Sena Voruta

Mūsų istorijoje daug ryškių asmenybių, bet nei viena iš jų neprilygsta Vytautui Didžiajam savo reikšme. Jo pergalės visuomet buvo mūsų nacionalinio pasididžiavimo šaltinis, o mirties nutraukta kova dėl karūnos virto įpareigojimu ateinančioms kartoms, skatinančiu ir toliau siekti Lietuvos suverenumo. Lietuvai tarpukariu atkūrus nepriklausomybę, neįvykusios Vytauto karūnacijos diena – rugsėjo 8-oji – buvo paskelbta valstybine švente....

Sausio 27-ąją sukako 100 metų, kai Žemaitkiemio vlsč. Juodžiūnų k. gimė vienas iš pokario partizaninio judėjimo Didžiosios Kovos apygardoje (Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse) organizatorių Alfonsas Morkūnas (1908-1949). 1945 12 01-1948 08 14 Didžiosios Kovos apygardos (DKA) B rinktinės vadas, 1948 08 14-1949 12 30 DKA vadas. Tai jos sumanumo dėka organizuotą apygardos partizaninį judėjimą Ukmergės...

Jordanas ir Saksas Gramatikas Dar VI a. Jordanas rašė, kad ostrogotų karalius Hermanarikas (valdęs apie 350–376 m.) sukūrė plačią imperiją tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pajungdamas ir slavų bei aisčių gentis. Šios žinios atspindi gotų istorinę tradiciją ir istoriografijoje laikomos tikėtinomis. Tačiau iki šiol nėra atkreiptas dėmesys į tai, kad kita tos pačios legendos versija...

Advokatai ieško Lietuvos žydams anksčiau priklausiusių religinės paskirties statinių, kuriuos valstybė planuoja grąžinti šiai bendruomenei. Dienraštis "Lietuvos rytas" rašo, kad netrukus Lietuvos archyvų departamentas turi pateikti 63 pastatų dokumentus, įrodančius, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą jie priklausė žydų bendruomenei. 24 iš jų yra Vilniuje, 22 – Kaune, 12 – Panevėžyje, 5 – Ukmergėje. Šių metų...

Arnoldas PIROČKINAS Jeigu iš tikrųjų šiemet Smalininkams sukanka 610 m. nuo jų istorijos pradžios, tai lietuviška šio miesto mokykla, veikusi 1930-1939 metais, toje istorijoje sudaro trumpą, bet brangų epizodą, vertą paminėjimo ir pagerbimo. Bene 150 metų trukusios kovos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino dėl Nemuno žemupio baigėsi 1422 metais vadinamąja Melno sutartimi. Lietuviai...

Koks vis dėlto tai dar, deja, sovietinis monstras… ta šiandieninė Klaipėda. Nykus miesto siluetas, kurį sudaro vien tik „fabrikų“ kaminų bokštai, pilkos betoninių namų dėžutės. Sovietinis skurdas įamžintas akmenyje ir visur kitur, kur tik jie „sugebėjo“ įsiterpti. Tik tada, kai kurį laiką čia pagyveni, pavaikštai ir pamatai dvasinio skurdo paženklintą aplinką, pradedi suvokti kokią žalą visai...

Saulėto ryto nesulaukęs, Kuklus kary, tautos sūnau, Tu užgesai, kai laisvė švito, Laimėjai kovą tu, ne sau…   Istoriko Valdo Striužo monografija „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“* pasirodžiusi 2006 m., skirta tautos sukilimo aukoms atminti. Rašoma apie lietuvių karių ir partizanų 1941 m. birželio antisovietinį sukilimą buvusioje Švenčionių apskrityje, Vilniuje, Varėnos-Valkininkų ir Alytaus krašte. Tai...

„Svečias“ („Sweczias“) – savaitinis laikraštis (12 psl.), ėjęs 1911–1914 metais; iš pradžių buvo spausdintas Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje. Jo leidėjas ir redaktorius (Rēdytojis) – Lietuvos latvis, Naumiesčio (Raseinių aps., dabar Žemaičių Naumiestis) evangelikų liuteronų bažnyčios mokytojas (kantorius) Frydrichas Megnis (1873 12 24–1950 10 09). Laikraštis kas Nedēlę 1 Kartą išleidžiamas Knygutês formate Ewangēliško Tikējimo Lietuwininkams....

Šiemet, išskyrus tūkstantmečio nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo dokumentuose jubiliejų, nebuvo kitos žymesnės datos, nei Mažojoje Lietuvoje gyvenusio ir dirbusio lietuvių raštijos atstovo Danieliaus Kleino gimimo 400 metų sukaktis.   Lietuvių literatūros enciklopedijoje (p. 237) Leonas Gineitis, įžymus mūsų raštijos istorijos tyrėjas, D. Kleiną yra taip įvertinęs: „Organizaciniais užmojais, kūrybiškumu, literatūrinės kalbos ugdymu, eilėdaros reforma...

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karas. Mūsų krašte vokiečių kariuomenė, puolusi iš Smalininkų apylinkių, kurios tuomet buvo Vokietijos jau anksčiau užgrobtame krašte, po poros valandų buvo užėmusi Jurbarką ir žygiavo į rytus.   Per kelias valandas rusų okupantus pakeitė vokiečių okupacija, įvedusi vėl naują tvarką – nepraėjus nė dviem savaitėms,...

Viešosios įstaigos „Europos parkas“ vykdomas Liubavo dvaro malūno restauravimo ir pritaikymo kultūros ir viešosioms reikmėms projektas, kurį finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą, ir bendrai finansuoja Lietuvos Respublika, jau įpusėjo.   Šis projektas skirtas išsaugoti vertingą kultūros paveldo objektą Vilniaus rajone. Pagrindinis projekto uždavinys – restauruoti Liubavo dvaro malūną ir...

Nesigilinsiu į istorines bei tautines Pietryčių Lietuvos tiesas, manau, jos daugeliui yra žinomos. Noriu pažvelgti į šį kraštą gyventojo akimis. Nieko stebėtina, kad lenkų generolo Liucjano Želigovskio okupacijos metu Lenkija, suprasdama administravimo laikinumą, mažai kreipė dėmesio krašto ekonominiam gyvenimui, tuo pačiu ir gyventojų gerovei.   Tarybiniais laikais, atsižvelgiant į gyventojų tautinę sudėtį, rajonų partsekretoriais pagal...

Žurnalo „Kelionės ir pramogos“ rugpjūčio mėnesio numeryje publikuotas interviu su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte. Interviu – apie keliavimo po Lietuvą atradimus, apie saugomų teritorijų unikalumą, apie naujienas Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.   Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorei Rūtai Baškytei Lietuva – jauki šalis, kurioje labai įvairiai galima praleisti atostogas patiriant daug...

Įvadas   Teritorija ir ribos   Skaistgirio apylinkėms priskiriama teritorija susideda iš 1919 m. įkurto Skaistgirio valsčiaus ir 1923 m. įkurtos Skaistgirio parapijos kaimų bei tų buvusio Joniškio valsčiaus kaimų, kurie dabar priklauso Skaistgirio seniūnijai.   Šiaulių apskričiai priklausantis Skaistgirio valsčius buvo sudarytas 1919 VII 1 iš rytinės Žagarės valsčiaus dalies, nuo 1945 VI 14 priklausė naujai įkurtai Joniškio apskričiai, po...

Tuoj sueis metai, kai pasirodė Mažosios Lietuvos fondo (MLF, Kanada – JAV) ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (dabar centro, Lietuva) bendromis pastangomis parengtas ketvirtasis, baigiamasis Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) tomas.   Juo buvo vainikuotas beveik 15 metų trukęs įtemptas tiriamasis, sisteminamasis, redagavimo, leidybos darbas, kuriame dalyvavo apie 300 labai nuoširdžiai jam atsidavusių žmonių ne...

Mokslų akademijoje antradienio, 2010 m. lapkričio 23 dienos, vakarą susirinkę mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai tvirtino nebegalį tylėti ir taikstytis su šios dienos visuomenės padėtimi valstybės valdyme. Šalies valdžia atsiribojo nuo žmogaus, o valstybę valdo nebe tauta ar jos atstovai, bet partijos, nebepaisančios piliečių interesų. Susirinkimo dalyviai vylėsi, jog šis...

2010 11 01   9.58. Šį mėnesį turėtų būti patvirtinti nauji NATO planai. Jų projektas yra įslaptintas. Diskusijos apie planų pobūdį ir tendencijas vyksta remiantis nuogirdomis ir kai kuriais politiniais judesiais.   Vienas iš jų – Nicolo Sarkozy, Angelos Merkel ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Prancūzijos Dovilio kurorte – susilaukė itin didelio dėmesio. JAV diplomatas jį...

Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės politinis pažadas jau artimiausiu metu inicijuoti Lietuvos lenkų pavardžių rašymą gimtąja kalba sukėlė staigų ir įdomiai surežisuotą kelių lenkų kilmės politikų antpuolį prieš valstybinę kalbą.   Antai neseniai išrinktas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, vos atvykęs į Briuselį, iš karto puolė skųstis, kad lietuviškose valstybinėse įstaigose negalima kalbėti lenkiškai, negalima lenkiškai rašyti...

Klaipėdos kraštas, kaip ir likusi Rytų Prūsijos teritorija, reformacijos išvakarėse priklausė kryžiuočių ordinui. Pastarojo sekuliarizacija plačiai atvėrė kelius reformacijos idėjų plėtrai, todėl valdančiosios Hohencolernų dinastijos atstovui kunigaikščiui Albrechtui nebuvo sunku įvesti krašte liuteronybę.   Reformacija Europoje nebuvo vienalytė, greta M. Liuterio pasekėjų, kuriuos vėliau imta vadinti tiesiog liuteronais, susiformavo šveicariškoji (helvetiškoji) protestantizmo kryptis, kurią taip...

Žalgirio mūšio 600–ųjų metinių minėjimo programos komisija siūlo atsisakyti kelių numatytų priemonių. Kultūros viceministras pasiūlė iš programos išbraukti ir istorinio filmo sukūrimą. Peržiūrėjusi minėjimo priemonių planą, praneša Krašto apsaugos ministerija, penktadienį komisija sutarė „deramai atstovauti Lietuvai Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, surengti tarptautinę mokslinę konferenciją Žalgirio mūšio tema, tarptautines sporto žaidynes, išleisti jubiliejines monetas, pašto ženklą,...

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Ministrui Pirmininkui,   Lenkijos Seimo kanceliarijos biuletenis Nr. 2688/VI kad. praneša, kad 2009–09–10 d. įvyko Lenkijos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo bei Ryšių su užsienio lenkais komisijų posėdis, kuriame aptarti Lenkijos užsienio reikalų ir švietimo ministrų atsakymai dėl Lietuvos lenkų švietimo problemų. Vilniaus, Šalčininkų rajonai vadinti „mūsų“ rajonais, kuriuos...

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams.   Šiandien sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29–ąją Gedimino...

Romos lietuvių bendruomenė Vėlinių dieną mirusiųjų pagerbti susirinko Verano kapinėse prie Popiežiškosios šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos koplyčios. Mišias už koplyčioje ir kitur Romoje palaidotus lietuvius aukojo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vicerektorius kun. Audrius Arštikaitis, Dvasios tėvas prel. Stasys Žilys, kiti Kolegijos kunigai. Po mišių, kuriose be kitų dalyvavo Lietuvos ambasadoriai Italijoje ir prie Šv. Sosto,...

2009 m.  lapkričio 6 d. (Vilnius) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. bei 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimais, kurie taip pat turi įstatymo galią, atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą ir įvertinusi visas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė Jungtinių Amerikos Valstijų pilietei...

Šią frazę – „Esu gėjus, ir tuo didžiuojuosi!“ – aš jau girdėjau du kartus. Ne skaičiau, bet girdėjau. Šiais laikais visi gali kompiuteriais prirašinėti kas ko nori, bet ne visi pasiryžę žodžiu išpažinti savo tikėjimą. Taigi, pirmą kartą tai išgirdau reformatų bažnyčioje, kitą kartą per televizorių. Tada vienas Europos parlameno narys, besididžiuodamas esąs gėjus, įnirtingai...

V amžiuje žlugo Romos imperija, kartu su ja žlugo senoji vergovinė santvarka ir pradėjo formuotis nauja – feodalinė. V a. laikomas senųjų amžių pabaiga ir naujos istorinės epochos – viduramžių – pradžia. Viduramžiai su feodaline santvarka Europoje tęsiasi ligi XVII a. vidurio. Rusijos imperija savo valdose baudžiavą, taigi ir feodalinę santvarką naikino reformomis.   Tačiau...

Atsinaujinusių „Laisvės kryžkelių“ akiratyje – garsiojo Vilniaus KGB kalėjimo istorija.   Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g. sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau – iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios...

Vyriausybė patvirtino Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programą. Programoje numatyti įvairūs renginiai, kuriuos organizuos Krašto apsaugos, Užsienio, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Vidaus reikalų ministerijos, Istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, kitos institucijos.   Pagal patvirtintą programą bus suorganizuotas valstybinis Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimas ir renginiai plačiajai visuomenei – sukurtas ir parodytas istorinis dokumentinis televizijos...

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija negalėjo pasigirti gyventojų skaičiumi, ištobulinta kelių ir komunikacijų sistema, universalistine ideologija, bet jos plati teritorinė ekspansija, siekis tapti Rytų Europos hegemone ir teritorinė sandara, kurioje išsiskiria metropolija ir jai pajungtos periferijos, leidžia ją įvardinti imperija. Tai naujoje knygoje „Nepaskelbtoji imperija“ įrodinėja Vilniaus universiteto profesorius Zenonas Norkus.   „Imperijos istorinę reikšmę lemia ne...

Artėjant Sausio 13-osios metinėms skelbiame, mūsų požiūriu, nepraradusį aktualumo straipsnį, gvildenantį tuometinius įvykius tarptautinės teisės požiūriu. Manome, kad verta priminti ne tik Sausio 13-osios įvykius, bet ir platesnį jų tarptautinį teisinį kontekstą – Lietuvos Respublikos okupaciją, jos tęstinumą, Kovo 11-osios aktus, atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos kelią į jos vyriausybės tarptautinį pripažinimą. Sausio 13-oji buvo didvyriška...