www.voruta.lt „Tokie svarbūs istoriniai įvykiai kaip valstybės susikūrimas ar pasibaigimas nereguliuojami teismine tvarka. Baltijos valstybės nustojo egzistuoti, jos nebėra teisės subjektai (…) Kai valstybė išbraukiama iš pasaulio žemėlapio, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Jeigu jai niekas nesuteikia pagalbos, ji greitai bus pamiršta (…)“, – taip tarptautinės teisės ribas 1966 m. apibrėžė amerikiečių politologas Raymondas Aronas,...
Nuotraukų autorius Gintaras Mačiulis www.voruta.lt Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale iškilmingai pristatytas unikalus, vieno kilogramo masės sidabro medalis „Vytauto Didžiojo sosto antspaudas“. Šiemet minima Vytauto Didžiojo valdymo pradžios 630 metų sukaktis. Ta proga išleistas itin riboto tiražo numizmatinis gaminys, įamžinantis nepaprastą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erą. Kadangi išlikę sosto antspaudo originalai yra stipriai sunykę, medalis...
Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius 2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...
Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...
Minčių žemėlapis „Kas man yra Lietuva?“ Viltė Valentaitė, Marijampolė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. 2021 m. sausio 13 d. Kas yra laisvė? Ar ji turi kvapą? O gal ji turi kažkokią specialią formą? Ar galima ją paliesti? Ar galima laisvę apkabinti ir niekada jos nepaleisti? Ar galima dėl laisvės...
Dr Halina Kobeckaitė, Trakai, www.traku-zeme.lt Pirmąją straipsnio dalį skaityti ČIA. Tą pačią dieną man dar reikėjo lydėti delegaciją į susitikimą su karininkų žmonomis. Čia tvyrojo visiškai kitokia atmosfera, ir tai buvo vienas nemaloniausių įvykių mano gyvenime. Prieš susirinkimą Vilniaus karininkų namų viršininkas ar direktorius mus supažindino su SSRS Gynybos ministro pavaduotoju generolu Valentinu Varennikovu. Šioje...
www.voruta.lt Siekiant patikimų istorinių tyrimų sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre leidžiamas periodinis mokslo leidinys „Genocidas ir rezistencija“. Naujausiame jo numeryje – dėmesio verti centro istorikų tyrimai. Dr. Alfredas Rukšėnas publikacijoje „Holokaustas Lietuvoje: 1941 m. birželio 25–29 d. žydų pogromai Kaune“ ieško atsakymų į keblius klausimus dėl nusikaltimų žmoniškumui tiek smulkiuose pogromuose, tiek kankinant...
Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Niekam Lietuvoje nereikia aiškinti apie 1991 m. sausio mėn. įvykius, kai Sovietų Sąjunga, panaudodama ginkluotąsias pajėgas, mėgino mūsų šalyje įvykdyti valstybės perversmą. Įtampa, tvyrojusi sausio mėnesio pradžioje, pasiekė kulminaciją sausio 13-osios naktį, kai tankai, iš vakaro atskraidinti desantininkų būriai puolė Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą bei Televizijos bokštą ir nužudė...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato Serhijaus Plokhyjaus knygą „Žmogus, šaudantis nuodais“, pasakojančią apie Sovietų Sąjungos teroristinius metodus, kurie padėdavo susekti ir sunaikinti užsienyje gyvenančius režimo priešus. Knygos autorius, Harvardo universiteto profesorius ir vienas garsiausių istorikų iš buvusios SSRS parašė tikrą dokumentinį trilerį apie KGB žudiką, kurio pabėgimas į Vakarus privertė sovietus šiek tiek atsitraukti. KGB tarnavęs...
www.voruta.lt Konkurso nuostatai Dalyvio anketa Parsisiųsti plakatą (.jpg formatas, .pdf formatas) Konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jis rengiamas kasmet nuo 1999 m. ir jame gali dalyvauti Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje 5–12 klasių mokiniai. Darbai gali būti...
Pavel Ablamski ir Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvos sostinė turi keletą vardų. Tai yra natūralu miestui, kuris ne vieną šimtą metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Šiame tautų katile gyveno dabartinių gudų, lietuvių, lenkų, žydų ir daugybės kitų tautų protėviai. Lietuviai savo sostinę vadina Vilniumi. Lenkai vyksta į Wilno, kur lanko Aušros vartų Dievo motiną ir...
Karaimų sala, 1939 m. Nadežda ZAJANČKOVSKAJA, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt „Kiek arčiau miesto, prie ežero vakarinio kranto, iš tolo matoma aukštais medžiais apaugusi didelė sala. Jos viduryje, ant kalvelės, boluoja rugių laukas, pakraščiai apaugę senais, išsišakojusiais beržais ir žilvičiais“, – rašė 1933 m. savo kelionių knygoje „Per Panerius į Trakus“ fotografas ir...
Knygos viršelis. Silvia Foti, „The Nazi‘s granddaughter: How I discovered my grandfather was a war criminal“, Washington, D. C.: „Regnery History“, 2021, 376 p. Dailininkas John Caruso Dr. Mingailė Jurkutė Šis tekstas publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7. Neseniai atlikta apklausa patvirtino išankstinę hipotezę – veik joks eilinis Lietuvos pilietis (ir net retas (ne partizanų...
Lietuviai Krasnojarsko srityje. Sesutės – dešinėje Kristupas Lavickas, Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Rainolda Drungėlienė Mūsų šalies istorija labai sena ir didinga. Bet tuo pačiu gana skaudi. Daug metų žmonės siekė laisvės, nepriklausomybės, kuri pareikalavo daug skausmo ir aukų. Daugelį Lietuvos šeimų palietė...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus www.voruta.lt Siekiant tvariai organizuoti okupacijų laikotarpiu žuvusių ir nužudytų laisvės kovotojų palaikų paieškas ir iki šiol rastų, bet vis dar neatpažintų represinių režimų nusikaltimų aukų identifikavimą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre darbą pradėjo atskiras Paieškų ir identifikavimo skyrius. Specializuotas naujas padalinys tiesiogiai pavaldus centro generaliniam direktoriui. „Mūsų centre...
www.voruta.lt Gruodžio mėnesį KPD organizavo tarptautinį nuotolinį seminarą, kuriuo kultūros paveldo, o taip pat ir turizmo sektorių darbuotojams buvo pristatytas vienas iš Europos Tarybos kultūros kelių – 2015 m. sertifikuotas Napoleono kelias (Destination Napoleon). Per daugelį Europos šalių jau nusidriekė Napoleono kelio maršrutai, supažindinantys ir su šia istorine asmenybe, ir su jo laikotarpį menančiais kultūros...
Nuotraukų autoriai: A. Grigaitienė ir Z. Tamakauskas Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos dalyvis, Kaunas, www.voruta.lt Minėdami Juozo Jakavonio-Tigro mirties keturių savaičių sukaktį, pateikiame mūsų paskutinio susitikimo su juo keletą prisiminimo nuotrupų. Nežinojome, kad šis susitikimas bus tikrai paskutinis. Rodos dar taip neseniai – spalio 10- ją su būreliu draugų, keliaudami Dzūkijos krašto partizanų takais,...
www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas trečius metus iš eilės didžiųjų metų švenčių proga parengė virtualią parodą naujamete tema. Sovietmečiu draustą šv. Kalėdų šventę Lietuvoje buvo pakeitę vaikų laukiami ir gana aktyviai švenčiami Naujieji metai. Išpuošta eglė, dovanos ir Senio Šalčio apsilankymas darželyje ar mokykloje daugeliui vyresnės kartos atstovų atmintyje išlikę kaip šilti prisiminimai, jaunesniems tai – tik...
Lietuvininko H. Stepaičio leidyklos Natkiškiuose XX a. pr. išleistas dailus atvirukas „Linkėjimai iš Natkiškių“. Jame nupiešti svarbiausieji bažnytkaimio pastatai: puošnūs L. Kleino „rūmai“ prie turgaus aikštės (viešbutis su užeiga ir kt.), naujoji evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija (vaizdelis apačioje). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šio ciklo straipsniuose...
www.voruta.lt Reinholdas Braunas su kovos draugais dalyvavo įnirtinguose mūšiuose Čekoslovakijoje, kai gegužės devintosios rytą pasiekė žinia: viskas baigta – karas pralaimėtas, Vokietija kapituliavo. Staiga jis suvokė, jog tai, ką paskutinėmis savaitėmis jautė nenumaldomai artėjant, virto siaubinga realybe. Visa žemė alsavo krauju, paskui draugus ir priešus pamėkliškai nutįso žudikiškas ir tamsus pralaimėto karo šleifas. Viskas baigta!...
Juozas Papaurėlis apie 1930 m. Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, www.voruta.lt 1919 m. birželio gale Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 dieną šis skyrius buvo pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) (1919–1940). Tarpukario Lietuvoje LŠS buvo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų. Po nepriklausomybės...
www.voruta.lt Lapkričio mėnesį knygynuose pasirodė naujausia, trečioji, istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ dalis. Joje pasakojama apie ypatingą Lietuvos istorijos tarpsnį, pažymėtą ryžto, tikėjimo ir kūrybingumo ženklais, laiką, kai Lietuva pražydo. Autoriai neaplenkia ir skaudžių mūsų istorijos temų, aptaria paskutines valstybės gyvavimo dienas. Trečioji „Lietuvos istorijos“ dalis jau pristatyta Vilniaus,...
Autoriaus nuotraukos Kostas Ivanauskas, www.voruta.lt 2021 m. gruodžio mėn. 11 d. vyko Didžiosios Kovos apygardos (DKA) įkūrėjo ir vado pulkininko Jono Misiūno – Žalio Velnio 110 ųjų bei Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininko pulkininko leitenanto Benedikto Trakimo – Genelio 100 ųjų metinių minėjimas. Partizanų metinių minėjimas prasidėjo vainiko padėjimu prie Benedikto Trakimo-Genelio kapo Migūčionių kapinėse,...
Talkos mitingas. J. Česnavičiaus nuotr. Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471. Projektą XIIIP-471 2017 m. parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio...
„Žemėlapių artelės“ ir Lietuvos istorijos instituto žemėlapis, parengtas pagal J. Wikander, Översikt över Sveriges krig under 1700-talet, Stockholm, 1920, s. 202 Dr. Mindaugas Šapoka, Vilnius 2021 m. rugsėjo 10 d. sukanka lygiai 300 metų, kai dabartinėje Suomijoje esančiame Nystado (Ūsikaupunkio) mieste buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Rusijos ir Švedijos, užbaigusi Didįjį Šiaurės karą....
Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Sąjūdžio laikais prasidėjęs nacionalinio atgimimo procesas dalyje Rytų Lietuvos rajonų vietos LKP/SSKP nomenklatūrinių sluoksnių pastangomis ėmė reikštis pavojingomis autonomizacijos formomis, skatinusiomis ne tik tautinę priešpriešą, bet ir grasinusiomis šalies žemių vientisumui. Reaguojant į šias nuotaikas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamajame suvažiavime, vykusiame 1988 m. spalio 22–23 d., buvo...
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
XVIII a. pabaigoje Kulmenų (Culmenen) apylinkės buvo tankiai apgyventos – ten stovėjo Kentrių (Kentern), Vėlaičių (Welaten) ir kitų kaimų sodybų grupės bei viensėdžiai. Fragmentas iš tuometinio žemėlapio. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose rašiau apie ilgaamžės valstybinės sienos ypatingesnes atkarpas – ruožus prie...
Valstybinės regioninių problemų komisijos raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šaltinis – LVNA, f. 77, ap. 1, b. 26, l. 19 Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus (dabar – Visagino) gyvenvietėje 1991 m. rugsėjo 12 d., deja, buvo tik laikinas autonomizacijos planų sustabdymas...
1 pav. Kremliaus XVII a. pradžioje planas. Serpuchovo kunigaikščių valdos buvo išsidėsčiusios tarp Arkangelo soboro (nr. 12) ir Mstislavskių valdų (nr. 8). Iliustr. iš dr. Tatjanos Dmitrijevnos Panovos asmeninio archyvo Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна ПАНОВА), Maskvos kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна...