Nešvarūs diktatorių žaidimai

Nešvarūs diktatorių žaidimai

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Netikėta Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus mirtis ir Putino susitikimas su Ukrainoje kariaujančių rusų motinomis gal ir nebūtų atkreipęs mūsų dėmesio, jei ne keletas šiuos režimus apibūdinančių aplinkybių. Pasvarstykime.

Ištikimas, bet įtartinas

64-rių tesulaukęs V. Makėjus buvo laikomas dešiniąja Lukašenkos ranka. Jis uoliai vykdė jo pavedimus, ištikimai atstovavo režimą, o atsargos pulkininko laipsnį turintis politikas mirė nuo infarkto savo sodyboje Drazdų kaime. Minske kalbama, kad jis mažai rūpinosi savo sveikata, nes tam nebuvo laiko: Lukašenka jį naudojo kaip savo represinės mašinos sraigtelį. Pats vaizduodamas save „stiprų kaip jautį“ (pikti liežuviai plaka, kad „batka“ ir dabar turi keletą meilužių), jis pavaldinius vargino įvairiais pavedimais ir tarnyste iki išsekimo.

Paskutinis ministro susitikimas lapkričio 25 d. buvo su Apaštališkuoju nuncijumi – šventojo Sosto diplomatu Ante Jozičium (Ante Jozić), skirtu Baltarusijos ir Vatikano santykių 30-mečiui. Šios metinės negalėjo paveikti V. Makėjaus sveikatos. O štai Graniru.org pastebi, kad kitas Lukašenkos pavedimas atrodo kaip pažeminimas: aukštą diplomatą (jis yra baigęs diplomatijos akademiją Austrijoje) diktatorius išsiuntė į Jerevane vykusį Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos viršūnių susitikimą… krovininiu lėktuvu – ministras buvo tarsi liūdnai pagarsėjęs „krovinys 200“ (cinkuoti žuvusių karstai iš Afganistano)… Po keleto dienų, pirmadienį, buvo planuotas jo susitikimas Minske su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu.

Niekas tiesmukai netvirtina, kad Lukašenka susidorojo su dar vienu savo šalininku. Bet, atrodo, ministras buvo prisikalbėjęs. Kai iš ES per protestus Baltarusijoje pasigirdo pasiūlymas V. Makėjui „pareiti į liaudies pusę“, šis ryžtingai neatmetė jo, o ėmė svarstyti, kad „tai būtų tarsi domino, kai tuo paseks kiti vyriausybės nariai, ir tuomet valdžia sugrius“.

Apžvalgininkai rašo, kad Lukašenkos pastatyta diktatoriška sistema pagrįsta principu: „valdžios viršūnėje jis vienas, o žemiau yra pavaldiniai – tarsi spjaudyklė“. Kai tik iš jos bandė išsiropšti koks nors pareigūnas, jis tučtuojau buvo pašalintas. Taip 2019-ųjų birželį atsitiko su ankstesniu vidaus reikalų ministru Igoriu Šunevičiumi, šiaip jau noriai, bet gal per švelniai  gaudžiusiu „nacistus“ Baltarusijoje. Lukašenka nepasigailėjo net savo vyriausiojo sūnaus Viktoro, kurį apkaltino dalyvavus 2008 m. surengtame teroro išpuolyje prieš įtakingą konkurentą Viktorą Šeimaną. Diktatorius savo numanomus varžovus vadino „begalviais ir priekvailiais“. Ne, V. Makėjus tokių epitetų nesulaukė. Jam „neprilipo“ net kai kurių Rusijos portalų klijuojama elitinio Amerikos golfo klubo „The Gorf Doctor“ nario, kainavusio 1,2 mln. dolerių per metus, etiketė. Kitas rusų interneto leidinys Torba.news rašė, jog „Makėjus niekada nebuvo lojalus Lukašenkai, jis pirmas, kuris tą išduos, tai mirtinas pavojus Lukašenkai, jis, o ne „batka“ kontroliuoja visą Baltarusijos užsienio politiką…“ Tačiau gal daugiau teisybės yra leidinyje „Belorusskij partizan“ paskelbtame teiginyje: „Lukašenka ypač nuogąstauja, kad vieną kartą Makėjus šaltu veidu kokiame nors posėdyje paskelbs: „Pilieti Lukašenka, jūs suimtas!“ Dabar diktorius kur kas ramesnis: Berijos pučo metodika nepraėjo…

Motinos Putino kišenėje

Kaip pasityčiojimas iš rusų skausmo dėl prarandamų gyvybių kare prieš Ukrainą nuskambėjo dar vienas Putino „pijaras“: į savo užmiesčio vilą Novo Ogariove jis sukvietė 17 moterų – mobilizuotųjų ir tarnaujančiųjų fronte karių motinų bei žmonų. Karo metu įkurta Motinų ir žmonų taryba jas pavadino „kišeninėmis motinomis“. Kitaip sakant, Kremlius atrinko tas moteris, kurios niekada nė žodžiu nėra prasitarusios apie brolžudišką karą Ukrainoje ir jo kritikavusios. Abejojama, ar kai kurios jų apskritai turi vyrus ar sūnus, ar tie tarnauja fronte. Tai eilinės funkcionierės iš valdžiai palankių tarnybų, partijos „Vieningoji Rusija“ atstovės, įvairių patriotinių organizacijų veikėjos. Daugelį tokių „kišeninių“ žiūrovai atpažino iš paskelbtų nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Kaip priešingybę šiai imitacijai BBC.com skelbia reportažą iš karių motinų ir žmonų apsilankymo Luhansko srityje, netoli Svatovo gyvenvietės esančioje pirmoje fronto linijoje. „Mūsų vaikai tokie pasenę, pražilę, akys tuščios, jie niekuo netiki. Jie žvelgia į mus, laukia kokios nors pagalbos, nors padrąsinimo, bet juk mes nieko negalime…“ – pasakoja BBC žurnalistui viena rusė. Bet jos, kaip ir kitų keliolikos moterų, Putinas į Novo Ogariovą nepakvietė…

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.