Lietuva

Įrašas

Vilniaus rajone daugėja vaikų, norinčių mokytis lietuviškai

Vilniaus rajone daugėja gyventojų, jaunos šeimos čia statosi namus. Pagirių, Sudervės, Čekoniškių, Karvio ir kt apylinkėse esama naujakurių. Juos čia atviliojo ne tik itin graži gamta, bet ir netoliese esanti sostinė, kurioje lengviau negu bet kur galima rasti darbo. Jaunos šeimos augina vaikus; jiems būtinos ugdymo įstaigos valstybine kalba, nes to pageidauja tėvai.   Vilniaus...

Įrašas

Alfonso Petrukevičiaus dešimtmečiai, skirti Rytų Lietuvai

„Vorutos“ pokalbis su Rytų Lietuvos lietuviškojo švietimo organizatoriumi, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininku Alfonsu Petrukevičiumi, jo  70 metų jubiliejaus proga. Kaip viskas prasidėjo, iš kur suradote Rytų Lietuvą ir „Vilniją“, būdamas radijo inžinieriumi? Žmonos universiteto laikų draugė Elvyra Valiukaitė sykį nusivedė į „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus susirinkimą. Tuo viskas ir prasidėjo. Skyriaus kūrime nedalyvavau, nes...

Įrašas

Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?

Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....

Įrašas

Vytauto Didžiojo įvaizdis

Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos.   Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...

Įrašas

Šalčios aleliumai – lietuvybės šventė lietuvių žemėje

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vienuoliktąjį kartą surengta rajono lietuviškų mokyklų lietuvių liaudies folkloro šventė, kurioje dalyvavo 12-os mokyklų atstovai. Negalėjo atvykti Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos moksleiviai. Šventės proga dalyviams pateikėme, keletą klausimų. Žemiau spausdiname atsakymus. Vytautas Dailydka – Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokytojas Kaip, Jūsų požiūriu, vyksta Šalčininkų rajono viešojo gyvenimo integracija į Lietuvos Respublikos gyvenimą?...

Įrašas

Šalčininkų krašto Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)

Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius   Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijai, 1795 metais prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos...

Įrašas

Mūsų Riešės gimnazija

Mokyklos istorija   Imanuelis Kantas yra pasakęs: „Du žmogaus išradimus galima laikyti sunkiausiais – tai menas mokyti ir auklėti“. Džiaugiuosi, kad mūsų mokyklos mokytojai tai daro garbingai. Mokytojas – ne tik profesija, – tai širdis, kurios dalelę po kiekvienos pamokos išsineša mokiniai. Mokykla – ne pastatas, ne mokytojai, ne mokiniai. Mokykla – santykiai. Mokytojų ir...

Įrašas

Pokaris Sūduvoje

Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...

Įrašas

Kunigas Juozas Bakšys (1884-1925)

Juozas Bakšys gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apskrityje Kuktiškių valsčiuje Asmalų kaime, ūkininkų Jurgio ir Cecilijos Bakšių šeimoje. Be jo šeimoje augo dar dvi seserys ir brolis. Tėvai iš Asmalų sodžiaus prieš 1898 m. persikėlė į Suolelius (Utenos parapijoje), kuriuose įsigijo apie 50 ha žemės. Prieš 1908 m. tėvas nusipirko Paraudės vienkiemį su...

Įrašas

Paprūsės lietuvininkas Endrius Žemaitaitis

Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis).   Mano...

Įrašas

Tai buvo sunkios derybos

Prieš dešimt metų, 1994-ųjų balandžio 26 dieną, Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Sutarties derinimas truko dvejus metus, jį lydėjo didelis lenkų žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimas. Daugiausiai aistrų įžiebė Vilniaus pasiūlymas sutartyje įvertinti Lenkijos agresiją prieš Lietuvą tarpukariu ir dėl jos daugiau nei du dešimtmečius trukusią Vilniaus ir Rytų Lietuvos...

Rugsėjo 1-oji Pietryčių Lietuvoje: viltys ir iššūkiai
Įrašas

Rugsėjo 1-oji Pietryčių Lietuvoje: viltys ir iššūkiai

www.voruta.lt 2009–2010 mokslo metus žurnalistams pristatęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad naujuosius mokslo metus Lietuvoje pradės 35–36 tūkstančiai abiturientų ir 28–29 tūkstančiai pirmokų. Manoma, kad šį rugsėjį į mokyklas išeis apie 430 tūkstančių moksleivių, o tai yra maždaug 24 tūkstančiais mažiau negu pernai. Ministras apgailestavo, kad dėl sunkmečio ir mažesnio moksleivių skaičiaus...

Įrašas

Afganistano kariai (7 d.)

Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22   „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš netrukus pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“.   Grįžtant traukiniu namo, tik įvažiavus į Lietuvą, man graudumas ėmė širdį spausti. O atvažiavus iki Klaipėdos, nebesulaikiau ašarų. Niekada negalvojau, kad ir...

Įrašas

Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“

Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...

Įrašas

Caro laikais nukentėję giminaičiai

Sovietų ir vokiečių okupacijų metais nukentėjusių Lietuvos piliečių temai nagrinėti skirta nemažai leidinių, sudaryti įvairūs tremtinių, kalinių, žuvusiųjų sąrašai. Carinė okupacija buvo daug ilgesnė.   Nors carinės bausmės buvo nepalyginti švelnesnės ir civilizuotesnės už stalinines, žuvusių, nuteistų, ištremtų ar kitaip tuo metu nukentėjusių taip pat buvo nemažai, ypač 1794, 1831, 1863 m. sukilimų, 1864–1904 m....

Įrašas

Baisiausias melas

“Iš visų melų baisiausias tas, kuriame yra dalis tiesos”. Šis seniausiai žinomas teiginys puikuojasi V. Petkevičiaus “Durnių laivo” paskutiniajame skyriuje, į kurį sudėtos visos “auksinės” autoriaus mintys. Kaip ten bebūtų su šio teiginio autoryste, geresnio už jį epigrafo visai šiai knygai, taip pat ir paskutiniajam skyriui, nesurasi. Tuo šios, atsiprašant, knygos aptarimą norėčiau ir baigti,...

Įrašas

Kun. Valentinas Virvičius

Su giliu skausmu pranešame, kad 2010 m. vasario 16 dieną iš gyvenimo pasitraukė Varėnos parapijos klebonas, dekanas kunigas Valentinas Virvičius.   Jau kurį laiką kunigas V. Virvičius skundėsi pablogėjusia sveikata, kreipėsi į gydytojus, gruodį gydėsi ligoninėje, keletą kartų į namus buvo kviečiama greitoji pagalba. Kunigo artimieji, manydami, kad jis serga širdies liga, praėjusį šeštadienį vežė...

Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?
Įrašas

Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?

www.voruta.lt Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko teritorijos plėtimo be žemės savininko sutikimo. O savivaldos struktūrų vaidmuo, plečiant parkus, yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet koks savininko teisių į jo turtą suvaržymas be jo sutikimo yra jo teisių...

Įrašas

Pro memoria: Romualdas Lankas (1940–2010 m.)

Į amžinybę išlydėjome Pilietį, kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės Romualdą Lanką. Šį kuklų ir paprastą žmogų iš Trakų – Sąjūdžio muškietininką – pažinojo visa Nepriklausomybės Sąjūdžio Lietuva. Jo gyvenimas buvo pavyzdys, kad mažas, bet didis žmogus gali nuveikti labai daug. Šio eilinio žmogaus pilietinė pozicija kuriant valstybę buvo labai svarbi.   R. Lankas gimė 1940...

Įrašas

Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu

Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...

Kur teka Angara
Įrašas

Kur teka Angara

„Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui vidur kieto kelio“. (Iš dainos) www.voruta.lt Trys kinkiniai juda mėnulio šviesoje gana nerealiai atrodančiu landšaftu. Iš dešinės – upės skardis, apaugęs tamsiu mišku, su kur-ne-kur prasišviečiančiomis vertikalių uolų sienomis, kurios, tarsi barzdotų žmonių veidai, stebi slenkančią pro šalį vilkstinę. Iš kairės, kiek besimato – sustingusios ižo lyčių...

Įrašas

Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus

„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...

Įrašas

„Vorutos“ dešimtmetis išeivijoje gyvenančių lietuvių akimis

Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi įsteigė naują savaitraštį „Voruta“. „Voruta“ pradėjo...

Įrašas

Į Ameriką – meilės, tikėjimo ir vilties

„Žmonės visur vienodi – visiems reikia meilės, tikėjimo ir vilties“, – sako iš viešnagės JAV grįžusi kunigė Sigita Švambarienė.   Bažnyčių ir žalumos gausa   Evangelikų reformatų kunigė S. Švambarienė, sugrįžusi iš dviejų mėnesių viešnagės JAV, sako jau pradedanti atsigauti po laiko juostų bei kultūrų skirtumo. Atgavo ir bagažą, pasimetusį kažkur tarp Detroito ir Niujorko....

Įrašas

Kun. P. Bieliausko biografijos netikslumai bei mįslės

Įvairiuose leidiniuose, kuriuose rašoma apie žymų XX a. Vilniaus kunigą Praną Bieliauską, esama klaidų ir netikslumų bei likusių neaiškumų. Niekur nepažymėta, kad datos iki 1915 m. rudens rašytos pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi). Pats kunigas nebandė jų vėliau taisyti pagal Grigaliaus kalendorių, todėl jas tokias ir paliksime.   Kun. P. Bieliausko gyvenimo santrauką bandysime...

Donatas Malinauskas ir lopatologija
Įrašas

Donatas Malinauskas ir lopatologija

Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“   (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi  Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje  Lietuvoje.  Autorius  medžiagą apie signataro gyvenimą ir...

Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Įrašas

Pietizmas Mažojoje Lietuvoje

Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...

Įrašas

Trakai – mano jaunystė ir lietuvybės viltys

1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS, pradėjus karą prieš Lenkiją, jos padėtis tapo beviltiška. Lietuva neužpuolė Lenkijos ir palankiai priėmė besitraukiančius lenkų karinius dalinius. Buvo internuota keliolika tūkstančių lenkų kareivių bei karininkų, dalis iš jų buvo ir Kaišiadoryse (tuo metu aš mokiausi Kaišiadorių pradinės mokyklos VI skyriuje). Prie geležinkelio stoties buvo įrengta stovykla lenkų pabėgėliams. Mokiniai,...

Įrašas

Andrius Riomeris – paskutinysis iš Riomerių gimęs Lietuvoje

Riomeriai – Lietuvos bajorų šeima, XVII a.pradžioje atskėlusi į Lietuvą iš Livonijos ir įsikūrusi Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Pasak Lietuvių Enciklopedijos ( XXV  tomas, 487 p.)Riomeriai pasižymėjo Lietuvos valstybės kariuomenėje, visuomeniniame  ir kultūros  gyvenime. Giminės pradininkas buvo Motiejus Riomeris, LDK artilerijos generolas, miręs 1699 m. Kedainiuose ir palaidotas Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje. Severinas Riomeris (1814-1890) žinomas lietuvių...

Įrašas

Mažosios Lietuvos ir jos kultūros paveldo tyrėjas – Martynas Purvinas

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2007 m. pabaigoje Kaune išleista knygelė „Martynas Purvinas. Bibliografinė rodyklė (1972-2007)“*. Joje pateikta autoriaus biografija ir pirmą kartą gausi spausdintų darbų bibliografija: 1. knygos; 2. moksliniai straipsniai: kraštovaizdžio analizė, liaudies architektūra, Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, urbanistika ir architektūra; 3. enciklopedijų straipsniai; 4. mokslo populiarinimo straipsniai: Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, liaudies architektūra, architektūra...