo ir Lietuvos vyriausiojo...
Įrašas
Lietuva prieš šimtą metų. 1922 m. vasaris
Scena iš G. Verdi operos „Traviata“ Valstybės teatras Kaune. Centre stovi A. Galaunienė (Violeta), sėdi – K. Petrauskas (Alfredas) Kauno miesto muziejaus nuotr. Virgilijus Poviliūnas, www.voruta.lt Gerbiami skaitytojai, noriu Jums pristatyti tęstinį projektą, apie tai, kas vyko Lietuvoje prieš 100 metų. Kuo gyveno mūsų tautiečiai, kuo jie domėjosi, kokios bėdos juos slėgė? Pastudijavus tų laikų spaudą,...
Įrašas
MRU startuoja parodų ciklas, skirtas Lietuvos valstybės rinkimų šimtmečiui paminėti
www.voruta.lt Mykolo Romerio universitete (MRU) startuoja parodų ciklas „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1922 m.”, skirtas artėjančiam 1922 m. spalio 10 dienos moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui paminėti. Siekiant pabrėžti rinkimų svarbą demokratinėje valstybėje MRU vasario 9 – kovo 11 dienomis bus eksponuojami įvairūs dokumentai ir fotografijos iš skirtingų Lietuvos muziejų, anksčiau šios ekspozicijos...
Įrašas
L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone
Normainių koplytėlė. kvr.kpd.lt nuotr. Leonas Kerosierius, www.alkas.lt Jonavos rajono Normainių II kaime (Žeimių sen.) stovi apleista Baro Konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas 5 m aukščio koplytėlė. Jis yra susijusi su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir labai svarbi Lietuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovotojų, praliejusių kraują už savo Tėvynės laisvę, atminimui....
Įrašas
J. Urbšio knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ pristatymas
www.voruta.lt 2022 m. vasario 8 d. 18.00 val. – 19.30 val. Maloniai kviečiame į iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) legendinės knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ pristatymą. Renginyje dalyvaus naujausio 2021 m. knygos leidimo sudarytojas ir rengėjas istorikas dr. Ignas Kapleris, tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio politikos tyrėjas, istorikas dr....
Įrašas
Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių
Vilniaus Kalvarijų – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, litografija iš Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie Balzukevičius, mínima, jog tai XIX a. – XX a. pradžioje Vilniuje gyvenusi šeima, davusi ne vieną menininką: dailininką Juozapą Balzukevičių (1866-1915), tapytoją Liuciją Balzukevičiūtę (1887-1976), ir jų brolį Boleslovą Balzukevičių (1879-1935), vieną žymiausių to meto...
Įrašas
Bidvų šeimos likimas. 1945-ųjų vasaros pasaka ištremta į nesibaigiančios žiemos košmarą
Srauni Kožimo upė. Komijos ASSR. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Šarūnas Kniška, Kretingos raj. Pranciškonų gimnazijos IVGb klasė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Esė „Lietuva ir jos gyventojai sovietų (1944-1990 m.) okupacijos metais: Bidvų šeimos likimas“. Darbo vadovė: Rasa Žygaitienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Birželio naktis – lyg nuotaka pirmąją...
Įrašas
Kriminalistinių tyrimų Lietuvos policijoje pradžia – 1927 m. vasario 1-oji
www.voruta.lt Vasario 1-ąją buvo minima kriminalistinių tyrimų pradžią Lietuvos policijoje. Būtent tarpukario Lietuvoje, 1927 m. vasario 1-ąją, Kaune buvo įsteigta ir pradėjo veikti pirmoji valstybinė kriminalistinius tyrimus atliekanti tarnyba – Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltėlių registracijos sekcija. Taigi, 2022 m. vasario 1 d. sukanka 95-eri metai, kai Lietuvos policijoje pradėti atlikti kriminalistiniai tyrimai. 1927 m. vasario...
Įrašas
Skelbdami KGB agentų žurnalą LGGRTC darbuotojai veikė pagal įstatymą
www.voruta.lt „Teismai prasideda, kai nepavyksta susitarti – pareikštą poziciją pripažinti, abiem šalims ją keisti darant nuolaidas ir galiausiai priimti kaip savo atstovaujamą bei atitinkamai toliau elgtis, laikantis įstatymų nuostatų,“ – rodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro praėjusių metų teisminių procesų rezultatai. Nors teisinių ginčų stadiją pasiekusių konfliktų buvo daug – nuo darbo ginčų su darbuotojais, dviejų...
Įrašas
Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje
Radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos šviesą iškelia unikalius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno. Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių...
Įrašas
Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas
Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...
Įrašas
Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį
Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...
Įrašas
Pradedami Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbai
www.voruta.lt Sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo. ,,Lietuvos gyventojų...
Įrašas
Pasienio Lietuva. Liubavas
2021 metais Liubave atidengtas paminklas skirtas partizanui Juozui Lukšai – Daumantui. Vaizdo pasakojimo Stop kadrai Rokas Simanavičius, Simonas Butkus, Ilona Petrovė, www.voruta.lt Liubavas – kaimas Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, vos keli kilometrai nuo valstybinės Lietuvos ir Lenkijos sienos. Šiame jaukiame kaimelyje lankėmės vieną rudens šeštadienį, kai, pasak vietinių, jis buvo dar tylesnis nei įprastai. Mes, miesto...
Įrašas
Povilo Gaidelio knyga „Lietuvos kovos dėl laisvės 1941–1953“
www.voruta.lt Šioje knygoje pasakojama apie dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį – ginkluotą tautos pasipriešinimą raudoniesiems okupantams, pradedant 1941 m. birželio sukilimu ir baigiant partizanų kovomis, kurios užsitęsė iki pat šeštojo dešimtmečio pradžios. Daugiausia dėmesio skiriama ginkluotiems susirėmimams ir mūšiams, narsiausioms Laisvės kovotojų operacijoms, pasaloms ir išpuoliams prieš kur kas gausesnį priešą – sovietų enkavėdistų būrius ir...
Įrašas
Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus
Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...
Įrašas
Režimas siautėja: saviraiškos laisvės ir neformalių bendruomenių naikinimas
Taccjana Vadalažskaja, www.gudija.lt „Profesijos draudimas“ – tai trukdymai vykdyti profesinę veiklą, kurie nėra susiję su pareigų nevykdymų arba kvalifikacijos trūkumu. Pagrindinė jų priežastis yra ideologinė ir politinė arba iššaukta noro sureaguoti į visuomeninę darbuotojų veiklą. Paskutiniais mėnesiais Baltarusijoje nuolat yra pranešama apie milžiniškus valymus valstybinėse įmonėse ir organizacijose. Beveik visi, kurie buvo pastebėti protestuose arba...
Įrašas
Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną
www.voruta.lt Minint pirmosios spausdintos LDK knygos 500 metų jubiliejų, šių metų sausio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną. Jas aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tą pačią dieną panašiu laiku Šv. Mišios už P. Skoriną bus aukojamos Prahos Vyšehrado bazilikoje (aukos Prahos arkivyskupas kardinolas...
Įrašas
Lietuvos centriniam valstybės archyvui perduoti 1988–1990 metų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos istorijos liudijimai
Larisos Dmuchovskajos nuotrauka www.voruta.lt 2022 m. sausio 17 d. Lietuvos centriniam valstybės archyvui garso medžiagą atidavė buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) techninio centro specialistas, Inovacijų ir technologijų tarnybos technologijų perdavimo koordinatorius dr. Kęstutis Naudžius. Jo išsaugotose ir archyvui perduotose magnetinėse juostose ir kasetėse įamžinta svarbi LPS veikla, kuri nulėmė Lietuvos valstybingumo likimą. Garso juostose užfiksuoti...