Lazda

Lazda turi du galus ir abu vienodai skaudžiai muša.
 
Taip ir netvarka teisėsaugoje bei teisėtvarkoje pirmuoju tikslu dengia grupuočių (turto grobstytojų, kontrabandos ar pedofilų) daromus nusikaltimus, bet atatranka kartais daug žiauresnė būna, ir visada neišvengiama.
 
Antai, kad ir „paksogeitas“ – po kiek laiko, bet išlindo Mečys Laurinkaus ragai ir nagai, kuris juos dabar viešai griaužia per „Lietuvos ryto“ publikacijas, bet niekas jo nesigaili. Išryškėję slapti kalėjimai „teroristams“, kaip kamštį iš šampano bonkos išsviedė M. Laurinkų iš diplomato kėdės. Ir be amortizacijos kitame poste, kaip kad buvo Arvydas Pociui ar Antanas Valioniui…
 
Arba.
 
Eksgenprokuroras Algimantas Valantinas, bedangstydamas savo kursioko „nusiorientavimo“ faktą, begelbėdamas jo teisėjo mantiją, pats buvo visuomenės priverstas palikti generalinio postą. Ir negelbėjo nei BBL–as, nei prezidentės tolerancija laužomiems terminams, nei St. Šedbaro korektiškas nutylėjimas Seime, kad už „…aplaidų, nekopetetingą, nekvalifikuotą“ sistemos darbą, kurio pasekmė – 2 žuvę žmonės, – Lietuvos Baudžiamasis kodekso 229 str. numato ne tik laisvės atemimą bet ir uždraudžia dirbti teisininku… Juo labiau, kad jis dabar, „savonoriškai“ išėjęs iš genprokurorų, jau matuojasi teisėjo mantiją! Na, o geradarė Teisėjų tarybos vadovė Laima Garnelienė, atrodo irgi „neatsimena“ tokio Baudžiamo kodekso straipsnio, o juo labiau – draudimo…
 
Tai čia vienas lazdos galas – saugantis.
 
Tačiau kitas lazdos galas – visuomenės rankose ir mušantis. O visuomenė moka skaityti ir ne tik romanus. Bet ir Baudžiamą kodeksą ir jo komentarus. Tai, kad St. Šedbaras tylutėliai „išsuko“ visą pedofilų klaną iš grėsmės būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, tai dar nereiškia, kad visuomenė tokių siekių neturi!
 
Pabudome ir kelkimės!
 
O pabudino Kauno pedofilijos bylos šūviai. Du lavonai ir vienas dingęs be žinios. Ir nėra kaltų, nors šoviniai iš ginklo su duslintuvu – akivaizdūs Saugumo darbuotojų įnagiai! Neveltui Saugumo vadovas akimirksniu išmakalavo iš posto savanoriškai…Kad ir kaip dangstė prokuroras ir nedavė nukentėjusiai pusei susipažinti su bylos medžiaga – yla vis tiek išlindo iš maišo!
 
Į teisybės paiešką įsijungia visuomenės pati aktyviausioji dalis – žurnalistai. Ir klydo, ir klupo, bet pamažėl išryškėjo baisus vaizdas. Ir tiek baisus, kad 4 ES valstybės pasiūlė Drąsiui Kedžiui politinį prieglobstį!!!
 
Politinį, nes kriminalams tokių privilegijų nieks neteikia. Ilgai nesupratome šito.
 
Tik dabar, kai pradėjo ryškėti slaptų kalėjimų Lietuvoje kontūrai ir jų statytojų vardai, kai Seimas nustatė (bet nesiėmė priemonių!) visos prokuratūros sistemos atvirai priešišką požiūrį tiek į politines bylas, tiek į korupcines, tiek į moralines, tik dabar pradedame suvokti savo prokuratūros ir teismų sistemos neišrautas senąsias kolaborantines šaknis ir atvirai priešišką požiūrį į žmogiškas vertybes. Pavyzdžiui, mamų nuteisimas už seimūnų klaidas ir palikimas be pašalpų, tai yra be duonos pačius mažiausius… Tai ir Mažeikių bei LEO aferos, tai ir pedofilų klanas teisėsaugoje.
 
Sąjūdžio dvasingas mostas, įvardinus visus (net kolaborantus) Lietuvos vaikais ir nesiėmus išdavikų eliminavimo (desovietizacijos), atsisuko prieš pačią Tautą! Teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose liko okupantinės valstybės tęstinumas likę politinėse bylose, naudojantis KGB surinktais įkalčiais, tiek korupcinėse bylose, išmoningai manipuliuojant senatimi, ar moralinėse (pedofilų) bylose akivaizdžiai vilkinant ir prarandant ar net sunaikinant įrodymus!
 
Nors, pavyzdžiui, Gotlibo bylos medžiaga galėjo, o ir privalėjo išaiškinti ne tik pedofilų klaną Lietuvoje bet ir jos ryšį su Europos pedofilų sistema, bet teisėja drįso sunaikinti tuos įrodymus, o Teisėjų taryba niekaip neįvertino šitokio didvyriško „žygio“. L. Garnelienė labai susirūpinusi L. Venckienės kompiuterio laikmenomis, o ne tarptautinį rezonansą turinčią filmuotą Gotlibo bylos medžiagą. Neužkliuvo tai ir Teisingumo ministrui, o juo labiau Stasiui Šedbarui – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui.
 
Pirmininkui tos aukščiausios instancijos, kurį privalo formuoti teisinę politiką šalyje!!!
 
Bet ne formuoja.
 
Arba formuoja ne tokią, kokia būtų Lietuvai naudinga.
 
Pasekime tokio elgesio ištakas.
 
Prieš gerą dešimtmetį St. Šedbaras labai išmoningai įregistravo amerikono šlepetes Šiauliuose. To pasekmėje atkentėjome JAV demokratijos modelio įdiegimą Lietuvoje ir dabar atsidžiaugti negalime „mažosios Amerikos“ prototipu šalyje! Turime kaip ir JAV niekaip nesuvaldomą mafiją. Turime išplėtotą narkobiznį. Turime ir pedofilų klaną. Tik neturime įstatymų šiai bjaurasčiai suvaldyti.
 
Politikos gigantas AMB labai savalaikiai iškupiūravo Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, o, svarbiausiai, panaikino mirties bausmę!!! Tai dabar vok ir dainuok. O jei kartais ir pričiups, tai bylelę susendins. Jei visgi nuteis – tai labai švelniai… O vėliau žiūrėk, dar ir perpus sutrumpins bausmę.
 
Na, o seksmažumoms – tai išvis platūs keliai ir ES milijoninė parama. Pedofilai – Lietuvoje tik 2 ir tie patys etatiniai. Vaikelių nuskriaustų visuomeninės organizacijos rado gal kiek ir daugokai – 50 000 – tai vis ta višta Rimantė Šalaševičiūtė nesugebėjo prislėpti… Na, tai dabar ir neteko posto, ir nuplaukė 3 250 Lt „į rankas“ algelė…
 
Valstybė ir piliečiai – du neatskiriami faktoriai, vienas kitą sąlygojantys. Jei valstybinės institucijos klumpa, visuomenė iškart protestuoja ir atstato savo teises.
 
Suklupo, tik savo nepriklausomybę atstačiusi valstybė, ir nepasirūpino desovietizacija. Šiandien visa Tauta kankinasi su kolaborantinės okupantų valstybės tęstinumo elementais. Kaip šunvotės pūdo Tautos kūną visose Lietuvos valdžios institucijose buvę ir nepražuvę. Ir šiandien, atšventę nepriklausomybės atstatymo 20-metį, galime konstatuoti ypač nemalonų faktą, kad Lietuvoje įgyvendintas komunistų tapimo kapitalistais modelis, o patys okupanto kolaborantai, persikrikštiję į socdemus, liberalus ir netgi krikščionys (?!), toliau valdo šalį. Ir valdo šalį kaskart naujai apsimeluodami, kaskart kitaip save įvardindami, tačiau visą laiką vienodai apiplėšinėdami piliečius ir jų ateitį.
 
Labai charakteringas pasakytos tezės pavyzdys šiandienos Seime – tai Vidmanto Žiemelio pabėgimas iš Tėvynės sąjungos į Krikščionių frakciją. Prisiminkime. 1990 m. V. Žiemelis balotiravosi į Lietuvos Aukščiausiąją tarybą po Sąjūdžio vėliava, nors po ja atsistojo iš Respublikinės prokuratūros, kurioje dirbo komunistų partijos sekretoriumi…
 
Betgi Sąjūdžio gretose tada buvo daugiau nei 50 KP narių…
 
Beje, toks pat skaičius signatarų gauna tas didžiąsias rentas! O skalbiamos visų signatarų kupros…
 
Gauna rentas ne tik pasirašę aktą komunistėliai, bet ir pasirašymo metu į Maskvą pasprukę – (Nikolajus Medvedevas ir Mindaugas Stakvilevičius), taigi nebe už parašą ant akto, o už „gerus darbus“, tik neaišku kokius? Sakykime, toks Atkuriamojo Seimo narys Alfonsas Svarinskas už Lietuvos nepriklausomybę atsėdėjęs 27 m. kalėjime, įvertintas aukščiausiais tarptautiniais apdovanojimais – rentos negauna. O va, sovietinis karininkas M. Medvedevas ir Šiaulių partsekretorius M. Stakvilevičius, pratūnoję Maskvoje ir nepasirašę akto – rentą gauna!
 
O galvelę Tauta skalbia ir A. Svarinskui…
 
Na, argi ne aukštai kvalifikuotas kagėbistinis viražas? Kai nemuštas ant mušto joja?
 
Grįžtame prie V. Žiemelio. Iš Respublikinės prokuratūros partsekretorių (1) – į Seimą po Sąjūdžio vėliava (2), o įsikūrus valdžioje – perbėga į Tautos Pažangos (3) frakciją. Po to į konservatorių (4), vėliau į Tėvynės liaudies partiją (5). Po to – į Krikdemų (6) partiją, o dabar – tik į Krikščionis (7), jau be demokratijos, frakciją.
 
Taigi, 7 politinės iškabos ir anei vieno, kaip toj dainoj, anei vieno, anei vieno principo! Vien tik naudos siekis.
 
Jo sūnaitėlio žemių ir „Flailalo“ epopėjos žinomos. Nesikartosime.
 
Pagal visas politinės etikos ir garbės kodekso (įstatų) reikalavimus, V. Žiemelis turėtų būti pašalintas iš Seimo ir į jo vietą – priimtas sekantis pagal konservatorių sąrašus esantis asmuo. Tačiau?
 
Yra ir kairėje pusėje iš Seimo išmestina tamstelė – Aušrinė Marija Pavilionienė, pažeidusi Seimo nario priesaiką ir pažeminusi Lietuvos Konstituciją. Tačiau apie judviejų išeliminavimą iš valdžios – niekas nekalba.
 
Visas Seimas užsiėmęs dviejų prasižengėlių, o ne nusikaltėlių, apkalta!
 
Pasirodo ne politinių partijų pakeitimas (V. Žiemelis), ne priesaikos sulaužymas ar Konstitucijos pažeminimas (A. M. Pavilionienė) – svarbiausia. Daug svarbiau drausminis prasižengimas, tevertas vos 15 min. dėmesio Etikos komiteto posėdyje.
 
Toks prioritetų supainiojimas atskleidžia mūsų politinės sistemos nesuvokiamą logiką ir besiformuojančius papročius. O gal teisingiau būtų įvardinti tai kaip politinės sistemos sugedimą?
 
Šiam, gendančiam lazdos galui, rimtą atoveiksmį kerta piliečiai. Susibūrę į kelias organizacijas, jau formuoja savo nuostatas ir kelia valdžiai reikalavimus, su kuriais jau nebegalima nesiskaityti.
 
Visuomenė tampa politiškai aktyvi. Ji jau kalba apie… Apie daug ką.
 
Antai, apsivienijo „Antisovietinio pasipriešinimo“ dalyviai su signatarais ir, pagaliau, prabilo apie pasipiktinimą keliančius Lietuvos teisėsaugininkus ir teisėtvarkininkus. Ir prabilo labai kvalifikuotai išdėstę savo nuostatas ir reikalavimus memorandume „Dėl laisvės kovų prasmės ribos peržengimo“.
 
Memorandume ne tik reali padėtis šalies teisėtvarkoje, bet ir konkrečios teisėjų pavardės. Kaip ir pedofilų bylose. Tų teisėjų, kurie lygšiolei dirba kaip okupacinės valstybės politikos teisėjai, ypač „nusipelnę“ istoriniam teisingumui, savo sprendimais pažeminusiais pasipriešinimo dalyvių teises ir paniekinusiais Tėvynės gynėjo auką. Memorandumo autorių nuomone, desovietizacijos trūkumą būtina taisyti, griežtai kontroliuojant Lietuvos valstybės institucijų moralinį, politinį, istorinį ir teisinį elgesį.
 
Tai ne mada – tai sąlyga Lietuvai išlikti.
 
Viešinant „nusipelniusių“ teisėsaugininkų sąrašus ir reikalaujant juos išeliminuoti, arba, kaip pedofilijos byloje – nubausti. Viešinat visų valdžios institucijų, o ypač Saugumo, STT, FNTT ir Finkontrolės turimus duomenis, kad visuomenės kontrolės dėka šios žinios nebūtų slepiamos, o bylos – sendinamos, marinamos ar falsifikuojamos. Memorandumo autoriai numatė ir kitus Tautos savigarbos gynimo veiksmus.
 
Didžiulį darbą dirba visos Kauno pedofilijos bylos aiduose susikūrusios visuomeninės organizacijos, tiek ginant vaiknamių našlaičius, tiek pašalpas gaunančias mamas, tiek bendradarbiaujant su žiniasklaida – skaudžiausiu lazdos galu. Dažnai net 4-ąja valdžia vadinamu.
 
Žymiai prie šios visuomenės reguliuojamos lazdos galo prisideda ir Piliečių teisių gynimo asociacija:
 
 
Ir t. t.

Naujienos iš interneto