Pagrindinis puslapis Religija Evangelikai reformatai Rokas Simanavičius. Tomui Šernui – 60

Rokas Simanavičius. Tomui Šernui – 60

Rokas Simanavičius. Tomui Šernui – 60

Tomas Šernas. vle.lt nuotr.

Rokas Simanavičius, www.voruta.lt, xfm.lt

Pokalbio garso įrašas:  https://soundcloud.com/xfmlt/sveciuose-tomas-sernas

„Nugyventi metai savaime nieko nereiškia. Yra tokia ortodoksiška patarlė, kuri sako, kad yra žmogiškasis ir maldos laikas. Žmonės gali būti brandūs, tačiau nedvasingi. Būna, kad žmogui laikas nieko nereiškia, tik kad kelnių daugiau nusitrina, o kartais kelios sekundės ar minutės gali būti lemiamos. Jos gali praturtinti “, –  tokiais žodžiais pokalbį pradeda balandžio 28-ąją šešiasdešimties metų jubiliejų minintis, vienintelis gyvas likęs Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas Tomas Šernas.

Paklaustas apie Medininkų įvykius, jų reikšmę savo gyvenimui, evangelikų dvasininkas sako, kad norint vertinti, reikia pažvelgti iš šono, per tam tikrą atstumą.

  „Aš esu kaip tas veikėjas, man nereikia galvoti apie savo gyvenimą iki ar po  –  tiesiog gyvenu“, –  tęsia pašnekovas. Tomas Šernas  mano, kad įvykiai mus keičia į gerą arba į blogą pusę. Vienintelis Medininkų tragediją išgyvenęs tuometis muitinės darbuotojas mano, kad negalima išsirinkti vieno gražaus momento ir jame užsikonservuoti.

Iš Vokietijos gydymo įstaigų į Lietuvą sugrįžęs Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas lankosi Antakalnio kapinėse. Vilnius, 1992 m. rugpjūčio 26 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius. Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas

 „Mes kasdien turime atleisti, nes žmogus gyvena ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai, o visas mūsų gyvenimas nebūna stabilus“, –  sako Tomas Šernas.

„Sunkio gyvenime visada yra daugiau, bet tą malonę reikia norėti pamatyti“, –  kalba dvasininkas, primindamas, kad ji pasireiškia per Šventąją Dvasią.

 Niekad viešumos nemėgęs Medininkų tragedijos liudininkas sako nenorintis tuo spekuliuoti. „Galiu sakyti, kad stebuklingai likau gyvas, bet sakyti, kad aš turiu ypatingą skelbimą, aš nenoriu to daryti. Mano skelbimas žmonėms yra nesuteikti tuščios vilties. Aš galiu per savo asmenį duoti tiktai Jėzaus Evangeliją“, – pasakojo tuometis Medininkų muitinės darbuotojas,  Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas Tomas Šernas.

„Tai yra ta pati kova, tik jau kitu mąsteliu“, –  paklaustas apie karo Ukrainoje ir Sausio įvykių panašumus mintimis dalijosi dvasininkas. Tomas Šernas prisimena, kad prieš daugiau nei trisdešimt metų Lietuva su Sąjūdžiu priešakyje suprasdami, kad negali ginklu kovoti prieš  jėgą, stengėsi savo dvasia, protu, giesmėmis parodyti  priešui ir pasauliui, kad jo nebijoma.

„Jie nenueis į užmarštį, jei mes jų neužmiršime“, –  apie sausio 13-osios ir Medininkų įvykių istorinę reikšmę ateities kartoms kalba Tomas Šernas. Evangelikų reformatų kunigas mano, kad Lietuvai kaip tautai svarbu suprasti savo kalbą, kultūrą.

 „Istorija mus veikia. Ji mums primena, formuoja mūsų dabartį, kultūrą, ateitį. Jeigu dabarties ar ateities žmonės norės laisvos Lietuvos, jie neišvengiamai atsimins Vasario 16-ąją, kitas reikšmingas datas. Manau, kad tai įsiaudžia į politinės kultūros atmintį“, –  sako pašnekovas.

Pokalbyje išgirsite:

0:00  –  Šešiasdešimtmetis ir laiko suvokimas;

2.04   –   Išbandymai ir atleidimas;

4.36  –    Knyga apie Tomą Šerną;

6.21   –    Istorinės atminties reikšmė;

10.41  –   Sausio 13-osios ir karo Ukrainoje panašumai;

12.22   –   Dar šiek tiek apie istorinę atmintį;

16.26   –    Lietuva Dievo vietoje?

22.12  –     Ar galimi skirtingi požiūriai kovoje vardan bendrojo gėrio?

24.08   –    Medininkų įvykis  –   bausmė ar dovana?

26.28  –     Stebuklingas išgijimas, kuriuo Tomas Šernas nenori manipuliuoti;

29.21   –    Ko nenori įsileisti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia?

  1. 17 – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios dabartis ir ateitis;

35.36   –    Evangelikų reformatų bendradarbiavimas su Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrija;

38.55  –     Tolerancijos ir netolerancijos svarba visuomenei;

40.40   –      Ko reikia Tomui Šernui?