Nėra vieningo atsakymo į šį klausimą. Optimistai, kaip premjeras Andrius Kubilius, teigia, kad per tuos 20 metų buvo pasiekta daugiau nei per bet kurį kitą 20 metų laikotarpį per visą tūkstantį Lietuvos metų. Nūdienos kasandros, kaip viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė, teigia, kad beveik nieko nepasiekta – kraštą valdo „lovio“ partija, grėsmingai auga Rusijos...
Sena Voruta
Prezidentė žvelgs į ateitį
Pirmąjį metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime turėtų perskaityti balandžio viduryje. Jame Lietuvos vadovė žada pabrėžti, kokių konkrečių darbų laukia krašto žmonės. Pirmasis prezidentės D. Grybauskaitės pranešimas turėtų gerokai skirtis nuo jos pirmtako, kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus Seime sakytų metinių kalbų. Valstybės vadovė, anot jos patarėjų, daugiausia dėmesio ketina skirti ne padėčiai krašte...
Vincentas Hadliauskis – kunigas, publicistas, leidėjas, kankinys
Tautinio atgimimo keliu Kai pradėjau labiau domėtis lietuvių ir baltarusių literatūriniais ryšiais, iš karto atkreipiau dėmesį, kad XIX–XX amžių sandūroje prasidėjusiame baltarusių tautiniame atgimime, kaimynų tautiškos spaudos, literatūros stiprėjime didelę įtaka turėjo baltarusiai katalikų kunigai. Antroji išvada, kuri netruko susiformuoti – dauguma šių patriotiškai nusiteikusių kunigų buvo kilę iš Vilnijos krašto, tuomet, rusų okupacijos...
Tautos fondo atstovybė Lietuvoje
"Vorutos" pokalbis su Tautos Fondo Lietuvos atstovybės pirmininku Antanu Skaisgiriu Kada ir kokiomis sąlygomis įsikūrė Tautos Fondo atstovybė Lietuvoje? Tautos Fondas, kaip savarankiška korporacija, buvo įregistruota 1973 metais Niujorko valstijoje kaip pelno nesiekianti organizacija. Kol veikė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – VLI“Kas, Tautos Fondas buvo kaip finansų institucija prie VLIK“o, bet pastarasis Čikagoje 1991 metais...
Nauja knyga apie kaimo gyvenimą ir etnografiją
Lapkričio mėnesį Varėnos rajono gyventojus pasiekė antroji Onos Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės knygos „Burokaraistis“ dalis. Tai – pirmieji jos egzemplioriai. Gruodžio mėnesį knyga atsidurs Lietuvos bibliotekų kolektoriuje. Pirmoji jos dalis buvo išspausdinta 2003 m. ir susilaukė nemažo susidėmėjimo*. Knyga labai palankiai buvo įvertinta dviejose (I d. – 2003 m., II d. – 2007 m.) Varėnos rajono Merkinės seniūnijos...
„Vorutos“ rėmėjai
Tautos fondas JAV; Lietuvių katalikų religinė šalpa JAV; JAV lietuvių fondas; Kanados lietuvių katalikų centras; Kanados lietuvių fondas; Tadas Stomma JAV; Marija Remienė JAV; Gražutė Šlapelytė-Sirutienė JAV; Vilniaus krašto lietuvių sąjunga išeivijoje (Bronius Saplys ir Eugenija Bulotienė); Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės; AB “Spauda”; “Vilnijos” draugija
Ar galima teigti tai, ko nebuvo?
Gerb. „Vorutos“ redakcija, jaučiu būtinybę išsakyti keletą kritiškų pastabų, susijusių su jūsų laikraštyje (2003 m. rugsėjo 13 d. Nr.17 (539) publikuotu gerb. Algio Raulinaičio straipsniu „Lietuva – karalystė ar kunigaikštystė?“ Sunku suvokti, ką A. Raulinaitis nori pasakyti paminėdamas J. Dlugoszą. Nejaugi dabarties, o ir ankstesnių istorikų darbai yra įtakojami J. Dlugoszo? Iš šių A. Raulinaičio...
Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso sveikinimas Lietuvos gyventojams valstybės dienos proga
Brangieji tautiečiai, Nuoširdžiai sveikinu Jus iškilaus Jubiliejaus – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ies metų – proga. Būčiau laimingas šiandien susitikti su kiekvienu iš Jūsų, nes valstybė, kurios Jubiliejų švenčiame, tai – mes visi. Iš tolimų protėvių kaip brangiausią palikimą paveldėję valstybingumą – puoselėtą, prarastą ir vėl atgautą – dabar sutelktu darbu jį stipriname. Didžiuojuosi Jūsų darbštumu, ištverme...
Didysis Vilniaus Seimas ir Marija bei Jurgis Šlapeliai
1905 m. gruodžio 4 d. sukanka 100 metų, kai buvo sukviestas Vilniuje Didysis Seimas, kuris gavo Didžiojo Vilniaus Seimo vardą. Iki jo lietuviai ėjo išmintingai, realiai ir ryžtingai. Tam buvo išnaudojamos Carinei Rusijai nepalankios sąlygos – 1904 m. pralaimėtas Rusijos – Japonijos karas. Tuo pasinaudodami lietuviai atgavo spaudą lotyniškais rašmenimis. 1905 m. vasario mėn. sukilo...
Palaidojimai in urbe Vilniuje: iš dviejų miesto bažnyčių istorijos
1 pav. Nežinomas dailininkas. Kazimieras Jogailaitis su žmona pas Vilniaus bernardinus. Fragmentas. In: Drėma V. Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, p. 105, pav. 121 2 pav. Trys kūno po mirties stadijos. Mirties triumfo fragmentas. Camposanto Pizoje freska, 1350–1360. In: Baltrušaitis J. Fantastiškieji viduramžiai, Vilnius, 2001, p. 240, pav. 160 3 pav. J.Glovackis. Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios....
Bažnyčiai ir Tėvynei paskirtas gyvenimas
Š. m. sausio 21-ąją mons. Alfonsas Svarinskas šventė 80 metų jubiliejų. Gimė jis 1925 metais Kadrėnų kaime (Ukmergės r.), valstiečių šeimoje. Didžioji biografijos dalis sutapo su Lietuvos okupacijomis. Gerai jis mena savo įsitraukimą į pasipriešinimo judėjimą. Kad skaitytojui būtų lengviau tomis sąlygomis susigaudyti, pasakojimą pradeda iš tolo. …1938 metais buvo baigta statyti ir pašventinta Ukmergės...
Netekome žurnalistikos pedagogo, rašytojo Jono Bulotos
Eidamas 82-uosius Vilniuje mirė žurnalistas, rašytojas, literatūros ir Vilniaus istorijos tyrinėtojas Jonas Bulota. J. Bulota gimė 1923 metų birželio 4 dieną Marijampolės apskrityje. 1947 m. įstojo į Vilniaus universitetą, persikėlė į Maskvos universitetą, kurį baigė 1952 m., įgydamas žurnalisto specialybę. Nuo 1952 m. apie keturis dešimtmečius dėstė tuometinėje Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje (dabar Žurnalistikos institutas)....
„Vilnijos“ draugijos 20-metis
Vilniaus krašto lietuvių sąjunga, Centro valdyba Nuoširdžiai sveikiname visus „Vilnijos“ vadovus, narius ir talkininkus, mininčius 20-ies metų veiklos sukaktį. Žavimės visų Jūsų ištverme ir valia dirbant nelengvą darbą, gaivinant lietuvybę Rytų Lietuvoje bei lietuviškose salose už Lietuvos ribų. Prisimename pirmuosius susitikimus Vilniuje Kultūros fondo patalpose. Tai buvo džiaugsmo – euforijos laikotarpis, atgavus Lietuvos nepriklausomybę. Tai...
Gatvių pavadinimai Vilniaus rajone
Pastaruoju metu netilo aistros dėl gatvių pavadinimų rašymo lietuvių ir lenkų kalbomis ant pritvirtinamų prie pastatų lentelių. Europos Sąjungos aktai neprieštarauja vietovėse, kuriuose kompaktiškai gyvena tautinė mažuma rašyti vietovardžius, žymėti gatves greta valstybinės ir gyvenančios mažumos kalba. Tiesa, jei tai neprieštarauja tos valstybės teisės aktams. Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai rašomi tik...
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903-1974)
2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Mokslų Akademijos didžiojoje salėje, surengta mokslinė konferencija: J. Brazaitis – Lietuvos piliečio raiška, skirta gimimo 100-osioms metinėms paminėti. Konferenciją rengė Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija, Lietuvos Mokslų Akademija, Lietuvos 1941 m. birželio 22*,28 d. Sukilėlių Sąjunga “Į Laisvę” fondas lietuviškai kultūrai remti. Vilniaus Arkikatedroje atlaikytos šv. Mišios. Pranešimus skaitė: habil....
Knyga apie Didžiosios Kovos apygardos partizanus
Tik ką pasirodė ilgai laukta knyga apie Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanus, kurioje daug vietos skirta įvykiams mūsų rajono teritorijoje. Pasakojama apie žmones ir jų likimus tais sunkiais pokario metais, kai kovotojai už laisvę priešinosi dešimtį kartų skaitlingesnėms ir geriau ginkluotoms okupanto pajėgoms. Knyga taip ir pavadinta – „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“ (leidėjas Lietuvos laisvės...
Piešti, fotografuoti ir iškasti kryžiai primena
Vienas Klevų kaimo gyventojas 1970 m. pasakojo, kad kryžius, pavaizduotas pieš. 1, 1932 m. buvo nuimtas nuo trečio medinio postamento. Tai leidžia tik spėlioti apie jo amžių, nes nežinia, ar tai buvo eglės, pušies ar ąžuolo postamentai, ant kurių šis stovėjęs, o, be to, matyti, kad jisai parūdijęs ir greičiausiai pats nuvirtęs. Keturi r raide...
1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos principai gyvuoja ir šiandien
Prieš daugiau nei 200 metų – 1791 gegužės 3-ąją – prieštaravimų skaldomoje Europoje priimtos Žečpospolitos (Abiejų Tautų valstybės) Konstitucijos, sustiprinusios taikų ir partnerišką Lietuvos ir Lenkijos sambūvį, principai gyvuoja ir šiandien. Seime pirmadienį surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Lietuvos ir Lenkijos įžado istorinė reikšmė ir aktualumas" siekiama išryškinti Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir tų pačių metų spalio 20-ąją...
Kęstutis ir Algirdas: 1344-1345 m. perversmas ir valdžios dalybos
Visuotinai įsigalėjusi 1344-1345 m. perversmo versija buvo išdėstyta dar Vytauto laikais. Kęstučiui su Algirdu nepatiko, kad Gediminas aukščiausią valdžią perdavė Jaunučiui, jiedu susitarė nuversti brolį; Algirdas į Vilnių pavėlavo, Kęstutis užėmė jį vienas, o paskui perleido Algirdui kaip vyresniajam broliui. Istoriografijoje būta ginčių dėl Gedimino palikimo – klaidingai perskaitytais šaltiniais grįstos istorijos apie jo žūtį...
Vytautas Didysis
Mes iki šiol netiksliai vadiname didžiausiąjį iki šių laikų Lietuvos valdovą, antrąjį jos karalių – Vytautu. Ilgą laiką to vardo aiškinimas etimologiškai man kėlė nesupratimą: kaip suprasti vyttautas? Tiesiog kažkokia nesąmonė. Skaitydamas A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija“, aptikau to mūsų valdovo antspaudo užrašo iššifravimą (gaila, bet kitose knygose tokie iššifravimai nepateikiami (bent mano skaitytose) ir...
Vidaus karas Lietuvoje 1249-1254 metais
Ką žinome apie Mindaugo laikų vidaus karą Lietuvoje? 1249-1254 m. Lietuvoje vyko vidaus karas tarp Mindaugo ir jo brolėno Tautvilo, kuris subūrė plačią koaliciją prieš Mindaugą. Šių kovų verpetuose įvyko svarbiausi XIII a. Lietuvos istorijos įvykiai – Mindaugo krikštas ir karūnacija. Vidaus karo eiga iš esmės žinoma pagal vienintelį šaltinį – Volynės (Ipatijaus) metraštį. Kiti...
Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais: žydų žudynės Trakų apskrityje
Holokaustas Lietuvos provincijoje iki šiol tebėra vienas mažiausiai tyrinėtų žydų genocido aspektų Lietuvos ir užsienio šalių istoriografijoje. Daugiausia buvo tyrinėjama bendroji holokausto istorija, Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenių žūtis, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių būrių ir ypatingųjų būrių nusikalstama veikla Baltijos šalyse, lietuviškos savivaldos kolaboravimas su naciais holokausto metu (ypač tai pasakytina apie lietuvių...
Lietuva ir Prūsija XIII amžiuje
Etniškai giminingų genčių žemės – natūrali valstybių kūrimosi erdvė. Panašiomis kalbomis kalbantiems žmonėms lengviau susitarti, suformuoti bendrą tapatybę, pasijusti vienos tautos ir valstybės nariais. Valstybės kūrimasis tokioje terpėje sutinka mažesnį pasipriešinimą. Kaip rodo Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Rusios pavyzdžiai, ankstyvosios valstybės dažniausiai kuriasi etniškai vienalytėje erdvėje, kurią, be etninio faktoriaus, dar gali riboti natūralios gamtinės kliūtys,...
Semeliškių Romos katalikų laikraštis „Strėva“
Semeliškių miestelyje, Trakų rajone, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų stovi dabartinė medinė šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 ar 1786 m.), garsi šv. Roko atlaidais. Šiuo metu klebonauja kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas. Čia parapijiečių aukomis nuo 2002 metų leidžiamas mėnesinis religinis, iliustruotas 12 puslapių laikraštis. Šiame 2008 m. liepos mėnesio Nr. 7 (60)...
Koks Endrikio Wendto vardas?
Wendtas (Wendt) Endrikis (1819 III 22 Maž. Lietuvoje–1896 VII 5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.), mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją mokytojavo, paskutinė darbovietė – Bitėnuose. 1887 m. išėjo į pensiją ir apsigyveno Traksėdžiuose. Didaktinio turinio apsakymų paskelbė O. Mauderodės Lietuviškose kalendrose (Tilžėje). Parengė laiškų ir reikalų raštų rašymo pavyzdžių...
Labanoro bažnyčia su savomis – kelių amžių – mįslėmis
Kadaise Lietuvoje buvusi itin populiari medinė architektūra šiandien vis labiau pamirštama, tačiau gražiausi jos pavyzdžiai – nedidelės kaimo bažnyčios, varpinės dar ir šiandien kraštovaizdžiui teikia išskirtinio žavesio. Jų sakralios erdvės ir dabartinėms kartoms geba perteikti prieš daugelį metų besiformavusį tuometinių žmonių mąstymo būdą. Medinės architektūros tyrinėtojų teigimu, šie statiniai yra tarpinė grandis tarp liaudies...
Naujausių laikų tvirtas, teisingas metraštininkas
Tautinių bendrijų namų svetainėje 2010 m. gegužės 19-ąją įvyko Alfonso Kairo knygos „Penkeri metai su Rytų Lietuva“ pristatymas. Buvo daug gėlių ir šiltų žodžių. Nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė pabrėžė: „Alfonsas Kairys – tikras Rytų Lietuvos žmogus – čia gimė, užaugo ir neliko jai abejingas. Ši knyga ir visa jo veikla – atkirtis daugeliui...
1940-ųjų liepa: teroro pradžia
Prieš 70 metų, 1940-ųjų liepos 7 dieną, Raudonosios armijos sutryptos, bet formaliai vis dar nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamente buvo patvirtintas „priešvalstybinių partijų likvidavimo planas“. Šią datą pagrįstai galima laikyti komunistinio teroro Lietuvoje pradžia. 1941 metų liepos 7-oji, regis, buvo niekuo neypatinga. Sutrikusi Lietuva laukė ir spėliojo, ko galima tikėtis iš žaibiškų permainų vis...
Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis
Šia „Laisvės kryžkelių“ projekto rėmuose skelbiama publikacija pradedame trijų laidų ciklą, skirtą Lietuvos partizanų sričių istorijai apžvelgti per iškiliausias partizaninio karo asmenybes. Bene daugiausia vienijant Pietų Lietuvos partizanus pasižymėjo Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, tapęs pirmuoju srities vadu. Būsimasis partizanų vadas gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių aps., Tirkšlių vlsč., Ketūnų k....
Dvi Maskvos ir viena Lietuva
Praėjusią savaitę sukako 19 metų nuo tos dienos, kai iš komunistinio režimo gniaužtų besivaduojanti Rusijos Federacija iš esmės pripažino Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir pasmerkė 1940 metais įvykdytą mūsų šalies okupaciją bei jos pasekmes. Nors šis žingsnis tomis dienomis praktiškai dar mažai ką reiškė, moralines ir psichologines šios istorinės datos pasekmes sunku pervertinti iki šiol. ...