Scena iš G. Verdi operos „Traviata“ Valstybės teatras Kaune. Centre stovi A. Galaunienė (Violeta), sėdi – K. Petrauskas (Alfredas) Kauno miesto muziejaus nuotr.

Virgilijus Poviliūnas, www.voruta.lt

                 Gerbiami skaitytojai, noriu Jums pristatyti tęstinį projektą, apie tai, kas vyko Lietuvoje prieš 100 metų. Kuo gyveno mūsų tautiečiai, kuo jie domėjosi, kokios bėdos juos slėgė? Pastudijavus tų laikų spaudą, pasirodo, žmones jaudino panašios problemos, kaip ir šiandien. Dirbo, sportavo, domėjosi kultūra, bandė atrasti save įvairiose veiklose. Kalba netaisyta,  rašyta, kaip 1922 m. 

                 Skaitytojams kas mėnesį bus pristatoma trumpa 1922 metų  spaudos apžvalga apie svarbius ir įdomius įvykius Lietuvoje ir Trakų apskrityje.  Tai ir politiniai, ekonominiai, kultūriniai ar sporto įvykiai, ir įvairių organizacijų veikla. Medžiaga surinkta iš tuomet leistų  laikraščių ir žurnalų – „Karys”, „Lietuva”, „Lietuvos sportas”, „Trimitas” ir kt.

– Naujas Ministerių kabinetas. E. Respublikos Prezidento pareigas A. Stulginskis pakvietė inž. E. Galvanauską Ministeriu Pirmininku pasiūlydamas jam sudaryti naują kabinetą. Š. m. vasario 2 d. inžinierius E. Galvanauskas sudarė Ministerių kabinetą.

                      – Suimtus lietuvius ir gudus ištrėmė iš Vilniaus. Gautomis žiniomis, Lenkų Vyriausybė ištrėmė iš Vilniaus 33 žmones iš suimtų lietuvių ir gudų veikėjų. Jų tarpe 20 lietuvių ir 13 gudų. Vasario 5 d. lenkai atvežė juos į neutralę zoną ties Vieviu ir paleido. Kitą naktį jie atvyko į Kauną.

                      – Išrinktas naujas Papa. Reuter praneša, kad kardinolas Ratti išrinktas Papa Pijaus XI vardu.

                      – Rytų Europos laikas. Susisiekimo Ministerija susitarusi su Finansų Ministerija, įnešė į Ministerių Kabinetą projektą apie įvedimą visoje Lietuvoje Rytų Europos laiko.

                      – Vagonai iš Rusijos. Vasario 25 ir 28 d. Polocke priimta ir išsiųsta per Latviją į Lietuvą dvi prekinių vagonų partijos – viso 99 vagonai, kurių tarpe 33 sveiki ir 66 reikalauja taisymo.

                      – Universiteto atidarymas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės šventės svarbiausioji dalis buvo universiteto atidarymas.

                      – Žuvusių dėl Lietuvos laisvės žydų pagerbimas. Š. m. vasario 16 d. 11 val. Kauno choralinėje sinagogoje po gedulingų pamaldų buvo pastatyta juoda marmurinė lenta, kurioje parašyta žuvusių dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės vardai, o taip pat aplinkybės kuriomis jie žuvo.

                      – Skelbimas. Pamestą pasą Nr. 926443 išduotą Kaziui Rudelevičiui laikyti negaliojančiu, o radus pristatyti Aukštadvario valsčiaus valdybai.

                      – Opera. Sekmadienį, vasario 5 d. vaidinama opera  „Traviata”, Petrauskui dalyvaujant.

                      – Nauji laikraščiai. Litova Stela (Lietuvos Žvaigždė). Išleidžiamas pirmasis lietuvių Esperantų kalba laikraštis. Redaktorius J. Mačernis.

                      – Rastas turtas. Kavarsko m. Ukmergės apskr. ūkininkė Stefanija Daralienė, bestatydama klojimą, rado 179 senovės sidabro pinigus (lietuvių, rusų, Rygos ir kitų valstybių). Dauguma pinigų iš XVI amžiaus. Daralienė pati visą tą turtą atidavė valdžiai, kaip reikalauja įstatymai. Valstybės Archeologijos komisija duoda Daralienei 1000 auks. atlyginimą už to turto suradimą ir Valdžiai gera valia perdavimą.

                      – Pabaudos už nešvarumą. Už nelaikymą švarumo namuose, kiemuose, valgyklose, kepyklose ir t. t. lygiai už neatsargumus dėl ugnies pavojo, lošimą kortomis ir kitus mažesnius nusikaltimus, Kauno miesto ir apskrities Viršininko administracijos būdu nubausta 46 asmenys 16 300auks. sumai.

                      – Dovanos Lietuvos varguomenei. Iš Amerikos gauta 4 vagonai dovanų Lietuvos varguomenei.

                      – Dėl leidimų dviračiams. Daug kas šaulių klausia, ar šauliams reikalingi leidimai dviračiams važinėti. Taip, šauliai kaip ir kiekvienas privalo pasiimti savo savivaldybėje leidimą, įmokėdami tam tikrą mokestį.

                      – Iš šaulių gyvenimo. Darsūniškis (Trakų apskr.). Šių metų vasario 12 d. vietinių šaulių rūpesčiu mokyklos salėje surengtas vakarėlis su vaidinamais. Vaidinta  „Kurčias žentas” ir  „Dangus brangus” komedijos. Po vaidinimų buvo muzika, šokiai ir žaidimai.

                      – Iš šaulių gyvenimo. Vievis. Vievyje šaulių darbuotė, tur būt, blogiausiomis sąlygomis randasi. Kraštas žymiai sulenkintas ir labiausiai tamsus. Šauliai tuo tarpu buvo silpnai organizuoti. Paskutiniu laiku įvyko pora susirinkimų, pradėta tvarkytis ir imtasi švietimo darbo. Sudaryta Švietimo komisija iš 3 žmonių.

                      – L. F. L. S. narys K. Bulota Berlyno lendžengių bėgimo rungtynėse. Vasario 12 d. įvyko Berlyno lendžengių bėgimas. Šios rungtynės įdomios mums tuo, kad jose dalyvavo mūsų Sąjungos narys – K. Bulota. Jis buvo prileistas prie 500 m ir 3000 m čiuožimo be konkurencijos.

                      Parengta pagal 1922 metų spaudą –  „Karys”, „Lietuva”, „Lietuvos sportas”, „Trimitas”.

Susiję: https://www.voruta.lt/kas-lietuvoje-vyko-pries-100-metu-kuo-gyveno-musu-tautieciai-kuo-domejosi-kokios-bedos-juos-slege-1922-m-sausis/