Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, ekspedicijos Aukštadvaryje vadovė, Vilnius Šiemet – 2011 m. liepos 18-24 dienomis – Aukštadvaryje (Trakų r.) vyko pakartotinė „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos ekspedicija. Iš viso dalyvavo 30 žmonių – įvairių sričių specialistai, iš jų 15 – atvykę iš Vilniaus, Kauno. Atvykusieji ekspedicijos dalyviai buvo geranoriškai apgyvendinti Aukštadvario žemės ūkio mokyklos bendrabutyje – dėkingi...
Lietuva
Pagrindinis puslapis
Lietuva
Įrašas
2011-09-062022-08-16Mažoji Lietuva, Žemaitaitis Algirdas Mikas
Mažosios Lietuvos pamarių tautosaka
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...
Įrašas
2011-09-052022-08-16Mažoji Lietuva, Žemaitaitis Algirdas Mikas
Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...
Įrašas
2011-08-162013-05-16Mažoji Lietuva
Paminklas Klaipėdos krašto etnografiniams kaimams
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Mažosios Lietuvos mylėtojus pasiekė nauja puikios poligrafinės kultūros Martyno Purvino knyga *„Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Jos autorių pristato „Vorutos“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Tai žinomas architektas lietuvininkas Martynas Purvinas (g. 1947 m.), humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Nuo 1987 m. KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas. Nuo 1972 m....
Įrašas
2011-07-242023-11-13Autoriai, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N. Miliutinas rašė generalgubernatoriui M. Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar...
Įrašas
2011-07-092011-07-22Mažoji Lietuva
Valstybinis apdovanojimas Martyno Jankaus vaikaitei Evai Jankutei
Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Valstybės dienos proga, 2011 m. liepos 6-ąją, už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybiniais apdovanojimais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos bei užsienio valstybių piliečius. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi buvo apdovanota Eva Milda Jankutė-Gerola (Ieva Jankutė), Mažosios Lietuvos dukra, savo gyvenimą paaukojusi šio krašto kultūrai propaguoti ir...
Įrašas
2011-06-302023-11-13Autoriai, Bronius Makauskas, Istorija, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilniaus krašto okupacija
J. A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (1)
Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba. J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė...
Įrašas
2011-06-302011-07-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
Jei lietuvis būtų iššaudęs lenkų kaimą?
Egidijus KNISPELIS Istorija, kurią šį kartą norime jums papasakoti, iš tiesų šiurpi. Iššaudyti beveik visi nuošalaus Širvintų rajono kaimo gyventojai. Spauda šį įvykį iškart pavadino: „Žmonių medžioklė“, „Skerdynės Draučiuose“… Ir tai atsitiko ne pokario metais, o 1998-ųjų vasario 15-ąją. Karas atrodo taip Tą dieną 58 metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmones. Du sužeidė....
Įrašas
2011-06-132011-06-13Šaulių sąjunga
Plk. Antanas Plieskis – Lietuvos šaulių sąjungos vadas
Vladas KASPERAVIČIUS, Kaunas Praėjusį šeštadienį (2011 06 11) Kaune, divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje įvyko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) neeilinis visuotinis suvažiavimas. Rinktinių atstovai išsirinko sąjungos vadą. Juo tapo pulkininkas Antanas Plieskis. A. Plieskis tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1991 metais – dirbo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuopos vadu. Vėliau ėjo Krašto apsaugos savanorių...
Įrašas
Jono Šliūpo pastabos apie Nepriklausomą Lietuvą*
Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Vilnius Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti kelis J. Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklausomos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu galima bus ne tik susipažinti...
Įrašas
2011-05-202023-09-18Kultūra, Naujienos, Rytų Lietuva, Tėviškės aušra
Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....
Įrašas
2011-04-262013-05-16Mažoji Lietuva
Paprūsės lietuvininko naminis testamentas
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Mirštančiojo paskutinė valia – įstatymas pasiliekantiems žemėje Ne vienas turime savo senelių ar tėvų naudotų daiktų, nuotraukų, dokumentų, kurie brangūs ir reikšmingi ne tik šeimai, bet ir visuomenei, nes jie yra praeities kartų gyvenimo, tradicijų, teisėtvarkos bei papročių liudininkai. Savo šeimos archyve turiu savo senolio, Mamytės tėvo, naminį...
Įrašas
2011-04-142018-12-11Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja
Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...
Įrašas
2011-04-072011-10-24Vilnijos draugija
Ar dėl baimės prieš Lenkiją nesilaikome pariteto ir skriaudžiame Šalčininkų lietuviškas mokyklas?
„Vilnijos“ draugija konstatuoja, kad „veidrodinio principas“ skirstant mokinio krepšelio lėšas šiuo metu yra toks, kad abiejose veidrodžio pusėse (Šalčininkuose ir Punske) faktiškai daugiau gauna lenkiškos mokyklos moksleivis. Punsko bendruomenės tarybos nario Klemenso Jurkūno rašte „Vspolnota Polska“ pirmininkui (išversta Lietuvos Seime) yra rašoma, kad Punsko valsčiuje vieno moksleivio mokymosi išlaidos mokyklose lietuvių dėstomąja kalba tokios: pagrindinėje...
Įrašas
2011-03-232011-03-23Nuomonės, diskusijos, komentarai
Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį
Algimantas ZOLUBAS Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Tačiau nei mūsų...
Įrašas
2011-03-162019-04-09Lietuva
Kas yra bendrinė kalba?
Prof. Arnoldas PIROČKINAS Pasitaikė ne viena proga įsitikinti, kad daug kas – ne vien paprasti žmonės, bet ir diplomuoti filologai – turi gana netikslų supratimą apie bendrinę kalbą. Kas tai per kalba, kokios jos funkcijos, kaip ji atsiranda ir kuo ji svarbi visuomenei? – štai klausimai, kuriuos derėtų kiekvienam jos vartotojui išsiaiškinti. Kalba ir jos...
Įrašas
2011-03-152011-10-24Kovo 11-oji
Antano Terlecko kalba, pasakyta Kovo 11-ąją
2011 m. kovo 11 d. pranešimas VIR Lietuvos Laisvė lygos vadovo, disidento Antano Terlecko kalba, pasakyta iškilmingame Seimo minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai „Gerbiamieji Lietuvos piliečiai, brangūs tautiečiai! Man didelė garbė šiandien kalbėti iš šios tribūnos Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Turiu pripažinti, kad pasiūlymas tarti žodį šioje salėje mane nuteikė viltingai. Galbūt...
Įrašas
2011-03-102011-03-24Rytų Lietuva
Tarptautinės Užgavėnės Eitminiškėse
Povilas VIRVIČIUS, Vilnius Neįprastos Užgavėnės buvo švenčiamos Tomo Grybo dvaro arklidėse – į svetingo šeimininko didžiulį kiemą deginti Morės ir vyti žiemos iš Lietuvos susirinko per pusantro šimto įvairiatautės publikos. Eitminiškių vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytojais visais įmanomais būdais rodė ir prie žiemos varymo kvietė prisijungti Italijos, Graikijos, Turkijos, Rumunijos, Lenkijos ir Latvijos moksleivius su...
Įrašas
2011-03-102011-10-24Šaulių sąjunga
Šaulys, tautininkas Bernardas Vadeika (1888–1979)
Gintaras LUČINSKAS, Alytus Lietuvos šaulių sąjungos istorija Bernardas Vadeika gimė 1888 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Čižiūnų kaime, neturtingų ūkininkų Jono Vadeikos ir Viktorijos Lukošiūnaitės šeimoje. Turėjo brolius Joną ir Romualdą bei seserį Eleną. Bernardas mokėsi rusiškoje pradinėje mokykloje, kurioje baigė 3 klases. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas. 1907 m. broliai Bernardas...
Įrašas
2011-03-092023-11-21Kovo 11-oji, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Nepriklausoma Lietuva – kiekvieno iš mūsų pergalė
Dovilė LISAUSKAITĖ 1990 m. kovo 11 d. buvo visam pasauliui paskelbta, jog mes esame nepriklausoma valstybė – LIETUVOS RESPUBLIKA. Tą dieną Aukščiausioji Taryba (AT) pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario...
Įrašas
2011-03-082012-02-29Nuomonės, diskusijos, komentarai
Gintaras Songaila nuogąstauja – ar Lenkijos politika nėra Kremliaus rankose?
2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...
Įrašas
2011-03-072023-09-18Etninė kultūra, Kultūra, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Etnografiniai kaimai − prie mirties slenksčio
Feliksas ŽEMULIS Liūdna ir pikta. Taip kalbėjo garsiajame Varėnos rajono Zervynų kaime architektas paveldosaugininkas Edmundas Misiulis. Pasak jo, tai, kas liko iš Zervynų – pasityčiojimas iš liaudies architektūros, nors neseniai Kultūros ministerija šį kaimą paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Zervynos – kaimas Gudų girioje prie Ūlos upės, ilgai išlaikęs XVIII-XIX amžiais susiformavusį planą ir...
Įrašas
2011-02-252023-09-18Kultūra, Naujienos, Rytų Lietuva, Tėviškės aušra
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...
Įrašas
2011-02-252011-10-24Vasario 16-oji
Valstybės šventė – su kartėlio prieskoniu
Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2011 m. Vasario 16-ąją, Šalčininkų visuomenė pirmą kartą ryškiai pajuto tradicijų laužymo ir priešpriešos demonstravimą. Šįmet tradicinė, jau keliolika metų rengiama sukarintos rikiuotės eisena per Šalčininkus, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šventei, vyko kiek kitaip. Stiprus ir netikėtas vasario šaltukas, o gal ir priešrinkiminiai reikalai pakoregavo tradicinį Vasario...
Įrašas
2011-02-232023-11-13Autoriai, Garšva Kazimieras, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Įrašas
2011-02-212023-11-21Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
G. Songaila: Grėsmės lietuvių kalbai − realios
2011 m. vasario 21-ąją, pažymėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, atsigręžiame ir atidžiau žvelgiame į gimtosios lietuvių kalbos padėtį. Seimo narys Gintaras Songaila mano, kad politikai per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbos ateičiai globalizmo amžiuje. G. Songaila išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau – LKGS) pareiškimą „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“. Anot...
Įrašas
2011-02-072019-03-07Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kieno nacionalizmas egoistiškesnis?
Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose ir ne tik Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos...
Įrašas
2011-02-072011-10-25Nuomonės, diskusijos, komentarai
Siūloma istoriją vėl apversti nuo kojų ant galvos
Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Šia tema vėl rašyti paskatino Lietuvos rusų laikraštyje „Litovskyj kurjer“ pasirodęs straipsnis „Kada pasibaigs paskutinis karas?“. Straipsnio autorius Rafaelis Muksinovas – sociologijos daktaras, dirbęs Mokslų akademijoje, dėstęs Vilniaus aukštosiose ir mokytojavęs vidurinėse mokyklose, buvęs Lietuvos socialistų partijos valdybos narys ir jos Vilniaus organizacijos pirmininkas. [2000 m. duomenys.] Po Socialistų susijungimo su...
Įrašas
2011-02-072021-04-10Rytų Lietuva, Tėviškės aušra
Įkurta Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga
Žvarbų 2011 m. sausio 22 d. rytą į šiltą, jaukią ir malonią Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos salę rinkosi gausus būrys mokytojų iš dvidešimt septynių Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Vilniaus miesto mokyklų į Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos steigiamąją konferenciją. Atvyko septyniasdešimt keturi delegatai ir svečiai. „Šaltinio“ mokyklos direktorė Ona Jurgilienė su savo komanda pasirūpino, kad...
Įrašas
2011-01-242023-11-13Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
G. Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ (Delfi, 2011-01-08) prieškarinius tautininkus kaltina, kad šie sukūrė neistorišką tautiškumo tradiciją. Esą tokia „tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai [paryškinta mūsų], pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją“. Jo mintį turbūt reikia taip suprasti, kad nuoseklus žvilgsnis į praeitį tai...