www.voruta.lt
Vasario 1-ąją buvo minima kriminalistinių tyrimų pradžią Lietuvos policijoje. Būtent tarpukario Lietuvoje, 1927 m. vasario 1-ąją, Kaune buvo įsteigta ir pradėjo veikti pirmoji valstybinė kriminalistinius tyrimus atliekanti tarnyba – Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltėlių registracijos sekcija. Taigi, 2022 m. vasario 1 d. sukanka 95-eri metai, kai Lietuvos policijoje pradėti atlikti kriminalistiniai tyrimai.
1927 m. vasario 1-oji Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų pradžia imta laikyti ne taip seniai – tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, o sovietmečiu buvo ištrinta iš atminties. Minint šią datą, prisimintina, kad jau tarpukariu pirmojoje kriminalistinius tyrimus atliekančioje tarnyboje asmens tapatybė buvo nustatoma remiantis daktiloskopija, fotografija, pėdsakais. Visai netrukus – 1931 m. – Kaune įkurto Kriminalinės policijos Identifikacijos biuro laboratorijose buvo atliekama dar daugiau tyrimų: suklastotų dokumentų, rašysenos, mašinraščio, šaunamųjų ginklų, kulkų ir tūtelių, netikrų pinigų ir jų gaminimo įrankių, kraujo, cheminiai ir kiti. Tie, kas nagrinėja kriminalistikos raidą Lietuvoje, neabejoja, kad XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos kriminalistinių tyrimų laboratorijos ir savo galimybėmis, ir technine įranga prilygo Vakarų Europos valstybių analogiškoms laboratorijoms. Žinoma, nei įranga, nei laboratorijos nieko nereiškia be profesionalių ir atsidavusių kriminalistinių tyrimų specialistų.
Vienas jų prisimintinas šia proga yra Petras Gustavas Pamataitis. Jis buvo pirmasis Kriminalinės policijos Identifikacijos biuro vadovas ir svariai prisidėjo prie kriminalistikos stiprinimo Lietuvoje apskritai, taip pat ir policijos tarptautinio bendradarbiavimo. Ketvirtajame dešimtmetyje P. G. Pamataičio darbotvarkėje buvo ir Tarptautinės kriminalinės policijos komisijos (dabartinio Interpolo prototipo) vicepirmininko pareigos. Atlikti kriminalistinius tyrimus, ko gero, bet kuriuo laikmečiu reiškia būti pažangiam. Pavyzdžiui, biometriniai duomenys asmens tapatybės dokumentuose atrodo tarsi XXI amžiaus pradžios naujovė. Vis dėlto ne, dar 1935 m. P. G. Pamataitis Tarptautinės kriminalinės policijos komisijoje kalbėjo apie pirštų atspaudų būtinumą pasuose.
Taip pat skaitykite
Istoriniai faktai rodo, kad pati Lietuvos kriminalistikos raida (tarpukario, sovietmečio, nepriklausomos Lietuvos) sudėtinga ir prieštaringa, vis dėlto kriminalistinių tyrimų reikalingumas aiškinant nusikaltimus, nesvarbu, kokiame istoriniame tarpsnyje būtų mūsų valstybė, išlieka vienodai reikšmingas. Kaip ir specialistų gebėjimas bet kokiame istoriniame kontekste siekti mokslinės pažangos, taikyti moderniausias technologijas ir neatsilikti nuo laikmečio reikalavimų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pirmiausia siekė grįžti į Europoje kriminalistinius tyrimus atliekančių įstaigų bendruomenę ir 2005 metais tapo ENFSI (Europos teismo ekspertizės institucijų tinklas) nariu. Būti ENFSI nariu neabejotinai reiškia būti kriminalistinių tyrimų priešakyje ir rūpintis atliekamų tyrimų kokybe ir pažanga bei ją užtikrinti.
Šiuo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras gali atlikti 30 rūšių kriminalistinius tyrimus. Keleto jų atlikimo akimirkos užfiksuotos ir pateikiamos nuotraukų galerijoje.
Rengiant šį tekstą iš dalies remtasi Vytauto Drobnio, 1993–2007 m. vadovavusio Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, surinkta medžiaga bei knyga Kriminalistika. Teorija ir technika. MRU 2012, 190-191, 196 p.
