Sena Voruta

„Vorutoje“ atradau Lietuvos istorijos pamokas, kurias man teko praleisti Klaipėdos kraštą 1939 metais okupavus Hitleriui.   Ne geresnis likimas ištiko ir Lietuvos jaunimą sovietams su kariuomene atėjus į Lietuvą neva ginti krašto nepriklausomybę. Mokyklose jaunimas garbino Stalino didybę, apie Lietuvos buvusiuos valdovus neturėjo jokio supratimo.   Tai mes supratome iš užsienyje pas gimines pasisvečiuoti iš...

Šiomis dienomis vilniečius kviečia gausūs patriotiniai renginiai, skirti Vilniaus atgavimo 70–osioms metinėms. Prie Aušros vartų Vilniuje dažniausiai būriuojasi smalsūs turistai, suvenyrus siūlo tautodailininkai ir nagingi meistrai. Gidai, kurie stengiasi atkreipti turistų dėmesį į lietuvių solidarumą su kitų tautų kova prieš komunizmą, stabteli ir prie memorialinės lentos, kurioje lietuvių ir vengrų kalbomis parašyta:   ATMINTINĄ 1956...

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė mano, kad septynerius metus besitęsiančią problemą dėl dviejų tradicinėmis pripažintų paraleliai veikiančių tos pačios religinės krypties religinių bendrijų – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (LERB) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodas (LERB-ULS) – dabar gali išspręsti tik Konstitucinis Teismas.   Atlikusi tyrimą dėl LERB skundo prieš...

Motiejus Aldonis gimė 1897 m. gegužės 4 d. Alytaus apskrityje Varėnos valsčiuje Jokėnų kaime, neturtingų ūkininkų Juozo Aldonio ir Kristinos Keršiūtės šeimoje. Pakrikštytas Varėnos bažnyčioje.   Be jo, šeimoje dar augo broliai Jonas (g. 1901) ir Antanas (g. 1904) bei seserys Petronė (apie 1928 m. išvyko į Argentiną) ir Marija.   Motiejus su broliais mokėsi...

Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija (toliau Draugija) 2009 m. spalio 29–ąją miestelėnus ir sostinės svečius sukvietė į Reformacijos dienos minėjimą, kurio metu prisimintas kovotojas už laisvę Simonas Konarskis.   Šiemet paminėtos 492–osios Reformacijos metinės. Draugijos pirmininkas prof. Sigitas Kregždė, be kita ko, pabrėžė, kad Draugija domisi istorija ir stengiasi prikelti nepamatuotai pamirštas istorines asmenybes....

Prieš 55 metus – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdytas mirties nuosprendis Jonui Žemaičiui. Siūlome paskaityti, pasižiūrėti ir pasiklausyti amžininkų prisiminimų apie išskirtinę asmenybę – vyriausiąjį Lietuvos pokario partizanų vadą, partizanų generolą Joną Žemaitį-Vytautą. Norėtųsi laidą pradėti nuo vieno gana keisto Jono Žemaičio biografijos fakto – į partizaninį judėjimą jis įsitraukė...

2009 m. gruodžio 11 d. Latvijos sostinėje Rygoje susitiko Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis (Imants Lieģis) ir Estijos gynybos ministras Jaakas Aavikso (Jaak Aaviksoo). Tradiciškai du kartus per metus vykstančiame susitikime buvo aptartos Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo aktualijos.   Gynybos ministrai aptarė lapkričio pabaigoje Lietuvoje vykusio Baltijos kariuomenių vadų...

2009 m. lapkričio 30 dieną, minint Tilžės akto paskelbimą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dalintasi didžiais ir netikėtais atradimais. Pertiesęs užpustytus tiltus tarp Mažosios Lietuvos ir Amerikos, tarptautinis projektas „Pirmieji lietuviai Teksase“ tądien nutūpė ant klaipėdietiškų muziejaus sienų ir leido per trijų lietuvininkų šeimų istoriją pažintį tą emigraciją, kurios net nenutuokėme esant.   Atradimai, keičiantys istoriją...

2009 12 01   11. 07. Vieno Škotijos miestelio taryba lapkričio pradžioje nutarė, kad Kalėdų šventės turėtų vykti be jokių krikščioniškų simbolių ir atributų ir būtų tik „miesto žiemos šviesų naktimi“. Taip pasielgta, kad šventė taptų „švente visiems“ ir krikščioniški akcentai netrikdytų nekrikščionių.   Suprantama, religinėms bendruomenėms tai buvo rimtas smūgis, o patiems škotams –...

Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8   „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš šį mėnesį pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“, kurią parašė uostamiesčio žurnalistas Mindaugas Milinis.   Abu Ramutės Sinkevičienės sūnūs, Rimvydas ir Valdas, tarnavo Afganistane. Jaunesnysis iš šios šalies grįžo cinkuotame karste. Valdo...

Vos priėmusi Plunkę, Jūra pasitinka per miškus atsiridenančią Rindę (k, 140,9 km)2. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, šio upelio pavadinimas yra kuršiškas. Tokiu atveju upėvardis primena, kad dar keliaujama per buvusią kuršių genties teritoriją.   Tiesa, kitas mokslininkas – Aleksandras Vanagas – pastebėjo, kad turime ir lietuvišką vietovardį atitinkantį žodį rinda – ėdžios, lovys ar rievė,...

Vilniaus m. savivaldybėje atidaryta fotoparoda, skirta atgautojo Vilniaus pirmajam burmistrui K. Stašiui 1939–1940 m.   2010 m. vasario 25-osios popietę garbūs svečiai rinkosi į Vilniaus miesto savivaldybėje surengtą parodos Konstantinui Stašiui – 130 atidarymą. Prisimindami šaknis nepamirškime ir medžio, – sveikindamas žinomą kraštovaizdžio architektę, garsaus Vilniaus krašto visuomenės veikėjo K. Stašio vaikaitę Dainorą Juchnevičiūtę-Vaivadienę sakė...

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški. Deja, Vyriausybė, atsiėmusi ankstesnį įstatymo projektą, Seimui teikia naują, tačiau Konstitucijai taip pat prieštaraujantį „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą (reg. nr. XIP-1644)....

Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės   Praėjusiais metais, kai Jurbarkas minėjo garbingą 750 metų jubiliejų, viename iš šiai sukakčiai paminėti „Mūsų laiko“ interviu su įžymiais kraštiečiais istorikas Rimantas Jokimaitis rašė apie Jurbarko priklausymą vienam ar kitam regionui: „Man Jurbarkas yra labai svarbus. Aš išdidžiai iki šiol kalbu Jurbarkui būdinga tarme ir visiems paaiškinu, kad aš...

Lazda turi du galus ir abu vienodai skaudžiai muša.   Taip ir netvarka teisėsaugoje bei teisėtvarkoje pirmuoju tikslu dengia grupuočių (turto grobstytojų, kontrabandos ar pedofilų) daromus nusikaltimus, bet atatranka kartais daug žiauresnė būna, ir visada neišvengiama.   Antai, kad ir „paksogeitas“ – po kiek laiko, bet išlindo Mečys Laurinkaus ragai ir nagai, kuris juos dabar...

Ar Rytprūsiuose [Karaliaučiaus krašte] vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą užgrobtose teritorijose?  Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą, koks Rytprūsiuose buvo...

Valstybių kultūriniai ryšiai suartina tautas, leidžia pažinti ir suprasti kitos šalies savitumą. Kultūrinis lietuvių ir italų bendradarbiavimas suaktyvėjo 1921 metais Romoje, atidarius Lietuvos atstovybę bei 1936 metais įsteigus „Lietuvių-italų draugiją“. Lietuviai buvo kviečiami dalyvauti meno ir mokslo bei kitose parodose. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo Užsienio reikalų ministerijos mikrofilmuotos medžiagos duomenimis, 1925 metų gegužę Milane buvo...

2005 m. rugpjūčio 16 d. sukako 125 m., kai gimė Konstantinas Stašys, žymus Vilniaus krašto politikos ir visuomenės veikėjas, Vilniaus burmistras Rugpjūčio 16 d. sukako 125-osios K. Stašio, žymaus prieškario lietuvių politikos ir visuomenės veikėjo, ypač nusipelniusio Vilniui ir Vilniaus kraštui, lietuvių reikalų vedėjui ir gynėjui nuo pat grįžimo iš Rusijos po Pirmojo pasaulinio karo,...

Itin svarbu ir pravartu šia iškilminga proga pirmiausia kreiptis į politikus, kuriems tai yra ir turi būti akstinas apmąstyti  istorines politinės kultūros tradicijas. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-metis – tai džiaugsminga, tačiau kartu ir baisoka sukaktis… Jis atskleidžia unikalų, kitur pasaulyje nesutinkamą lietuviškas žodį „knygnešys“. Bet gal būtų buvę geriau, jeigu jo iš viso...

Pirmadienis, 2003 m. birželio 30 d. (Vilnius)   Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku ir Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku aptarė Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelį Lietuvoje. Prezidentas R. Paksas išdėstė savo požiūrį į tai, kaip turėtų būti koordinuojami valstybinių institucijų veiksmai, kad Lietuva turėtų vieningą poziciją visais ES klausimais ir šioje europinėje...

Prieš šimtą keturiasdešimt penkerius metus gimė Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Šio Lietuvos bajoro gyvenimas buvo kupinas dramatizmo, laisvės siekio ir pagarbos paprastam žmogui. S.Narutavičius gimė 1862 m. rugsėjo 2 d. Telšiuose. Lietuvoje tuomet vyko 1861–1863 m. sukilimas, kuriame dalyvavo ir jo tėvas – pavieto teisėjas, bajoras, Brėvikių dvaro savininkas Jonas Narutavičius....

Lietuvos kariuomenės 90-ečiui Mano prosenelio Liudviko tėvai Ona Butėnaitė, Motiejaus (1850 07 27-1929 03 21) ir Simonas Stašauskas, Prano (~1860-1913 09 14) susituokė 1881 m. sausio 18 d. Alytaus apskr. Alovės parapijos bažnyčioje. Santuokos akte nurodyta, kad Simonas Stašauskas yra iš Geiščiūnų palivarko, Nemunaičio parapijos. Jam 21-eri metai (taigi turėtų būti gimęs apie 1860 m.)....

Knygos gimimas – visada šventė ir skaitytojams, ir jos sumanytojams, leidėjams bei sudarytojams. Kaišiadorių vyskupijos ir Jo Ekscelencijos vyskupo Juozapo Matulaičio rūpesčiu savo gražų gyvenimą pradėjo monografija „Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba“. Širvintų parapijos klebono Juozapo Dabravolsko iniciatyva graži ir dvasinga šios knygos pristatymo šventė neseniai buvo surengta Širvintose. Klebono kilnus sumanymas pristatyti monografiją...

1921 08 19-2002 11  09 Lapkričio 9 d. staiga mirė kunigas, buvęs politinis kalinys ir tremtinys, poetas Kazimieras Vaičionis, g. 1921 m. rugpjūčio 19 d. Rokiškio r., Panemunėlio parapijoje. Baigęs Vilniaus kunigų semainariją ir 1945 m. spalio 28 d. gavęs kunigystės šventimus iš Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio rankų, dirbo vikaru Švenčionyse, Kalesninkuose, Eišiškėse, Vilniaus...

Redakcinė kolegija: Dr. Arūnas Bubnys, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, dr. Viktoras Jencius, archit. Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, dr. Napaleonas Kitkauskas, Gediminas Paviržis, dr. Kęstutis Petrulis, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Juozas Vercinkevičius (vyriausiasis redaktorius).

Dėl Rytų Lietuvos mokytojų konkurso – parodos „Rytų Lietuvos kultūros paveldas fotografijose ir piešiniuose“, skirtos Lietuvos tūkstantmečiui ir vaikų kultūros metams, nuostatų tvirtinimo 2007-01-24 Nr. V-6 Vilnius T v i r t i n u  Rytų Lietuvos mokytojų konkurso – parodos „Rytų Lietuvos kultūros paveldas fotografijose ir piešiniuose“, skirtos Lietuvos tūkstantmečiui ir Vaikų kultūros metams,...

Vilniaus rajono savivaldybė informavo Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, kad trečiadienį bus nuimtos gatvių pavadinimų lentelės su gatvių pavadinimais nevalstybine kalba Maišiagalos miestelyje. Taip pat buvo pranešta, kad ruošiamasi gatvių pavadinimų lentelių keitimui ir kitose savivaldybės gyvenvietėse. „Atsižvelgiant į gautą informaciją tikimės, kad antstolių pagalbos vykdant teismo sprendimą neprireiks“, – DELFI trečiadienį teigė Vyriausybės atstovas Jurgis...

Pernai minėjome žymaus antisovietinio pasipriešinimo vadovo Zigmo Stanelkos aštuoniasdešimtąjį gimtadienį prisimindami jo trumpą, bet labai reikšminga mūsų kovų už Laisvę veiklą. Zigmas gimė 1924 metais lapkričio 5 dieną Alytaus aps. Daugų vals. Žvirgždėnų kaime, jauniausias penkių vaikų ūkininko šeimoje. Jo vyresnė sesuo mokytojavo Nemajūnuose. Jos globojamas Zigmas anksti pradėjo lankyti mokyklą ir nuo pat pirmų...

Vilniaus langas Sunku nuspėti, ar per pastarąjį dešimtmetį subrendusi karta – nūdienos trisdešimtmečiai – yra ką girdėjusi apie Juozą Keliuotį. Žmogų žurnalistą, žmogų nepriklausomybininką, žmogų, palikusį mums kultūros bastioną – žurnalą “Naujoji Romuva”. Šis iliustruotas visuomenės gyvenimo savaitraštis, 1931–1940 metais leistas Kaune ir Vilniuje, paliko mums lietuviškos civilizacijos pradmenis. J.Keliuotis nebuvo politikas, mokslininkas ar žymus...

Mažai terasim Lenkijos istorijoje asmenybių, kurios keltų tiek asmeninių emocijų, politinių aistrų ir kontroversiškų mokslinių vertinimų, kiek maršalas J.Pilsudskis. Pilsudskio legenda formavosi dar jam gyvam esant. Labai aktualu ir įdomu panagrinėti, kaip giliai maršalo kultas, stereotipai apie jį yra įleidę šaknis į šiuolaikinių lietuvių ir lenkų istorinę sąmonę. O gal jau apskritai netikslinga kalbėti apie...