Tošinio rašto nr. 590 nuorašas, saugotas Valentino Lavrentijevičiaus Janino asmeniniame archyve Valentinas Lavrentijevičius JANINAS*, Maskva, Rusijos Federacija Tošinis raštas nr. 590 buvo rastas 1981 m. Naugarde, Nutnyj perkasoje, XI a. antrosios pusės sluoksnyje, manoma, kad jis priklausė 1065–1085 m. laikotarpiui. Tai rąstinio namo, šalia kurio ir buvo surastas raštas[1], pastatymo data, nustatyta dendrochronologijos metodu. Iš...
Paminklo griovikai. Alkas.lt koliažas Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, www.alkas.lt Mintys po diskusijos dėl Juozo Krikštaponio paminklo Ukmergėje nukėlimo Paminklų statymo ir apsaugos koncepcijos prireikus Susiduriant su paminklais, skirtais asmenims, kurie visuomenėje gali būti vertinami nevienareikšmiškai, iškyla poreikis susikurti tokių paminklų atžvilgiu vienodai galiojančią Paminklų statymo, apsaugos ar nukėlimo koncepciją – bendrąjį metodą,...
Alkas.lt koliažas Gruodžio 2 d., ketvirtadienį, 10 val. Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, vyko viešas diskusija kario savanorio, pulkininko, partizanų Vyčio apygardos vado, prezidento Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio (Krištaponio) gyvenimo istorijos klausimu. Šį viešą renginį rengia Ukmergės rajono savivaldybė kartu su Lietuvos istorijos institutu, Ukmergės žydų bendruomene ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis. J....
Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...
Jono Rusecko portretas (nuotraukos šaltinis –LIMIS, inventorinis numeris- LNDM T 1546, https://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000001489626) Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kanuto Rusecko asmenyje galima išvysti ne tik vieną talentingiausių XIX amžiaus tapytojų, tačiau ir jautrią asmenybę, kas atsiskleidžia Ruseckų korespondencijoje. Ją gana kruopščiai tyrinėjo ir aprašė Vladas Drėma. Iš išlikusių dailininko laiškų sužinota daug jo šeimos gyvenimo faktų....
Romo Miškinio, įkalinto Komijos Respublikoje, Intos mieste, į Lietuvą rašyti laiškai. Asmeninio archyvo nuotr. Agnietė Zalepūgaitė, Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla, 8c klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Vilties laiškai. Mokytojos Elvyra Augustinavičienė, Vida Pulkauninkienė Mano rankose beveik šimtas laiškų… Gal šiek tiek daugiau, gal mažiau. Prisipažinsiu, nesuskaičiavau. Tokia daugybė kėlė smalsumą ir...
Į Lietuvą iš Irkutsko sugrįžo 94 metų Lietuvos partizanų ryšininkė Vanda Valiūtė, kuri tremtyje Rusijoje praleido beveik 74 metus. Dabar ji gyvena Tauragės rajone esančiuose Pagramančio socialinės globos namuose. Lietuvos ypatingasis archyvas iš saugomos V. Valiūtės ir kitų Vlado Montvydo-Žemaičio vadovaujamo būrio partizanų rėmėjų baudžiamosios bylos bei jos tėvų tremties bylos pabandė atkurti trumpą...
www.voruta.lt Šilutės Hugo Šojaus muziejus 2021 m. lapkričio 30 d. 17 val. kviečia į renginį, skirtą Tilžės akto dienai paminėti. Renginio metu Šilutės Hugo Šojaus muziejuje bus atidarytos ir pristatytos naujos istorinės ekspozicijos, o šventinę nuotaiką kurs vokalinio ansamblio ,,Vox libri” koncertas.
D. Stakišaičio nuotr. Kun. Nerijus Pipiras, Vilnius, www.voruta.lt Kalba, pasakyta kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje, minint keturiasdešimtąsias žūties metines, 2021 – 11-25 Lapkritis. Prieš keturiasdešimt metų taip pat buvo lapkritis. Su savo dargana, tamsa ir šalnomis. Čia pat, šioje sankryžoje, buvo ir jis. Kunigas Bronius Laurinavičius. Kai kam – tik nuolat kvaršinantis galvą objektas „Intrigantas“,...
Marija Gimbutienė Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. V. Urbono nuotr. Dalia Savickaitė, www.voruta.lt „Testamentinės M. Gimbutienės pastabos“ iš lapelio, artimųjų rasto po M. Gimbutienės mirties „Meilės jėga. Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tos gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir...
www.voruta.lt Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Okupacijos ir laisvės kovų muziejumi kviečia kartu dalyvauti 1921–1923 m., 1932–1933 m., 1946–1947 m. Holodomorų Ukrainoje aukų atminties pagerbimo ceremonijoje ir dalyvauti akcijoje „UŽDEKIME ATMINTIES ŽVAKĘ” 2021 m. lapkričio 26 d., penktadienį, 16 val. prie paminklo okupacijos aukoms Vilniuje, Aukų g. 2A.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. KAM/G.Maksimovicz-Alkema nuotr. www.voruta.lt „Okupantai nužudė Juozą Lukšą, bet tik nuo mūsų pačių priklauso ar sugebėsime apsaugoti jo garbingą atminimą. Šiandien visa tai, ką mums paliko Juozas Lukša-Daumantas, yra mūsų rankose. Šie palikimai mus įpareigoja pasakoti apie rezistencinės kovos istoriją taip, kaip ją matė pats Juozas-Lukša Daumantas“, – sakė krašto apsaugos...
J.Barzda-Bradauskas – Lietuvos kariuomenės Karo butų skyriaus viršininkas (1930‒1940 m.). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iki 1941 m. sausio mėn. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945–1947 m. dirbo Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakulteto Transporto mašinų katedros vedėju. 1947 m. spalio 22 d. suimtas, apkaltinus bendradarbiavimu su Vokietijos okupacine valdžia, nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. 1953 m. rugpjūčio 18 d....
www.voruta.lt 2021 m. lapkričio 26-27 d. Joniškyje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kuri šiais metais dedikuojama vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus. Šiais metais...
Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....
Vytautas Kazimieras Miškinis Sibire. Nuotrauka siųsta broliui Aleksui Miškiniui į Vorkutą Liutauras Mazūra, Visagino „Verdenės“ gimnazijos IV g klasės mokinys, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Darbo tema: Lietuva ir jos gyventojai sovietų (1940–1941 ir 1944–1990 m.) ir nacių (1941–1944 m.) okupacijų metais. Netektys, represijos, genocidas, pasipriešinimas, gyvenimo sąlygos, žmonių likimai. Esė...
1 pav. Trakų pusiasalio 3-jų piliaviečių vaizdai-schemos šiandien ir prieš 600 metų, Vytauto laikais, XV-ame amžiuje Dobilas Kirvelis, Trakai, www.traku-zeme.lt Įvairiuose internetu teikiamuose žinių šaltiniuos galima rasti: Kristinas Jurgis Astikas of Kernavė (b. 1363 in Trakai Island Castle; d. 1442 or 1444, Kernavė) Lithuanian noble and statesman of the Astikai family, a supporter and a...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Pirmasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas vyko 1941 m. ankstyvą pavasarį. Per du mėnesius perkelta į Sovietų Lietuvą maždaug pusė Suvalkų krašto lietuvių. Nuo tų įvykių praėjo jau 80 metų. Antrasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas buvo planuojamas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Komunistinė lenkų valdžia bandė įgyvendinti vienalytės tautiniu atžvilgiu valstybės viziją....
Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt 2019 m. esame matę dokumentinį filmą ,,Traukinys į mirtį”, kuris pagrįstas dokumentine medžiaga, likusių gyvųjų prisiminimais ir liudijimais. Tai pasakojimas apie tragišką Lietuvos valstybingumo netekimo laiką, kuris tilpo į suskaičiuojamas valandas. O tautos kančia, praradimai tęsėsi iki valstybės Nepriklausomybės atkūrimo. Skaudžiausi praradimai – masinis, fizinis susidorojimas su tauta vyko...
J.E. p. Gabor Diczhazi žodis. Vengrijos ambasados nuotr. Zigmas Tamakauskas, 1956 metų įvykių Lietuvoje dalyvis, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt Prieš šešiasdešimt penkerius metus Vilniaus Rasų ir Kauno senosiose kapinėse vyko antisovietinės demonstracijos, reikalavusios ne tik Lietuvai laisvės, bet ir palaikiusios Vengrijoje vykusią revoliuciją, kurios tikslas taip pat buvo nusimesti Maskvos uždėtus nelaisvės pančius. Vilniuje...
Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo. Autoriaus nuotr. Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt LDK valstybės siena Vakaruose Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi. Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos,...
www.voruta.lt Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame į Dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymą. Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius. Moderatorius Arūnas Brazauskas. Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius...
Policijos (sovietmečių milicijos) pastatas. Šiame pastate J.Biliūno g. 17 vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų štabas ir valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...
S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...
Juliaus Mieželaičio nuotr./Lietuvos nacionalinis muziejus / Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Visai neseniai ir kaip visada tylomis praėjo Vilniaus atgavimo sukaktis. 1939 metų spalio 27 dieną Vilnius grįžo Lietuvai, o kitą dieną į jį įžengė Lietuvos...
Adomo Mendziblockio paveikslas „Vilniaus stogai“, XX a. 3–4 deš., (šaltinis ARS VIA aukcionas) Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Adomas Mendziblockis (lenk. Adam Międzybłocki) gimė 1885 m. balandžio 4 d. Griškonyse prie Butrimonių. Kadangi egzistuoja kaimas tokiu pačiu pavadinimu prie Seinų, kai kuriuose lenkiškuose šaltiniuose dailininko gimimo vieta sumaišyta ir nurodyta, jog jis gimė Griškonyse prie...
T.Bairašauskaitės knygos pristatymo dalyviai Trakų pilyje. Seitumer Čurlu nuotr. Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metai artėja prie pabaigos. Bet būtent dabar juos apvainikavo nepaprastai svarbus (drįsčiau sakyti – svarbiausias) metų įvykis. Ištisus metus totorių istorijai ir kultūrai nušviesti buvo skirta nemažai renginių – parodų, koncertų, paskaitų, straipsnių ar laidų įvairiuose portaluose bei...
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Tiesa yra neginčijamas gėris. Tačiau tiesa, kaip tas nelemtas koronavirusas, turi įvairias atmainas, iškreipiančias pagrindinį tiesos sakymo tikslą – atskleisti visapusišką asmenybę, istorinį faktą, kiek įmanoma, išvengiant subjektyvumo ir kažkieno interesų raiškos. Jau keleri metai tokia tariama tiesa stimuliuojama ir žinomo antisovietinio rezistento, garsaus kovotojo su okupaciniu režimu Jono Noreikos –...
Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...
www.rokiskis.rvb.lt nuotr. Rita Viskaitienė, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt Stasio Naginsko gimimo 130-čiui Lietuvybė bei lietuvių kalba – tai svarbiausia, ką mes – lietuviai – turime. Skaudu, kada paminamos visos per amžius kauptos mūsų tautos vertybės. Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kiniečių. Liūdna, kad...