Sena Voruta

Kitą savaitę turėtų būti baigti lieti atstatomos Labanoro bažnyčios Švenčionių rajone pamatai. Iki žiemos vietos gyventojai planuoja pastatyti naujas sienas ir uždengti stogą. Labanoro seniūnas Vincas Jusys pirmadienį, liepos 26-ąją, BNS sakė, kad 2010 m. birželio 23 dieną gautas leidimas statybai ir pradėti lieti pamatai. „Kitą savaitę pamatai, manau, bus baigti“, – teigė jis. Medieną atstatyti...

Istorikės ir geografės Nastazijos Kairiūkštytės 75-mečiui   Sūduviai visais laikais siekė išmokslinti vaikus Sūduvos pasiturintys ūkininkai jau carinės Rusijos metais stengėsi duoti savo vaikams išsilavinimą. Kai kurie iš jų tapo žinomais Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros, visuomenės veikėjais, politikais. Tokių buvo ir daktarės Nastazijos Kairiūkštytės gimtosiose apylinkėse. Tai – iš Leskavos kaimo kilęs kunigas, knygnešys, lietuvybės...

Lietuvos rezistencijos istorija   Seinų krašto vardu vadinama teritorija nei geografiniu, nei istoriniu požiūriu nebuvo ir nėra atskiras regionas. Seinų kraštu galima pavadinti teritoriją, kuri iki 1919 m. sudarė Seinų apskritį ir vėliau jos didesnė dalis atiteko Lietuvai, o mažesnė – Lenkijai. Lenkijoje iki 1925 m. dar išliko Seinų apskritis kaip administracinis vienetas, kurio teritorija...

Tas kunigas buvo 1933 m. kovo 21 d. miręs Stanislovas Bula.   Apie S. Bulą trumpai esu rašęs 2006 metais išėjusioje knygoje „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (p. 24). Lietuvos valstybės istorijos archyve aptikus kunigo asmens bylą (fondas 694, apyrašas 3, byla 1009), apie dvasininką galima parašyti daugiau bei kai ką patikslinti....

TS-LKD tautininkų frakcijos pirmininko Gintaro Songailos kalba, pasakyta 2010 m. lapkričio 20 dieną XVI-jame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime.   Gerbiamieji suvažiavimo dalyviai ir svečiai, Pirmininkai,   Pagrindinė šio suvažiavimo tema siejasi su tapatybe ir su pokyčiais.   Pagrindiniame dokumente, kurį šiandien svarsto suvažiavimas, vyrauja troškimas atsinaujinti ir keistis. Šio esė pabaigoje kviečiama, cituoju:  ...

„Dailininko ir gamtos pokalbis, įvairus ir nevienodas, audringas ir ramiai ilgesingas, graudus ir linksmas, kartais liūdnas ar virpančiai nervingas. Kai šis pokalbis pavyksta, kai lieka iš jo įdomios, raiškios spalvos ir formos, patiriame meninį išgyvenimą.“(Leonardas Tuleikis). Lietuvių menininkės akvarelistės Ramūnės Lebedytės kūryba neabejotinai rodo, kad jos pokalbis su gamta visuomet pilnas jausmų ir išgyvenimų. 2010...

Šeštadienį rugsėjo 5 d. Dubingiuose lijo. Lietuvos valdžia ir ambasadoriai slėpėsi erdvioje palapinėje, įrengtoje buvusios reformatų bažnyčios pagrindinio įėjimo vietoje. Visi jie darnia kolona iš Vilnius atvažiavo į Radvilų palaikų perlaidojimo iškilmes. Prie valdžios glaudėsi ir todėl sausas stovėjo ekskomunikuotas reformatų kunigas ir apsišaukėlis, save vyskupu tituluojantis, o žmonių kunigaikščiu pravardžiuojamas Algimantas Kvedaravičius. Greta buvusios...

Knygynuose pasirodęs Birutės Valionytės fotografijų albumas „Didžioji Lietuva“ stulbina – kiek daug už mūsų šalies sienos yra išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, dvarų ir rūmų.   Daugiau negu dabartinėje Lietuvoje.   Tai pirmoji Nepriklausomybės Akto signatarės, Signatarų klubo prezidentės B. Valionytės knyga.   Joje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldas Baltarusijoje. O to paveldo tiek...

Kretingoje atliekant Šv. Antano namelio Vilniaus gatvėje salės remontą, meistrai atidengė raudonų plytų mūrą, atvėrė arkinius skliautus. Jie aptiko ir netikėtų inžinierių sprendimų – užmūrytų ventiliacijos angų, kurių funkcija šiandien nėra aiški. Ši salė, kaip ir pats prieškario statinys, yra reikšmingas Kretingos miesto istorijos liudytojas. Atkuria pirmykštį salės vaizdą Po restauracijos salė tarnaus Pranciškonų gimnazijos...

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, tai galima būtų padaryti dviem žodžiais – jis buvo nukariautojas ir gynėjas. Algirdas buvo didžiausias nukariautojas per visą Lietuvos istoriją. Nukariautojas, kurio laimėjimai turėjo lemiamą reikšmę, ginant Lietuvą nuo kryžiuočių.   Anot naujausių istoriko Jano Tengovskio skaičiavimų, Algirdas gimė apie 1303–1305 m. Jo tėvas Gediminas tuo metu...

„Vorutoje“ atradau Lietuvos istorijos pamokas, kurias man teko praleisti Klaipėdos kraštą 1939 metais okupavus Hitleriui.   Ne geresnis likimas ištiko ir Lietuvos jaunimą sovietams su kariuomene atėjus į Lietuvą neva ginti krašto nepriklausomybę. Mokyklose jaunimas garbino Stalino didybę, apie Lietuvos buvusiuos valdovus neturėjo jokio supratimo.   Tai mes supratome iš užsienyje pas gimines pasisvečiuoti iš...

Šiomis dienomis vilniečius kviečia gausūs patriotiniai renginiai, skirti Vilniaus atgavimo 70–osioms metinėms. Prie Aušros vartų Vilniuje dažniausiai būriuojasi smalsūs turistai, suvenyrus siūlo tautodailininkai ir nagingi meistrai. Gidai, kurie stengiasi atkreipti turistų dėmesį į lietuvių solidarumą su kitų tautų kova prieš komunizmą, stabteli ir prie memorialinės lentos, kurioje lietuvių ir vengrų kalbomis parašyta:   ATMINTINĄ 1956...

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė mano, kad septynerius metus besitęsiančią problemą dėl dviejų tradicinėmis pripažintų paraleliai veikiančių tos pačios religinės krypties religinių bendrijų – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (LERB) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodas (LERB-ULS) – dabar gali išspręsti tik Konstitucinis Teismas.   Atlikusi tyrimą dėl LERB skundo prieš...

Motiejus Aldonis gimė 1897 m. gegužės 4 d. Alytaus apskrityje Varėnos valsčiuje Jokėnų kaime, neturtingų ūkininkų Juozo Aldonio ir Kristinos Keršiūtės šeimoje. Pakrikštytas Varėnos bažnyčioje.   Be jo, šeimoje dar augo broliai Jonas (g. 1901) ir Antanas (g. 1904) bei seserys Petronė (apie 1928 m. išvyko į Argentiną) ir Marija.   Motiejus su broliais mokėsi...

Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija (toliau Draugija) 2009 m. spalio 29–ąją miestelėnus ir sostinės svečius sukvietė į Reformacijos dienos minėjimą, kurio metu prisimintas kovotojas už laisvę Simonas Konarskis.   Šiemet paminėtos 492–osios Reformacijos metinės. Draugijos pirmininkas prof. Sigitas Kregždė, be kita ko, pabrėžė, kad Draugija domisi istorija ir stengiasi prikelti nepamatuotai pamirštas istorines asmenybes....

Prieš 55 metus – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdytas mirties nuosprendis Jonui Žemaičiui. Siūlome paskaityti, pasižiūrėti ir pasiklausyti amžininkų prisiminimų apie išskirtinę asmenybę – vyriausiąjį Lietuvos pokario partizanų vadą, partizanų generolą Joną Žemaitį-Vytautą. Norėtųsi laidą pradėti nuo vieno gana keisto Jono Žemaičio biografijos fakto – į partizaninį judėjimą jis įsitraukė...

2009 m. gruodžio 11 d. Latvijos sostinėje Rygoje susitiko Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis (Imants Lieģis) ir Estijos gynybos ministras Jaakas Aavikso (Jaak Aaviksoo). Tradiciškai du kartus per metus vykstančiame susitikime buvo aptartos Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo aktualijos.   Gynybos ministrai aptarė lapkričio pabaigoje Lietuvoje vykusio Baltijos kariuomenių vadų...

2009 m. lapkričio 30 dieną, minint Tilžės akto paskelbimą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dalintasi didžiais ir netikėtais atradimais. Pertiesęs užpustytus tiltus tarp Mažosios Lietuvos ir Amerikos, tarptautinis projektas „Pirmieji lietuviai Teksase“ tądien nutūpė ant klaipėdietiškų muziejaus sienų ir leido per trijų lietuvininkų šeimų istoriją pažintį tą emigraciją, kurios net nenutuokėme esant.   Atradimai, keičiantys istoriją...

2009 12 01   11. 07. Vieno Škotijos miestelio taryba lapkričio pradžioje nutarė, kad Kalėdų šventės turėtų vykti be jokių krikščioniškų simbolių ir atributų ir būtų tik „miesto žiemos šviesų naktimi“. Taip pasielgta, kad šventė taptų „švente visiems“ ir krikščioniški akcentai netrikdytų nekrikščionių.   Suprantama, religinėms bendruomenėms tai buvo rimtas smūgis, o patiems škotams –...

Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8   „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš šį mėnesį pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“, kurią parašė uostamiesčio žurnalistas Mindaugas Milinis.   Abu Ramutės Sinkevičienės sūnūs, Rimvydas ir Valdas, tarnavo Afganistane. Jaunesnysis iš šios šalies grįžo cinkuotame karste. Valdo...

Vos priėmusi Plunkę, Jūra pasitinka per miškus atsiridenančią Rindę (k, 140,9 km)2. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, šio upelio pavadinimas yra kuršiškas. Tokiu atveju upėvardis primena, kad dar keliaujama per buvusią kuršių genties teritoriją.   Tiesa, kitas mokslininkas – Aleksandras Vanagas – pastebėjo, kad turime ir lietuvišką vietovardį atitinkantį žodį rinda – ėdžios, lovys ar rievė,...

Vilniaus m. savivaldybėje atidaryta fotoparoda, skirta atgautojo Vilniaus pirmajam burmistrui K. Stašiui 1939–1940 m.   2010 m. vasario 25-osios popietę garbūs svečiai rinkosi į Vilniaus miesto savivaldybėje surengtą parodos Konstantinui Stašiui – 130 atidarymą. Prisimindami šaknis nepamirškime ir medžio, – sveikindamas žinomą kraštovaizdžio architektę, garsaus Vilniaus krašto visuomenės veikėjo K. Stašio vaikaitę Dainorą Juchnevičiūtę-Vaivadienę sakė...

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški. Deja, Vyriausybė, atsiėmusi ankstesnį įstatymo projektą, Seimui teikia naują, tačiau Konstitucijai taip pat prieštaraujantį „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą (reg. nr. XIP-1644)....

Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės   Praėjusiais metais, kai Jurbarkas minėjo garbingą 750 metų jubiliejų, viename iš šiai sukakčiai paminėti „Mūsų laiko“ interviu su įžymiais kraštiečiais istorikas Rimantas Jokimaitis rašė apie Jurbarko priklausymą vienam ar kitam regionui: „Man Jurbarkas yra labai svarbus. Aš išdidžiai iki šiol kalbu Jurbarkui būdinga tarme ir visiems paaiškinu, kad aš...

Lazda turi du galus ir abu vienodai skaudžiai muša.   Taip ir netvarka teisėsaugoje bei teisėtvarkoje pirmuoju tikslu dengia grupuočių (turto grobstytojų, kontrabandos ar pedofilų) daromus nusikaltimus, bet atatranka kartais daug žiauresnė būna, ir visada neišvengiama.   Antai, kad ir „paksogeitas“ – po kiek laiko, bet išlindo Mečys Laurinkaus ragai ir nagai, kuris juos dabar...

Ar Rytprūsiuose [Karaliaučiaus krašte] vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą užgrobtose teritorijose?  Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą, koks Rytprūsiuose buvo...

Valstybių kultūriniai ryšiai suartina tautas, leidžia pažinti ir suprasti kitos šalies savitumą. Kultūrinis lietuvių ir italų bendradarbiavimas suaktyvėjo 1921 metais Romoje, atidarius Lietuvos atstovybę bei 1936 metais įsteigus „Lietuvių-italų draugiją“. Lietuviai buvo kviečiami dalyvauti meno ir mokslo bei kitose parodose. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo Užsienio reikalų ministerijos mikrofilmuotos medžiagos duomenimis, 1925 metų gegužę Milane buvo...

2005 m. rugpjūčio 16 d. sukako 125 m., kai gimė Konstantinas Stašys, žymus Vilniaus krašto politikos ir visuomenės veikėjas, Vilniaus burmistras Rugpjūčio 16 d. sukako 125-osios K. Stašio, žymaus prieškario lietuvių politikos ir visuomenės veikėjo, ypač nusipelniusio Vilniui ir Vilniaus kraštui, lietuvių reikalų vedėjui ir gynėjui nuo pat grįžimo iš Rusijos po Pirmojo pasaulinio karo,...

Itin svarbu ir pravartu šia iškilminga proga pirmiausia kreiptis į politikus, kuriems tai yra ir turi būti akstinas apmąstyti  istorines politinės kultūros tradicijas. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-metis – tai džiaugsminga, tačiau kartu ir baisoka sukaktis… Jis atskleidžia unikalų, kitur pasaulyje nesutinkamą lietuviškas žodį „knygnešys“. Bet gal būtų buvę geriau, jeigu jo iš viso...

Pirmadienis, 2003 m. birželio 30 d. (Vilnius)   Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku ir Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku aptarė Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelį Lietuvoje. Prezidentas R. Paksas išdėstė savo požiūrį į tai, kaip turėtų būti koordinuojami valstybinių institucijų veiksmai, kad Lietuva turėtų vieningą poziciją visais ES klausimais ir šioje europinėje...