Prieš daugiau nei 200 metų – 1791 gegužės 3-ąją – prieštaravimų skaldomoje Europoje priimtos Žečpospolitos (Abiejų Tautų valstybės) Konstitucijos, sustiprinusios taikų ir partnerišką Lietuvos ir Lenkijos sambūvį, principai gyvuoja ir šiandien.
Seime pirmadienį surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Lietuvos ir Lenkijos įžado istorinė reikšmė ir aktualumas" siekiama išryškinti Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir tų pačių metų spalio 20-ąją priimto "Abiejų Tautų savitarpio įžado (įsipareigojimo)" įstatymo, tapusio Gegužės 3-iosios Konstitucijos pataisa, reikšmę Lietuvai, Lenkijai ir Europai.
Šia proga į Lietuvą atvyko Didžiojo (Ketverių metų) Seimo palikuonių grupė iš Lenkijos ir Belgijos. Tai – garsių LDK (ne Lenkijos) giminių atstovai. Penki iš jų yra LDK kanclerio, etmono, iždininko, tribunolo pirmininko, Polocko vaivados Aleksandro Mykolo Sapiegos palikuonys. Didžiojo Seimo palikuonių organizacija propaguoja Žečpospolitos, kaip lygiavertės lenkų, lietuvių, ukrainiečių, baltarusių, latvių tautų Sandraugos, paveldą, pabrėždami šios valstybės unikalumą to meto Europoje savo demokratijos, tolerancijos lygiu ir įstatymų pažangumu. Tai buvo pirmoji Konstitucija Europoje.
Vizito Lietuvoje metu Didžiojo Seimo palikuonių delegacija dalyvauja Seime vykstančioje konferencijoje, susitiks su Prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Pirmininku Česlovu Juršėnu, lankysis Valdovų rūmuose ir Bernardinų kapinėse.
Užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno teigimu, žvelgdami į permainingą Lietuvos ir Lenkijos istoriją aiškiai matome, kad pagrindinė mūsų šalis ir tautas vienijanti idėja visuomet buvo sąjungos (unijos) tradicija. Šios idėjos pagrindu Lietuva ir Lenkija sukūrė Abiejų Tautų Respubliką, unikalią tautų sandraugą.
"Šioje sandraugoje vyravusi demokratijos, tolerancijos, įvairių tautų taikaus sambūvio dvasia toli peržengė valstybės ribas, o Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo ryškia pažangios minties išraiška tuometinėje Europoje", – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Ministras pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija ir tarpusavio įžadas turėjo įtakos Europos valstybių politinei ir teisinei raidai. Šie dokumentai padėjo pagrindus ir šiuolaikinėms Lietuvai ir Lenkijai, tapo tvirta atrama, atkuriant abiejų valstybių demokratinę santvarką.
"Gegužės 3-iosios Konstitucija kartu su Abiejų Tautų įžadu tapo antrąja Konstitucija pasaulyje, nubrėžusia modernios pilietine demokratija grįstos valstybės kūrimo gaires. Deja, to meto tarptautinės aplinkybės leido mūsų tautoms naudotis šiuo dokumentu tik trumpą laiką, tačiau pagrindiniai Konstitucijos principai ir jos dvasia gyvuoja ir šiandien", – sakė P. Vaitiekūnas.
Lietuvos ir Lenkijos narystė Europos Sąjungoje nuosekliai pratęsė valstybių sąjungos tradiciją, šiandien Lietuva ir Lenkija – ne tik kaimynės, bet ir strateginės partnerės. Ministro P. Vaitiekūno teigimu, prisimindami bendrą valstybę suvokiame ir bendrą atsakomybę už Baltarusijos, Ukrainos, kitų Rytų Europos valstybių ateitį. Lietuva ir Lenkija yra vienos aktyviausių ir konstruktyviausių ES Rytų politikos kūrėjų.
"Europa neapsiriboja vien tik Šengeno sienomis. Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Gruzija yra neatskiriama Europos civilizacijos dalis. Turime visokeriopai skatinti šių valstybių artėjimą prie tų vertybių, kurias šimtmečius kūrė mūsų žemyno tautos, įskaitant lietuvius ir lenkus", – pažymėjo P. Vaitiekūnas.
Konferenciją rengia Lietuvos Seimas, Užsienio reikalų ministerija ir Prezidento kanceliarija.
Pagal 1791 metų spalio 20-ąją pasirašytą "Abiejų Tautų savitarpio įžado (įsipareigojimo)" įstatymą, tapusį Gegužės 3-iosios Konstitucijos pataisa, Lietuva privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš Lietuvos. Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės, Lietuvos visuomenė išsaugojo šalies istorinio atskirumo ir savarankiškumo tradiciją.
Lietuvoje gegužės 3 d. ir spalio 20 d. yra oficialiai paskelbtos atmintinomis dienomis.