Genadijus Burbulis / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

Iškeliavo Genadijus Burbulis. Prisimename: lyg Rusijos lietuvis (jo senelis iš Lietuvos), o rusas visai nesidrovįs lietuviškos kilmės, net branginąs ją; naujosios demokratinės Rusijos politikas ir valstybininkas, B. Jelcino vyriausybėse valstybės sekretorius ir po to – įtakingas vicepremjeras. Be kita ko, įdomus politinis mąstytojas, turėjęs tikrų nuopelnų ir atsikūrusiai demokratinei Lietuvai.

Pakaktų pasakyti, kad jis buvo Boriso Jelcino dešinioji ranka projektuojant norimą Rusijos virsmą iš diktatūros į demokratiją ir buvusios Blogio imperijos likvidavimą. Dirbo kartu su Rusijos AT pirmininku ir pirmuoju prezidentu, kai reikėjo priešintis gorbačiovinio Kremliaus diktatūrinėms užmačioms, ir buvo varomoji jėga parengiant istorinę Belovežo sutartį. Pats tuo, žinoma, nesigirdavo. Tačiau tai G. Burbuliui priklauso nuostabi Belovežo formulė: neskelbiant, kartu su Ukrainos ir Baltarusijos vadovais, SSRS „paleidimo“, tiesiog konstatuojama faktas, kad Sovietų Sąjunga „liovėsi egzistavus“. Jokio perversmo, tik diagnozė, kad beviltiškas pacientas jau mirė.

Čia pat ir siūlymas – projektas, kad buvusi metropolija ir kolonijos, viso 12, galėtų sudaryti, Britanijos pavyzdžiu, savarankiškų šalių sandraugą. Net centras tokiai sandraugai, jos tarptautinių reikalų koordinacijai, būtų formuojamas Minske, ne Maskvoje. Jokių Rusiškos hegemonijos šmėklų.

Svarbiausia – Belovežas, atvertas langas į galimą kitokį, nebeimperinį, pasaulį. Ir Burbulis, pasirašęs kartu su Jelcinu.

Naujosios Rusijos architektas-konceptualistas, nors tikrai artimas, nebuvo pakviestas tapti prezidento B. Jelcino vyriausybės galva, tik pirmuoju pavaduotoju. Vienintelį kartą man užsiminė, kad didysis Borisas paskutinę akimirką prieš valdžios formavimą bemaž atsiprašė – negalįs kviesti Genadijaus į premjerus. Nesunku suprasti, kad galingąjai nomenklatūrai to pokyčio būtų buvę per daug, o pasirinktasis J. Gaidaras, lyg ekonomikos reformatorius, tebestovėjo viena koja arti specialiųjų tarnybų. G. Burbulį bendražygis B. Jelcinas pakvietė dirbti kitose pareigose, ir Genadijus, kaip supratau, nepuosėlėjo nuoskaudų dėl to, kas neišvengiama. Liko ištikimas B. Jelcino bendradarbis.

Jiedu stipriai politiškai parėmė Lietuvą – taip pat Latviją, Estiją – tragiškoje Sausio situacijoje.

Gennadijus Burbulis (dešinėje) su Galina Starovoitova ir Garri Kasparovu (1991 11 07)© Getty Images

G. Burbulis atsivežė iš Maskvos tada svarbių keturšalių dokumentų projektų. Bendras Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos pareiškimas dėl Kremliaus kruvino smurto ir grėsmių visiems, keturių laiškas JTO generaliniam sekretoriui įsiutino Kremlių. Mano archyve išliko ir keturšalio bendros gynybos susitarimo projektas (esu paskelbęs); Jelcinas atskrido sausio 13-ąją į Taliną, o grįžęs pusiau konspiraciniu būdu į Masvą pasakė apie Rusijos siekį perimti SSRS kariuomenę ir saugumą. Pinigai juk Rusijos! Ir kareiviams iš Rusijos jis uždraudė dalyvauti smurtuose prieš laisvės siekiančias tautas.

Greta stovinčio G. Burbulio vaidmuo šiuose virsmuose nebuvo rodomas, bet ateities istorikai, kai Rusija bus normali valstybė, jį išryškins.

Dar vienu atveju jis gelbėjo Lietuvai, kai 1992 m. rudens pradžioje, parengus pasirašymui Lietuvos – Rusijos santykių sutarčių paketą, jau pasirašymo dieną Maskvoje prasidėjo paslaptingos intrigos ir dingo pats rusų gynybos ministras P. Gračiovas, turėjęs pasirašyti kariuomenės išvedimo grafiką. Teko sukelti tam tikrą žurnalistinį-diplomatinį skandalą, ir tada atskubėjo susirūpinęs G. Burbulis, po jo pasirodė P. Gračiovas, ir labai svarbi Lietuvai sutartis dėl Rusijos kariuomenės išvedimo tapo pasirašyta.

Pastaraisiais metais Genadijus mezgė naujus ryšius su Lietuva – skaitė atvažiuodamas paskaitas VDU, po truputį rūpinosi Lietuvos pilietybe; nauja didelė jo idėja buvo energingai įsteigtas ir pradėjęs veikti Baltijos-Juodosios jūros forumas, į kurio sesijas rinkdavosi, dažniausiai Kijeve, buvę šio regiono valstybių vadovai. Svarstydavom padėtį ir šalių santykius, jų perspektyvas. Genadijus, nors neįgaliotas, buvo Rusijos atstovas; jis norėjo, kad ir Rusija būtų regione matoma ne vien bloguoju. Jo idėja buvo – valstybių politinio konsensuso paieška, kad išvengtume katastrofos. Rusijos karas prieš Ukrainą, tikriausiai, galutinai palaidojo jo viltis dėl V. Putino šalies minimaliai galimo virtimo žmoniškesne ir nediktatūriškai bendraujančia. Atrodo, jis ką tik rengėsi kritiškai kalbėti apie tai Baku forume, kur nuskridęs dalyvauti staiga mirė. Tartum likimo šėtonai būtų užkirtę kelią jo pasisakymui.

Deja, Genadijaus puoselėtas BJJ forumas šiemet patyrė tris žlugdančius smūgius: išėjo S. Šuškevičius, V. Kravčiukas, G. Burbulis. Jis būtų jau priešpaskutinis. Visi, kam rūpi šio Europos regiono taika ir gerovė, prisiminsime Genadijų Burbulį su pagarba ir dėkingumu.

Įrašas paskelbta asmeninėje prof. Vytauto Landsbergio paskyroje FB. https://www.facebook.com/VytautasLandsbergis