Pagrindinis puslapis Istorija L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone

L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone

L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos rajone

Normainių koplytėlė. kvr.kpd.lt nuotr.

Leonas Kerosierius, www.alkas.lt

Jonavos rajono Normainių II kaime (Žeimių sen.) stovi apleista Baro Konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas 5 m aukščio koplytėlė. Jis yra susijusi su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir labai svarbi Lietuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovotojų, praliejusių kraują už savo Tėvynės laisvę, atminimui.

1975 m su Kultūros ministerijos žinia iš koplytėlės buvo išimtas kryžius ir Švento Jono skulptūra. Koplytėlė yra pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Paminklas turi nacionalinę ir tarptautinę reikšmę. Ši koplytėlė yra maldininkų ir turistų traukos vieta.

Kodėl tokia vertinga koplytėlė yra visiškai apleista?

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo pastatyti Valdovų rūmai, paminklai Kryžkalnyje, daugybė paminklų sukilėlių ir partizanų kovoms atminti. Tačiau LDK laikų paminklas tebestovi vienišas, išgrobstytas, apiręs ir apleistas.

Jonavos r. meras Mindaugas Sinkevičius neskuba atnaujinti paminklo, nesirūpina jo aplinkos sutvarkymu, nes matyt, jo pečius slegia gausybė darbų ir kaip visada trūksta pinigų.

Besidomint praėjusiais laikais išaiškėjo, kad sovietmečiu komunistinė valdžia švenčiant koplytėlės 200 metų sukaktį ja restauravo. Jau daug metų vietos bendruomenė kreipiasi į vietos ir aukštesnes institucijas, kad būtų sugrąžinti į koplyčią kryžius ir Švento Jono skulptūra, kad koplytstulpis būtų atnaujintas, kad būtų sutvarkyta prieiga prie jo.

Per tuos metus prirašyta įvairiausių laiškų, cirkuliarų, dokumentų, parengta įvairiausių eskizų ir planų, kad vargu ar tilptų į jaučio skūrą. Buvo rašomi laiškai ir šios kadencijos valdžiai – Kultūros ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Seimo Kultūros komitetui, Lietuvos nacionalinei Unesco komisijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir t. t. Ir ką? O gi nieko – tylu.

Susidaro įspūdis, kad valdiškos įstaigos yra įsisukusios į įstatymų, poįstatiminių aktų lenktynių ANTImaratoną. Manau, kad visi bijo pažeisti įstatymus, nukentėti ir todėl NIEKO NEDAROMA. Bet, kad visą Lietuvos Nepriklausomybės laikmetį truktų pasiruošimas KOPLYTSTULPIO remontui sveiku protu nesuvokiama. Tai KOŠMARAS, tai DIVERSIJA prieš tikinčiuosius, prieš Bažnyčią ir istorinę atmintį.

Prisiminkime – bolševikai niekino tikinčiuosius ir Bažnyčią. O dabar TS-Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujamas Seimas ir Vyriausybė pasidabinę neužmirštuolėmis perėmė paniekos estafetę?

Vietos bendruomenė puikiai supranta, kad didingas ir pašventintas paminklas tarnautų garbingos Lietuvos istorijos praeities paliudijimui. Skaudžiausia yra tai, kad nerandama susitarimo ir pasišventimo atlikti labai nedidelį, bet LABAI SVARBŲ darbą.

Kažkas turėtų pasirūpinti, kad būtų paminėta koplytėlės 250 metų sukaktis

Nepriklausomoje Lietuvoje kai antrus metus prie Lietuvos valdžios vairo pagrindiniu smuiku groja TS-Lietuvos krikščionių demokratų partija niekas nesiima koplytėlės tvarkymo. Susidaro įspūdis, kad aplinkui gali staugti vilkai.

Valdantieji visą dėmesį sutelkę į neužmirštuolių propagavimą, samanės ir narkotinių medžiagų vartojimo legalizavimą, alkoholio prieinamumo palengvinimą, vienalyčių santuokų ir lietuviško raidyno papildymą lenkiškomis raidėmis. Tai reiškia, kad partinė nomenklatūra toliau tebevykdo brandaus bolševizmo komunistinę kovą prieš tikinčiuosius ir Bažnyčią.

Gerbiamieji Ministre Pirmininke, Kultūros, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrai, Seimo kultūros komiteto pirmininke, Jonavos rajono vadovai ir deputatai, prašome Jūsų iki ŠVENTŲ VELYKŲ sutvarkyti visus dokumentus ir surasti nors 20 tūkst eurų šios valstybės saugomos koplytėlės remontui ir jos aplinkai sutvarkyti.

Taip pat prašome Jūsų įpareigoti Lietuvos radijo ir televizijos vadovybę parengti 20-30 minučių trukmės reportažą apie šios koplytėlės likimą.

Po Šventų Velykų balandžio 20 d. 12 val. mes, kelios dešimtys ar keli šimtai visuomenininkų kuriems rūpi Lietuvos istorinio paveldo likimas, ateisime prie Vyriausybės. Sustosime už kordono ir paprašysime paaiškinti kaip pavyko spręsti  bendruomenės prašymus.

Turime vilties, kad bus surengtas ir šios vertingos koplytėlės 250 metų sukakties minėjimas.

Naujienos iš interneto