Sena Voruta

Mieli Mažosios Lietuvos mylėtojai, 2010 m. sausio 21 dieną 14 val. kviečiame Jus į „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) 4 tomo sutiktuves Pagėgiuose  Renginio svečiai: Enciklopedijos rengėjai ir leidėjai – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktoriaus pavaduotoja Aldona Stanelienė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) vyr. redaktorius doc. dr. Vacys Bagdonavičius, MLE rengimo ir leidybos grupės vadovas Vytautas...

Praėjusiame amžiuje Rietavą čia gimęs ir mokslus ėjęs rašytojas Eduardas Cinzas pavadino Karalių miestu. Apie šio Žemaitijos miesto šlovę mena tik kunigaikščių Oginskių dvaro likučiai, iš tolo baltuojanti bažnyčia ir istorijos faktai, kurie nieko neturi bendro su karaliais. 2008 m. ambasadorius V. Ušackas siūlė Plungės miestui draugystę su Bridžvelsu, vienu iš dviejų Anglijos miestų, kurie...

Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, jog didžiausia Lietuvos žmonių bėda – tiesos neturėjimas ir meilės nejautimas.   Arkivyskupo nuomone, nepriklausomybės jubiliejų lietuviai pasitinka pikti ir nusivylę laisve, nes tiesa ir meilė jiems tampa neprieinamomis vertybėmis – esą žmonės yra maitinami sensacijomis, nusikaltimų bei...

Eidama 81 metus, penktadienį (2010 03 12) mirė architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Geriausiai visiems žinomas architektės darbas – Operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje.   E. N. Bučiūtė gimė 1930 metų vasario 16 dieną Kaune. Vaikystėje ji norėjo tapti dailininke. Dailės institute ketino studijuoti tapybą, tačiau įstojo į architektūros fakultetą, kurį 1953 metais baigė su pagyrimu....

Jeigu juridiniai aktai mūsų sąmonei turi kokią nors reikšmę, tai nepripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos juridinis statusas yra kitoks, nei 1990 m. kovo 11-ąją postuluotasis, yra neįmanoma.   1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamento priimtas Aktas „Dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbia: „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje...

Apžvalgininkas Edwardas Lucasas neseniai išsitarė: „Kai manęs paklausia, kas lemia blogus Lietuvos ir Lenkijos santykius, atsakau – tai dėl rašybos, ir pašaliečiai negali tuo patikėti. Viskas tik dėl lenkiškos raidės w Lietuvos pasuose“. Supraskite šią apžvalgininko mintį, kaip norite: arba – yra tokia keista šalis Lietuva, kuri turi Konstituciją, neleidžiančią savo piliečių pasuose vartoti svetimų...

Ištrauka iš 5–ojo skyriaus „Nikolajevka“, p. 147–150   Masinė balandžio 13–osios deportacija – dar vienas sklandžiai įvykdytas tarptautinio gangsterizmo aktas. Nurodytą dieną net keli šimtai gyvulinių traukinių unisonu ėmė riedėti į rytus, veždami trečdalį milijono senolių, moterų ir vaikų pasitikti savo likimo. Rašydamas šiuos žodžius 2001 m. spalį sunkiai galiu išvengti palyginimų su rugsėjo 11–osios...

„Vorutos“ laikraščio pokalbis su Vilniaus kolegijos šokių ansamblio „Voruta“ vadove Laima Skuodiene Ką reiškia kolektyvo „Voruta“ pavadinimas? Vilniaus kolegijos šokių ansamblio „Voruta“ ištakos siekia 1956 m. Iki šių dienų praeitas ilgas, sudėtingas ir kūrybingas kelias, pasikeitė kelios vadovų, šokėjų ir muzikantų kartos. 1985 m. Ansamblis pasirinko skambų „Vorutos“ vardą, primenantį mums Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Mindaugo...

Nuoširdžiai dėkojame Jums, kad jau keletą metų nemokamai siunčiate mūsų mokyklai savo leidinį. "Voruta" – tai mums labai vertingas ir turtingas istorinių žinių apie kitų tautų kultūrą, o kartais ir apie mūsų kraštą ar kitus, svetur gyvenančius lietuvius. Kadangi patys neturime sąlygų užsisakyti lietuviškų žurnalų, ši Jūsų pagalba labai mums reikalinga. Dar kartą dėkojame ir...

Internetiniame „Delfi“ portale ir laikraštyje „Voruta“ vasario 21 d. numeryje paskelbtas Tomo Baranausko straipsnis „Lietuva mini tūkstantmetį“, kuriame autorius iš naujo „atranda“ šventojo Brunono istoriją, jo žūtį ir rūpinasi Lietuvos tūkstantmečio paminėjimu. Straipsnyje autorius rašo: „Gaila ir keista, kad Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija nusprendė Lietuvos tūkstantmečio datos neminėti. Vietoj to numatytos tradicinės iškilmės liepos 6-ąją,...

Pirmadienis, 2003 m. liepos 7 d. (Vilnius) Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku ir Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku aptarė Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelį bei pasikeitė nuomonėmis apie liepos 5-6 dienomis vykusius renginius, skirtus karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ajam Jubiliejui paminėti. Posėdžio metu sutarta Prezidento R. Pakso iniciatyva sudaryti darbo grupę, į...

Dėl Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projekto (Nr.4-1173Į) Tikslai (esmė): Įstatymo projekto tikslas – pakeisti Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracines ribas. Siūloma Trakų rajono savivaldybės Lentvario miestą ir už patvirtintų Lentvario miesto teritorijų ribų esančias 8 teritorijas priskirti Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo...

2000 m. gegužės 28 dieną, eidamas 80-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė kardinolas Vincentas Sladkevičius, Kauno arkivyskupijos emeritas. Kardinolas V. Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 dieną dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žąslių parapijoje, Guronių kaime. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje. Dar būdamas 9 metų amžiaus būsimasis kardinolas neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, o...

Kovo mėnuo Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno gyvenime buvo lemtingas: gimė 1905 metų kovo 12 dieną (minime šimtmetį) Talkonių kaime, Pasvalio r.; 1943-iųjų kovo 16-ąją gestapo buvo suimtas Vilniuje; mirė 1945-ųjų kovo 28-ąją (minime šešiasdešimtmetį) Pucko (Lenkija) ligoninėje nuo dėmėtosios šiltinės ir plaučių uždegimo. Likus keletai dienų iki jo mirties, šį pasaulį apleido motina Konstancija...

2004 m. rugpjūčio 17 d. mirė Kaišiadorių vyskupijos kunigas jubiliatas Česlovas Krivaitis (1921-2004), Kernavės Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas. Česlovas Krivaitis gimė 1921 m. Žebertonių kaime, Kietaviškių parapijoje (Trakų r.). Pradžios mokyklą lankė Žebertonyse, vėliau – Kaišiadorių gimnaziją, kurią baigęs 1941 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1945 metais Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis įšventino...

Gerb. Vilnijos mylėtojai, Šiandien švenčiame garbingą jubiliejų, kuris, įvertinus nueitą kelią, rodo organizacijos brandą, jos gyvybingumą, darbų mastą. Tik stebėtis belieka, kai išgirsti neabejingų ir aktyvių visuomenininkų savo laisvalaikio sąskaita atliktus darbus, skirtus suteikti vilties už šalies ribų gyvenantiems tautiečiams. Daug dėmesio draugija skiria ir Rytų Lietuvai, dažnai pareikšdama valdžios institucijoms daug priekaištų dėl abejingumo...

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius prašo Seimo etikos ir procedūrų komisijos įvertinti Seimo nario Valdemar Tomaševski pareiškimą: ginče dėl lenkų kalbos vartojimo gatvių pavadinimų lentelėse Vilniaus rajone Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis atstovą vadino nacionalistu bei įžvelgė asmeninį tikslą „pademonstruoti profesinį aktyvumą”. „Dažniausiai ginčai dėl lentų su gatvių pavadinimais keliami tuomet, kai yra politinių...

Apie drąsų partizaną Vytautą Duliūną Kuo daugiau metų nuslenka į praeitį, tuo labiau nublanksta rūkuose mūsų tautos drąsiųjų sūnų, pokario partizanų, atminimas. Todėl svarbu išklausinėti juos pažinojusius žmones, surankioti visus apie juos turimus duomenis, kad būtų galima atkurti visapusiškesnį pokario metų mūsų tautos laisvės kovų vaizdą. Apie vieną iš drąsiųjų partizanų, mokytoją Vytautą Duliūną, kilusį...

Šiemet sukanka 55-eri metai nuo paskutinio Vakarų srities „Jūros“ štabo žūties. Kadangi 1949-1952 metais mokytojavau Kelmės rajone ir apie tą tragediją girdėjau, o vėliau teko dirbti buvusiame KGB (dabar Lietuvos Ypatingasis Archyvas) ir ten aptikau medžiagos apie minėtojo štabo žūtį. 1953 m. sausio 17 d. Kelmės rajono Pužukų kaime Kazio Ruko sodyboje žuvo Antanas Bakšys,...

Žodis “alnas” yra išlikęs net iš jotvingių laikų. Ką jis reiškė, šiandieną sunku nustatyti. Dabar čia gyvenantys lietuviai išlaikę du iš šio žodžio kilusius hidronimus: tai ežeras Alnas ir Alnos upelis, bei du buvusių dvarų, o dabar kaimų pavadinimus: Alnai ir Alnukai. Žodis “alnas” suslavintas, pridedant priebalsį “h”. Tai dažnai taikoma rusų kalboje, taip pat...

Ar Lenko korta, kurią turi du išrinkti Seimo nariai, yra tolygi pasižadėjimui kitai užsienio valstybei ir užkerta kelią jiems tapti parlamentarais? Tokį klausimą iškėlė dar vienas būsimasis parlamentaras, konservatorių-krikdemų atstovas Gintaras Songaila. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), penktadienį taip ir neišnarpliojusi šio galvosūkio, atsakymą žada pateikti tik prieš pat Seimo nariams duodant priesaikas. „Lenko kortos turėtojai...

Mūsų istorijoje daug ryškių asmenybių, bet nei viena iš jų neprilygsta Vytautui Didžiajam savo reikšme. Jo pergalės visuomet buvo mūsų nacionalinio pasididžiavimo šaltinis, o mirties nutraukta kova dėl karūnos virto įpareigojimu ateinančioms kartoms, skatinančiu ir toliau siekti Lietuvos suverenumo. Lietuvai tarpukariu atkūrus nepriklausomybę, neįvykusios Vytauto karūnacijos diena – rugsėjo 8-oji – buvo paskelbta valstybine švente....

Sausio 27-ąją sukako 100 metų, kai Žemaitkiemio vlsč. Juodžiūnų k. gimė vienas iš pokario partizaninio judėjimo Didžiosios Kovos apygardoje (Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse) organizatorių Alfonsas Morkūnas (1908-1949). 1945 12 01-1948 08 14 Didžiosios Kovos apygardos (DKA) B rinktinės vadas, 1948 08 14-1949 12 30 DKA vadas. Tai jos sumanumo dėka organizuotą apygardos partizaninį judėjimą Ukmergės...

Jordanas ir Saksas Gramatikas Dar VI a. Jordanas rašė, kad ostrogotų karalius Hermanarikas (valdęs apie 350–376 m.) sukūrė plačią imperiją tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pajungdamas ir slavų bei aisčių gentis. Šios žinios atspindi gotų istorinę tradiciją ir istoriografijoje laikomos tikėtinomis. Tačiau iki šiol nėra atkreiptas dėmesys į tai, kad kita tos pačios legendos versija...

Advokatai ieško Lietuvos žydams anksčiau priklausiusių religinės paskirties statinių, kuriuos valstybė planuoja grąžinti šiai bendruomenei. Dienraštis "Lietuvos rytas" rašo, kad netrukus Lietuvos archyvų departamentas turi pateikti 63 pastatų dokumentus, įrodančius, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą jie priklausė žydų bendruomenei. 24 iš jų yra Vilniuje, 22 – Kaune, 12 – Panevėžyje, 5 – Ukmergėje. Šių metų...

Arnoldas PIROČKINAS Jeigu iš tikrųjų šiemet Smalininkams sukanka 610 m. nuo jų istorijos pradžios, tai lietuviška šio miesto mokykla, veikusi 1930-1939 metais, toje istorijoje sudaro trumpą, bet brangų epizodą, vertą paminėjimo ir pagerbimo. Bene 150 metų trukusios kovos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino dėl Nemuno žemupio baigėsi 1422 metais vadinamąja Melno sutartimi. Lietuviai...

Koks vis dėlto tai dar, deja, sovietinis monstras… ta šiandieninė Klaipėda. Nykus miesto siluetas, kurį sudaro vien tik „fabrikų“ kaminų bokštai, pilkos betoninių namų dėžutės. Sovietinis skurdas įamžintas akmenyje ir visur kitur, kur tik jie „sugebėjo“ įsiterpti. Tik tada, kai kurį laiką čia pagyveni, pavaikštai ir pamatai dvasinio skurdo paženklintą aplinką, pradedi suvokti kokią žalą visai...

Saulėto ryto nesulaukęs, Kuklus kary, tautos sūnau, Tu užgesai, kai laisvė švito, Laimėjai kovą tu, ne sau…   Istoriko Valdo Striužo monografija „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“* pasirodžiusi 2006 m., skirta tautos sukilimo aukoms atminti. Rašoma apie lietuvių karių ir partizanų 1941 m. birželio antisovietinį sukilimą buvusioje Švenčionių apskrityje, Vilniuje, Varėnos-Valkininkų ir Alytaus krašte. Tai...

„Svečias“ („Sweczias“) – savaitinis laikraštis (12 psl.), ėjęs 1911–1914 metais; iš pradžių buvo spausdintas Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje. Jo leidėjas ir redaktorius (Rēdytojis) – Lietuvos latvis, Naumiesčio (Raseinių aps., dabar Žemaičių Naumiestis) evangelikų liuteronų bažnyčios mokytojas (kantorius) Frydrichas Megnis (1873 12 24–1950 10 09). Laikraštis kas Nedēlę 1 Kartą išleidžiamas Knygutês formate Ewangēliško Tikējimo Lietuwininkams....

Šiemet, išskyrus tūkstantmečio nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo dokumentuose jubiliejų, nebuvo kitos žymesnės datos, nei Mažojoje Lietuvoje gyvenusio ir dirbusio lietuvių raštijos atstovo Danieliaus Kleino gimimo 400 metų sukaktis.   Lietuvių literatūros enciklopedijoje (p. 237) Leonas Gineitis, įžymus mūsų raštijos istorijos tyrėjas, D. Kleiną yra taip įvertinęs: „Organizaciniais užmojais, kūrybiškumu, literatūrinės kalbos ugdymu, eilėdaros reforma...