Sena Voruta

Rugsėjo 17 dieną Vilniuje, prie Rusų dramos teatro, buvo atidengta nauja atminimo lenta. Ji skirta tuometiniame Miesto žiemos teatre prieš devyniasdešimt metų – 1917 m. rugsėjo 18–22 d. – vykusiai Lietuvių konferencijai. Net ir sunkiomis Pirmojo pasaulinio karo sąlygomis iš įvairių Lietuvos vietovių į ją susirinko du šimtai dvidešimt du konferencijos dalyviai. Jie išrinko Lietuvos...

2004-ieji – jubiliejiniai metai. Sukanka šimtas metų, kai Lietuva atgavo savąjį raštą. Ar yra kita tauta, iškentusi tokį išbandymą? 40 metų (1864–1904) lietuviai skaitė kirilica parašytus lietuviškus tekstus. Ar rastume kitos tautos istorijoje keliaujančio mokytojo – daraktoriaus fenomeną? Ar kitur suprantama – ką reiškia knygnešys? Nepaisant draudimų, trėmimų lietuviškas žodis, daina, tradicijos neišnyko, tik išugdė...

Šventos Mišios namie „Katalikų akademijos“ leidykla išleido retą knygą „Objektas Intrigantas“ (Kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla). Monografiją sudaro trys dalys: „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla“, „Rašytinis palikimas“ ir „Atsiminimai“ apie jį. „Intrigantas“ – taip kunigą B. Laurinavičių savo „byloje“ vadinę čekistai, sovietmečiu šėtono priemonėm įnirtingai kovoję su Lietuvos veikiančia Romos katalikų Bažnyčia, kai...

1908-09-08–2002-10-27 Spalio 27 d., Vilniaus grįžimo Lietuvai išvakarėse, mirė Lietuvių mokslo draugijos bendraamžis ir narys, “Vilnijos” draugijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys Pranas Razmukas. Pašarvotas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kurio buvo geroji dvasia. Po mišių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje palaidotas artimose Saulės kapinėse. Pranas Razmukas gimė 1908 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje....

„Vorutos“ laikraščio redakcija: Aleksandras Adamkavičius (kultūra, istorija), Birutė Žemaitaitytė (redaktorė-žurnalistė, svetainės administratorė), Auksė Kekytė (redaktorė), Albina Trečiokienė (buhalterė), Daiva Sedlikovska (buhalterė), Viktorija Vaškytė (žurnalistė, Klaipėda), Aušra Kalinauskienė (žurnalistė, Vilnius), Aušra Virvičienė (direktorė), Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius)

Pokalbis su kandidatu į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius Gediminu Paviržiu Šiuo metu esate Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas, miesto visuomenei žinomas asmuo. Kodėl siekiate Vilniaus rajono savivaldybės nario mandato? Gyvenu Riešėje, dažnai važinėju po Vilniaus rajoną, matau daug betvarkės ir aplaidumo. Lyginant su kitais Lietuvos rajonais, kurie finansiškai ne tokie tvirti, Vilniaus rajonas, nors...

Viktoras Vilčinskas, Jono sūnus, gimė 1918 m. rugsėjo 7 dieną Kaniavos kaime, Rudnios parapijoje, Varėnos valsčiuje. Jis išvydo pasaulį neturtingų ūkininkų šeimoje, kurioje augo trys broliai, šešios seserys. Kartu su tėvais tai buvo 11 asmenų šeima. 1924–1928 metais Viktoras Vilčinskas mokėsi lietuviškoje Kaniavos “Ryto” pradžios mokykloje ir baigė keturis skyrius, vėliau mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje,...

Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje vėl tapo aktuali bendradarbiavimo su KGB tema, nes nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėjo veikti nauja „Archyvų įstatymo“ redakcija, kuri suvaržė priėjimą prie buvusių represinių struktūrų archyvų, o žiniasklaida iškėlė į viešumą keletą pavardžių žmonių, kažkada priklausiusių KGB karininkų rezervui. Apie mūsų gyvenimo sąsajas su praeitimi „Draugo“ korespondentė Audronė V....

„Ponia Vaivadiene, per karališką puotą , Jeigu Jūsų valia, eisim ratu per sodą?“ Julius Slovackis, Mazepa, I, 8 „…Parkai vertingi ne tik tuo, kas juose yra, bet ir kas juose buvo. Parkuose ir oras net ne fizinis, o dvasinis, tai istorijos oras“ (D. Lichačiov, 1980). Parkų istorija glaudžiai susipynusi su architektūros, literatūros ir poezijos istorija,...

2004 m. rugsėjo 2 d. (Vilniuje) Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos ir Armijos krajovos veteranų klubo Susitaikymo deklaracijos pasirašymo ceremonijoje. Prezidentas pažymėjo, jog šiandien yra istorinė diena, nes užverstas dar vienas Antrojo pasaulinio karo paliktas istorinių nesusipratimų puslapis. „Kartais totalitariniams režimams pavykdavo sukiršinti okupuotų kraštų žmones. Tokių nesusipratimų...

Senovėje retas feodalinės aukštuomenės atstovas galėjo džiaugtis vedybomis iš meilės. Viduramžiais giminystės ryšiai tarp valdančiųjų dinastijų padėdavo išspręsti daugelį problemų. Ypač jie buvo naudingi siekiant įsigyti ištikimą sąjungininką kovoje su išorės priešu ar gavus kraitį praplėsti savo valdas, o kartais apsaugoti jas nuo grėsmingo kaimyno pasikėsinimų. Pastarasis atvejis,matyt, padės atskleisti dviejų kunigaikščių – didžiojo Lietuvos...

2007 m. sausio 25 d. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo Renginio programa: 15.00 –  Minėjimo pradžia – senoviniais ragais atliekamas muzikinė programa (Lietuvių etninės kultūros draugija) 15.10 –  Pranešimas „Gediminas ir Vilniaus įkūrimas“ (Inga Baranauskienė, Draugija „Pilis“) 15.25 –  Gėlių padėjimas prie paminklo L.d.k. Gediminui, Vilniaus kūrėjų ir gynėjų pagerbimas 15.30 –  Klubo „Viduramžių pasiuntiniai“...

Popiežius, pakeitęs pasaulio veidą (KAP) 1978 m. spalio 16 d. kardinolas Pericle Felici iš Šv. Petro bazilikos vidurinės lodžijos Šv. Petro aikštėje susirinkusiems nustebusiems tikintiesiems paskelbia: “Habemus Papam – Carolum Sacrae Romanae Ecclesiae Cardinalem Wojtylam”. “Kuris pasirinko Jono Pauliaus II vardą”, – priduria jis. Pasigirsta mandagūs aplodismentai “užsieniečiui”. Tiktai po improvizuotos Jono Pauliaus II kalbos...

Minint Trakų istorijos muziejaus 60-čio jubiliejų, vyks daug renginių, parodų, susitikimų, švenčių. Bus išleistas parodų katalogas ir plačios apimties leidinys, supažindinantis visuomenę su muziejaus įkūrimo aplinkybėmis, jo vystymosi raida bei jame dirbančiais muziejininkais. Nuspręsta papasakoti ir apie ilgametę muziejaus direktorę, prieš metus Anapilin išėjusią Ireną Misiūnienę. Savęs nesureikšmino Keista, kad Irena Čekanauskaitė-Misiūnienė iš pagrindų sukūrusi...

Apie surinkimininkę Mėtą Pažėraitę-Klumbienę, gimusią 1910 03 24 Miškogaliuose, dabar Petreliai, netoli Saugų. Mėtos prosenelis Pažėra (vok. Paszehr) dar iki baudžiavos panaikinimo Rytprūsiuose (1807) išėjo į dykrą ir tapo laisvas, nes besikuriantiems tuščiose žemėse baudžiava nebuvo privaloma; jis pradėjo Miškogalių kaimą, išsidėsčiusį ant aukštumėlės. Kiek melioravus Tetenio upės užliejamas pievas ir pelkynus, kasmet dirvos darėsi...

Mokytojų seminarija, 1941 m. vėl sugrįžusi į Telšius, glaudėsi Vyskupo M. Valančiaus gimnazijos patalpose. Šeimininkams jie nekėlė didelių rūpesčių: pirmaisiais mokslo metais mokėsi tik dvidešimt seminaristų. Bet po metų persikėlė į Respublikos ir Muziejaus gatvių sankirtoje buvusį taip vadinamos liaudies kaimo pradžios mokyklos namą. Pedagogai nuo pirmųjų mokslo metų dienų auklėtiniams priminė, kad reikia rimtai mokytis, laikytis...

Tik vienerius metus Trakuose klebonavo kunigas Mečislovas Malyničius-Malickis, tačiau net šis trumpas jo veiklos laikotarpis vertas detektyvinės apysakos. O ir visas žinomas kunigiškas jo gyvenimėlis už genį margesnis: niekada nenutrūkę ginčai su valdžios įstaigomis bei atskirais pareigūnais, kitais kunigais, bylos teismuose ir t. t. ir t. t. Visų kunigui reikštų kaltinimų net suminėti neįmanoma. Per...

Kai kurie labai svarbūs valdininkai mus ramina: „Nieko baisaus, jei lenkai rašys savo pavardes lenkiškomis raidėmis“. Ponai, tas jau buvo prieš pusantro šimto metų. Ir „Auszrą“ šitaip rašėme, bet išprusę senai atsisakėme. Tada polonizacija ėjo per bažnyčią. Štai Utenos senosios kapinės kaip atversta istorijos knyga. Save laikę pranašesniais prieš kitus mužikus, tie patys prasiprausę mužikai...

CNN svetainėje pasirodęs rašinys „Holokaustas Lietuvoje: vieno žmogaus kryžiaus žygis siekiant teisingumo“ apkaltino Lietuvą ir lietuvius vengiant deramai įvertinti bei pasmerkti Holokaustą. Nors CNN auditorija įtakinga, daugiamilijoninė, tačiau Lietuvoje deramos reakcijos į publikaciją nebuvo.   Tokia situacija sukuria dvigubą regimybę: arba minėtame rašinyje viskas pasakyta teisingai, lietuviai su viskuo sutinka ir tuo klausimu neturi daugiau...

1974 m. birželį, jau atleistas iš Kunigų seminarijos, pasinaudojau rengiama turistine ekskursija lėktuvu į Archangelską ir toliau laivu į Solovkų salas. Labai norėjau išvysti kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio ir keliolikos lietuvių kunigų kalinimo vietą. Lietuvos valdžia 1933 m. šiuos dvasininkus, vieną agronomą ir vieną vargonininką išmainė už Lietuvoje įkalintus bolševikų veikėjus (rodos, po 2–3 už...

Per porą savaičių, kai buvo pratęsta galimybė įsigyti vardinę plytą Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirtai skulptūrai „Laisvės kelias“, jų nupirkta beveik 7 tūkstančiai.   Trečiadienį, 2010 m. liepos 28-ąją, paskutinę dieną, kai galima prisidėti prie skulptūros, plytos tiesiog graibstomos – per kelias minutes jų įsigyjama dešimtimis, rodo akcijos interneto svetainės duomenys.   Trečiadienį po vidurdienio...

Tęsiami Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios restauravimo darbai. Šiais metais keičiama sena, dažyta, cinkuotos skardos stogo danga. Naujasis bažnyčios stogas baigiamas dengti vario skarda. Tad vienas gražiausių pajūrio statinių palangiškių ir miesto svečių dėmesį jau traukia auksu tviskančiu rūbu. Dar šiemet variu bus uždengti ir kontraforsų stogeliai.   Bažnyčią restauruojanti bendrovė „Pamario...

2010 m. liepos 13 d. minėjome 750-ąsias Durbės mūšio metines. Nors sukaktį gožė Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus, renginių netrūko. Durbės miestelyje buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurį liepos 10 d. iškilmingai atidengė Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Latvijos Seimo pirmininkas Gunaras Daudzė. Savaite anksčiau, prie Tverų, įvyko, gražia tradicija tampantis, Žemaičių vienybės dienai paminėti...

„Vorutos“ laikraščio pokalbis su humanitarinių mokslų habilituotu daktaru, „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva.   Neseniai išleistame trijų Lenkijos žurnalistų pokalbių rinkinyje (1) esate priskiriamas prie svarbiausių valstybės asmenų. Koks Jūsų požiūris į Lenkiją, kuriai didele dalimi ir skiriamas minėtas leidinys?   Mano požiūris į Lenkiją yra kaip ir daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – kaip į...

Straipsnis skiriamas Lietuvos kariuomenės dienai (lapkričio 23-čiajai) paminėti   Vakarų (Jūros) partizanų srities įkūrimo ištakos – Kęstučio partizanų apygarda, rodžiusi daugiausia iniciatyvos ne tik dėl Žemaitijos laisvės kovotojų, bet ir visos Lietuvos partizanų susijungimo.   Kalbėdami apie Lietuvos partizanų sričių įkūrimo bei veiklos aplinkybes nutarėme daugiausia dėmesio skirti atskiroms partizaninio karo asmenybėms, kurios buvo mažiau...

Lietuva gavo oficialų raštą iš Rusijos Dūmos, kad Donelaičio muziejus išbrauktas iš sąrašo objektų, kuriuos numatyta atiduoti stačiatikių bažnyčiai.   Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje, stovinčioje buvusioje liuteronų bažnyčioje kunigavo lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, čia jis ir palaidotas. Jei muziejus būtų atitekęs stačiatikių bažnyčiai, Lietuvos politikai žadėjo kreiptis į Europos Sąjungą ir UNESCO.   „Laiške Rusijos Dūmos...

Rugsėjo 8-oji Lietuvoje minima kaip Vytauto karūnavimo diena, nors pati karūnacija ir neįvyko. Vis dėlto Vytauto laikų Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) lietuviai didžiuojasi ne mažiau nei karalyste valdant Mindaugui, o pats Vytautas neretai Lietuvoje vaizduojamas su karūna.   Vytauto laikais LDK išsiplėtė nuo marių iki marių, įjungdama į savo teritoriją ir daug slavų žemių. O...

Konservatorė Irena Degutienė išrinkta Seimo pirmininke. Valdyti parlamento vairą šiai politikei patikėjo 87 Seimo nariai, parėmę už jos kandidatūrą. 48 parlamentarai balsavo prieš I. Degutienę, o sugadintų biuletenių nerasta. I. Degutienės kandidatūra tipo ir valdantiesiems, ir jų oponentams – politikai negailėjo liaupsių, gyrė politikės toleranciją, moteriškumą bei gebėjimą įsiklausyti, tačiau dalis opozicijos baiminosi, kad visa...

Kauno pilies atstatymo darbai pastaruoju metu sukėlė tikrą kovą. Gaila, kad tik dabar, kai jie jau turi prasidėti, o ne tada, kai projektas buvo pristatytas visuomenei. Tai, kad labiau mojuojama ietimis, o ne klausomasi priešininko argumentų, jau yra įprasta. Tačiau ši kova turėtų vykti kultūringai jau vien todėl, kad kalbama apie istorijos palikimą ir jo...

Pastaruoju metu pastebimai suaktyvėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos elgesys: akiplėšiškai hiperbolizuojama tautinių mažumų situacija Vilnijoje, skalambijant pasauliui, kad „per pastaruosius 20 metų lenkų padėtis Lietuvoje ne tik nepagerėjo, bet dar ir pablogėjo“, ieškoma naivesnių rėmėjų kaimyninėse šalyse ir Europarlamente, piketuojama prie Vakarų šalių ambasadų, nenueina nuo lūpų „Europos Sąjungos standartų“ sąvoka ir pan. Informacija užsieniui...