Habil. dr. prof. Antanas TYLA Lietuvą amžinam poilsiui pargabenti istoriko profesoriaus Zenono Ivinskio (1908-1971) palaikai. 1998 m. spalio 2 d. 13 val. prof. Z. Ivinskio palaikai buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse. Kasmet parvežami tai vienų, tai kitų mūsų išeivių tėvynainių, svajojusių bent atgulti amžinam poilsiui savo Tėvynėje, palaikai. Tai mūsų šalies istorinio likimo rezultatai. Lietuvos inteligentija,...
Sena Voruta
Istorijos vaidmuo patriotiniam savo vaidmens supratimui
Dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Pranešimas skaitytas rugsėjo 4 d. Punsko Kovo 11-osios gimnazijoje per B. Makausko Lietuvos istorijos vadovėlio pristatymą Žinomas filosofas Friedrichas Nietzsche, kalbėdamas apie istorijos naudingumą ir žalą, pažymėjo, kad žmogus „neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet priklausytas prie praeities: kad ir kaip greitai, kad ir kaip toli jis...
Vilniaus ir Rytų Lietuvos netektis bei jos susivienijimas su visa Lietuva
Hab. dr. prof. Antanas Tyla Vilnius glaudžiai suaugęs su mūsų praeitimi, su visais svarbiausiais mūsų tautos ir valstybės išgyvenimais. Daugelį metų iš jo sklido mūsų valdovų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – valia. Vilnius buvo Lietuvos ir jos kaimynų religijos, kultūros, šveitimo, mokslo, prekybos, amatų, pramonės centras. Mūsų žiniomis istorikas Zenonas Ivinskis rašė, kad vargu ar...
Prof. Vaciui Miliui – 70 metų
Prof. hab. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius čia susirinkusi gausi visuomenė rodo, kad šiandienos šventė – prof. Vacio Miliaus 70-mečio jubiliejaus minėjimas – yra ne tik Lietuvos istorijos instituto darbuotojams, bet ir daugeliui su institutu nesusijusių žmonių. Visiems jo bendradarbiams tai nekelia nuostabos. Prof. Vacys Milius – aktyvus visapusiško kultūrinio gyvenimo praktikas, dalyvis,...
Ganytojų laiškas katalikiškos spaudos reikalu
Gerbiami broliai Kunigai, brangūs Tikintieji! „Imkiet mane ir skaitykiet, ir tai skaitydami permanykiet“ – tokie buvo pirmosios lietuviškai spausdintos knygos žodžiai. Ir štai jau įpusėja penktas dešimtmetis, kaip lietuviai spausdintame žodyje ieško žinių pastiprinimo. Per spausdintą žodį plito mūsų tautoje tikėjimo šviesa bei paduoda. Kaip reta kuri tauta esame patyrę net du spaudos draudimus: visų...
Vasario 16-oji ir dabartis
Dr. Antanas Tyla Skaityta Latvijos lietuvių Bendruomenės surengtame Vasario 16-osios minėjime Rygoje Kiekvienos tautos ar valstybės gyvenime yra reikšmingų įvykių, kurių negalima užmiršti. Jie tampa šventėmis, kurios ne tik primena praeitį, bet pastoviai funkcionuoja mūsų kasdieniniame gyvenime, kaip simbolis. Lietuvai ir lietuviams tokia šventė yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Nepriklausomybės paskelbimo šventė. Tai...
„Voruta“ mūsų gyvenime
Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ šiemet (2009 10 24) švenčia savo 20–metį. Ta proga pristatome mūsų laikraščio autorius, prenumeratorius ir skaitytojus. Vienas iš jų yra Algirdas Mikas Žemaitaitis. Pateikiame interviu su juo ir jo dukra VšĮ „Vorutos“ fondas redaktore-žurnaliste Birute Žemaitaityte. Iš kur esate kilę ir kas esate? A. Ž.: Gimiau (1943 X 2)...
Ar polonizacija per valdininkus?
Kai kurie labai svarbūs valdininkai mus ramina: „Nieko baisaus, jei lenkai rašys savo pavardes lenkiškomis raidėmis“. Ponai, tas jau buvo prieš pusantro šimto metų. Ir „Auszrą“ šitaip rašėme, bet išprusę senai atsisakėme. Tada polonizacija ėjo per bažnyčią. Štai Utenos senosios kapinės kaip atversta istorijos knyga. Save laikę pranašesniais prieš kitus mužikus, tie patys prasiprausę mužikai...
Holokaustas Lietuvoje: istorija, kurią anksti užmiršti
CNN svetainėje pasirodęs rašinys „Holokaustas Lietuvoje: vieno žmogaus kryžiaus žygis siekiant teisingumo“ apkaltino Lietuvą ir lietuvius vengiant deramai įvertinti bei pasmerkti Holokaustą. Nors CNN auditorija įtakinga, daugiamilijoninė, tačiau Lietuvoje deramos reakcijos į publikaciją nebuvo. Tokia situacija sukuria dvigubą regimybę: arba minėtame rašinyje viskas pasakyta teisingai, lietuviai su viskuo sutinka ir tuo klausimu neturi daugiau...
Kun. Vaclovas Aliulis MIC. Solovkų salos
1974 m. birželį, jau atleistas iš Kunigų seminarijos, pasinaudojau rengiama turistine ekskursija lėktuvu į Archangelską ir toliau laivu į Solovkų salas. Labai norėjau išvysti kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio ir keliolikos lietuvių kunigų kalinimo vietą. Lietuvos valdžia 1933 m. šiuos dvasininkus, vieną agronomą ir vieną vargonininką išmainė už Lietuvoje įkalintus bolševikų veikėjus (rodos, po 2–3 už...
Plytos skulptūrai „Laisvės kelias“ perkamos rekordiniu greičiu
Per porą savaičių, kai buvo pratęsta galimybė įsigyti vardinę plytą Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirtai skulptūrai „Laisvės kelias“, jų nupirkta beveik 7 tūkstančiai. Trečiadienį, 2010 m. liepos 28-ąją, paskutinę dieną, kai galima prisidėti prie skulptūros, plytos tiesiog graibstomos – per kelias minutes jų įsigyjama dešimtimis, rodo akcijos interneto svetainės duomenys. Trečiadienį po vidurdienio...
Naujas Palangos bažnyčios stogas spindi tartum auksas
Tęsiami Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios restauravimo darbai. Šiais metais keičiama sena, dažyta, cinkuotos skardos stogo danga. Naujasis bažnyčios stogas baigiamas dengti vario skarda. Tad vienas gražiausių pajūrio statinių palangiškių ir miesto svečių dėmesį jau traukia auksu tviskančiu rūbu. Dar šiemet variu bus uždengti ir kontraforsų stogeliai. Bažnyčią restauruojanti bendrovė „Pamario...
Kas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje?
2010 m. liepos 13 d. minėjome 750-ąsias Durbės mūšio metines. Nors sukaktį gožė Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus, renginių netrūko. Durbės miestelyje buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurį liepos 10 d. iškilmingai atidengė Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Latvijos Seimo pirmininkas Gunaras Daudzė. Savaite anksčiau, prie Tverų, įvyko, gražia tradicija tampantis, Žemaičių vienybės dienai paminėti...
„Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“
„Vorutos“ laikraščio pokalbis su humanitarinių mokslų habilituotu daktaru, „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Neseniai išleistame trijų Lenkijos žurnalistų pokalbių rinkinyje (1) esate priskiriamas prie svarbiausių valstybės asmenų. Koks Jūsų požiūris į Lenkiją, kuriai didele dalimi ir skiriamas minėtas leidinys? Mano požiūris į Lenkiją yra kaip ir daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – kaip į...
Laisvės kryžkelės. Vakarų (Jūros) partizanų sritis
Straipsnis skiriamas Lietuvos kariuomenės dienai (lapkričio 23-čiajai) paminėti Vakarų (Jūros) partizanų srities įkūrimo ištakos – Kęstučio partizanų apygarda, rodžiusi daugiausia iniciatyvos ne tik dėl Žemaitijos laisvės kovotojų, bet ir visos Lietuvos partizanų susijungimo. Kalbėdami apie Lietuvos partizanų sričių įkūrimo bei veiklos aplinkybes nutarėme daugiausia dėmesio skirti atskiroms partizaninio karo asmenybėms, kurios buvo mažiau...
K. Donelaičio muziejų pavyko išsaugoti
Lietuva gavo oficialų raštą iš Rusijos Dūmos, kad Donelaičio muziejus išbrauktas iš sąrašo objektų, kuriuos numatyta atiduoti stačiatikių bažnyčiai. Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje, stovinčioje buvusioje liuteronų bažnyčioje kunigavo lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, čia jis ir palaidotas. Jei muziejus būtų atitekęs stačiatikių bažnyčiai, Lietuvos politikai žadėjo kreiptis į Europos Sąjungą ir UNESCO. „Laiške Rusijos Dūmos...
Kodėl ir slavams miela LDK?
Rugsėjo 8-oji Lietuvoje minima kaip Vytauto karūnavimo diena, nors pati karūnacija ir neįvyko. Vis dėlto Vytauto laikų Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) lietuviai didžiuojasi ne mažiau nei karalyste valdant Mindaugui, o pats Vytautas neretai Lietuvoje vaizduojamas su karūna. Vytauto laikais LDK išsiplėtė nuo marių iki marių, įjungdama į savo teritoriją ir daug slavų žemių. O...
I. Degutienė išrinkta Seimo pirmininke
Konservatorė Irena Degutienė išrinkta Seimo pirmininke. Valdyti parlamento vairą šiai politikei patikėjo 87 Seimo nariai, parėmę už jos kandidatūrą. 48 parlamentarai balsavo prieš I. Degutienę, o sugadintų biuletenių nerasta. I. Degutienės kandidatūra tipo ir valdantiesiems, ir jų oponentams – politikai negailėjo liaupsių, gyrė politikės toleranciją, moteriškumą bei gebėjimą įsiklausyti, tačiau dalis opozicijos baiminosi, kad visa...
Istorija naujai
Kauno pilies atstatymo darbai pastaruoju metu sukėlė tikrą kovą. Gaila, kad tik dabar, kai jie jau turi prasidėti, o ne tada, kai projektas buvo pristatytas visuomenei. Tai, kad labiau mojuojama ietimis, o ne klausomasi priešininko argumentų, jau yra įprasta. Tačiau ši kova turėtų vykti kultūringai jau vien todėl, kad kalbama apie istorijos palikimą ir jo...
Lietuva – lenkų šovinistų poligonas?
Pastaruoju metu pastebimai suaktyvėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos elgesys: akiplėšiškai hiperbolizuojama tautinių mažumų situacija Vilnijoje, skalambijant pasauliui, kad „per pastaruosius 20 metų lenkų padėtis Lietuvoje ne tik nepagerėjo, bet dar ir pablogėjo“, ieškoma naivesnių rėmėjų kaimyninėse šalyse ir Europarlamente, piketuojama prie Vakarų šalių ambasadų, nenueina nuo lūpų „Europos Sąjungos standartų“ sąvoka ir pan. Informacija užsieniui...
Vyskupo J. Tunaičio sveikinimas „Vorutos“ 20–mečio proga
Nuoširdžiai sveikinu „Vorutos“ laikraštį dvidešimties metų leidybos jubiliejaus proga. Sveikinu laikraščio leidėjus, administraciją, bendradarbius ir skaitytojus. Džiaugiuosi šiuo laikraščiu, nes jame randu daug įdomių ir vertingų Lietuvos ir bažnyčios Lietuvoje istoriją liečiančių straipsnių. O istorija – tai dabar gyvenančiųjų mokytoja. Evangelijoje pasakyta, kad geras šeimininkas iš savo lobyno išima senų ir naujų...
Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose
Pabaiga. Pradžia 38 numeryje Tradicinė Šv. Brunono žuvimo vieta Prieš daugiau kaip 100 metų vokiečių istorikas, Karaliaučiaus universiteto profesorius H. G. Voigtas nustatė, kad šv. Brunonas galėjęs būti nužudytas Gižycke prie didelio Negotino ežero. 1910 m. tebuvo pastatytas geležinis kryžius tam įvykiui atminti bei koplyčia, konsekruota šv. Brunono vardu1. Ar kankinio šv. Brunono...
Trys lietuvių atmenos Manhatane
Manhatanas, centrinė didžiojo Niujorko dalis, iš šiaurės į pietus driekiasi per dvidešimt penkias mylias (keturiasdešimt kilometrų). Čia jungiasi visų tautų pastangos kuriant Naująjį pasaulį. Mažai planetoje yra gatvių, kurios garsumu galėtų lygiuotis su Volstritu. Bankai, bankai, bankai… Pietiniame Manhatane iš Volstrito pasukęs į Broad gatvę, netrukus prieini impozantišką statinį su užrašu virš portalo „The...
Įamžins Tiškevičių atminimą
Palangoje norima įprasminti grafų Tiškevičių giminės atminimą, neatsiejamą nuo miesto istorinių vardų. Palangos miesto savivaldybės mero patarėjos Nijolės Steponavičiūtės teigimu, jau praėjo metai po paskutiniojo Tiškevičių giminės atstovo mirties, o jų vardas taip ir nebuvo įamžintas. Pasak N. Steponavičiūtės, grupė iškilių palangiškių jau pateikė pasiūlymus, kur būtų galima pagerbti šios didikų giminės atminimą Palangoje. Siūloma...
Karaimų šventovės Lietuvoje
Šiandien mes negalime atsidžiaugti Vilniaus senamiesčiu: barokas, gotika, visų kitų gražiausių pasaulio menų simbiozė… Ir be galo smagu, kai Žvėryno rajone turistai pamato rytietiškos ornamentikos pastatą – karaimų kenesą. Kaip ji čia atsirado? Ir kodėl?Lietuvos senbuviams stebuklo nėra. Kenesa yra šventovė, kurioje meldžiasi karaimai. Arabiškai bažnyčia – kanisa. Musulmonai šiuo žodžiu vadina visas nemusulmoniškas šventyklas....
Istorijos atradimas: lietuvininkai Teksase
Uostamiesčio Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, minint Mažosios Lietuvos tautinės tarybos akto paskelbimą, 2009 m. lapkričio 30–ąją, atidaryta paroda „Pirmieji lietuviai Teksase“. Projektas „Pirmieji lietuviai Teksase“ atskleidė naują istorijos faktą, jog pirmieji emigrantai į Ameriką išvyko dar 1852 metais iš Mažosios Lietuvos ir apsistojo Teksaso valstijoje. Iki šiol manyta, jog pirmoji lietuvių emigracijos banga kilo...
Evangelikių moterų sąjunga
Mūsų parapijos diplomuotas istorikas Kornelijus Šišla tęsia paskaitų ciklą apie Biržų krašto evangelikų reformatų veiklą Nepriklausomos Lietuvos laikais. Šį kartą, 2009 m. gruodžio 3 d., Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija bei LERB jaunimo draugija „Radvila“ Vilniaus visuomenę į Mokytojų namų Svetainę pakvietė paklausyti paskaitos „Lietuvių evangelikių moterų sąjunga Biržų krašte 1929–1940 metais“. Kaip kai kas...
Gediminas Balčius 1907–1942 m.
Gediminas Balčius gimė 1907 m. sausio 16 d. Seinų apskrityje, Liškiavos valsčiuje, Degėsių kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai Julijonas Balčius (1880–1939) ir Rozalija Valentaitė (1877–1959) turėjo 10 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vaclovas (1899–1941), Juozas (1903–1976), Antanas (1909–1986) bei seserys Ona (1914–1999) ir Antanina (1921–2007). Gediminas mokėsi Liškiavos vls. Ricielių pradinėje mokykloje. G. Balčius...
Dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto
Pareiškimas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto 2010-01-19 Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas 2010 m. sausio 7 d. Ministro Pirmininko tarnybos parengtas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. sprendimo dėl valstybinės kalbos prioritetiškumo viešosios erdvės oficialiojoje vartosenoje ir...
Reformacija Lietuvoje (2 d.)
Galime surasti visą pluoštą naujovių, kurias pati Reformacija diegė į Lietuvos kultūros raidą. Tiesioginė Reformacijos įtaka lėmė, kad kodifikuojant Lietuvos DK teisę Antrajame ir Trečiajame Statute buvo apribota iš viduramžių paveldėta privilegium fori kaip dvasininkų teisenos principas (ši privilegija reikalavo, kad bylai svarstyti teismo pobūdis būtų parenkamas ne pagal nusikaltimo pobūdį, bet pagal teisminiame ginče...