Lietuva

Įrašas

Donatas Januta. Ar čia Lietuvos istorija, ar tiktai „Lietuvos istorija“?

Donatas JANUTA Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (URM) užsakymu išleista „Lietuvos istorija“. Šiais metais, taip pat URM užsakymu ir jai finansuojant, pasirodė tos knygos vertimas į anglų ir penkias kitas užsienio kalbas. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai jau išsiųsti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams. Taip amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai ir kiti, paskaitę...

Įrašas

Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu

Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...

Įrašas

Kaip išsklaidyti juodus dūmus Vilniaus Senamiesčio širdyje

Dienraštyje „Respublika“ 2013 07 26 paskelbta informacija apie vykusią paveldosaugininkų, istorikų ir visuomenės atstovų apskritojo stalo diskusiją dėl Vilniaus centre esančio Pranciškonų ansamblio teisinės padėties ir rimtų abejonių dėl jo kultūrinės ir politinės ateities. Ji domina kiekvieną vilnietį. Iki šiol ši problema Vilniaus ir Lietuvos visuomenei nebuvo gerai žinoma, nes rutuliojosi uždarose erdvėse, kaip kad...

Įrašas

Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...

Įrašas

Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?

Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...

Įrašas

Mažosios Lietuvos pėdsakais

  LTV „Būtovės slėpiniuose“ prof. E. Gudavičius nuoširdžiai prisipažino, kad kažkoks „šeštasis jausmas“ atbaido specialistus nuo domėjimosi Mažąja Lietuva – ten buvusi jau ne mūsų valstybė, lietuviai ten buvę kampininkai. Tiesa, lyg ir ne mūsų valstybe buvo carinės Rusijos imperija. Tačiau jos paveldas veik be išlygų pripažįstamas savu. Nenuostabu, kad sovietmečiu LSSR urbanistikos paminklais buvo...

Įrašas

N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą

  N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą Vilnius, 1994 m. gruodžio 22 d. Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojas G. Plioplys baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-060-93 n u s t a t ė: Ši baudžiamoji byla buvo iškelta generalinėje prokuratūroje 1991 m. sausio 12 d. Byloje...

Įrašas

Turtingas dvasinių vertybių – artėja prie savo būties šaltinio

Ypatingą dvasinę malonę ir nepakartojamą jėgą turėjo kun. prof. dr. Kęstutis Antanas Trimakas Malonūs žodžiai yra trumpi ir lengvai pasakomi, tačiau jų aidas amžinas. Motina Teresė Apie žmogų, draugą ir kunigą galima parašyti labai daug arba labai mažai. Asmeniui būdinga nepakartojama jėga, kurią Dievo Sūnus teikia kiekvienam žmogui. Apskritai žmoguje glūdi didi dvasinė jėga. Jis...

Įrašas

Sveikatos, išvermės ir ilgaamžiškumo, naujasis www.lzs.lt redaktoriau Vytautai Žeimantai!..

Prisipažįstame: 2010-ųjų gegužę mūsų internetinę svetainę www.kaunozurnalistai.lt „pagimdė“ … vilniečiai. Jeigu tuometinė Lietuvos žurnalistų sąjungos elektroninės žiniasklaidos redaktorė, bene ketvirtoji iš eilės, būtų ne tik kūrybiškai, bet ir kasdien dirbusi – svetainės puslapiuose būtų operatyviai talpinusi iš Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusio miesto atsiųstas informacijas ir komentarus, nuotraukas ir piešinius, nebūtume savanoriškai pasiryžę imtis tos...

Įrašas

A. V. Patackas. Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto

Algirdas Vaclovas PATACKAS Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu, nes jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus...

Įrašas

Mirė rašytoja ir gydytoja Filomena Taunytė

Birželio 28 dieną Vilniuje, eidama 89-uosius metus, mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narė, rašytoja, žurnalistė, publicistė, gydytoja Filomena Taunytė, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga. Atsisveikinimas su gydytoja, rašytoja Filomena Taunyte Paškauskiene — rytoj, birželio 30 d., nuo 16 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius). Laidotuvės pirmadienį, liepos 1 d., 13 val. Saltoniškių...

Įrašas

Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...

Įrašas

Tverečiaus ąžuolą prisimenant

Gražina BANEVIČIENĖ, Švenčionijos klubo pirmininkės pavaduotoja Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris, Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, Tik sapne kai kada aplankys. Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka… 2013 m. birželio 3 d., balandy atšventęs...

Įrašas

Istorikas: palyginus, Lietuvoje buvo daug žmonių, gelbėjusių žydus

Vytenė Muschick, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Jeigu mes palyginsime su Europos mastais, tai ypač Lietuvoje buvo didelis skaičius gyventojų, kurie gelbėjo žydus“, – sako vokiečių istorikas, radijo žurnalistas dr. Meinhardas Starkas, 15 metų gilinęsis į Gulago temą, o pastaruoju metu tyrinėjantis holokaustą.  Tačiau Lietuvoje viešėjęs istorikas pastebi, kad praeities atminimo pėdsakus mūsų šalyje...

Įrašas

Sovietinio genocido formulė

Algimantas ZOLUBAS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės vieši pasisakymai spaudoje, kad sovietų nusikaltimai turi genocido požymių, bet pilnai neatitinka genocido sąvokos, nes, jos nuomone, sovietų teroras yra ne genocidas, o nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimai, esą genocidu galima vadinti tik žydų žudynes. Bandymas kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje...

Įrašas

A. Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai

Antanas TYLA, www.alkas.lt Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir...

Įrašas

Bronius Saplys (1920–2013)

Bronius Saplys – įžymus Vilniaus krašto veikėjas, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje pirmininkas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. B. Saplys gimė 1920 m. Tverečiuje, buv. Švenčionių apskr. (dabar Ignalinos r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Švenčionių lietuvių gimnazijoje, ją uždarius – Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, kurią baigė 1941 m. Studijavo...

Įrašas

Šaknim – į žemę, šakom – į dangų

Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...

Įrašas

Dzūkų tarmė skambėjo ir Dieveniškėse

Vilma KISIELYTĖ-HANCHARYK ir Jolita MILINAVIČIŪTĖ, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Tarmės – nykstanti tautos kalbinio paveldo dalis. Vieni tarmės nebemoka, kiti visai be reikalo jos gėdijasi, treti didžiuojasi galėdami prabilti skambia savo protėvių šnekta. Teritoriškai Dieveniškių kraštas yra Dzūkijos dalis, bet dzūkiškai čia dar moka kalbėti tik labai nedidelė senesniųjų gyventojų grupelė. Dieveniškių...

Įrašas

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)

Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus...

Įrašas

V. Radžvilas. Memel – Wilno: svarbiausias LLRA programos punktas (III)

Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti...

Įrašas

Vydūno link

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius I. Manasis savivaliavimas Vaikystės (ir paauglystės) patyrimų sandėliuke randu ir tokią atplaišą: oma (močiutė) atvykusi pas mus pasisvečiuoti iš Klaipėdos, kiek sutrikusiu balsu mamai pasakoja, kad pas ją apsilankę kraštotyrininkai norėjo ką nors sužinoti apie Vydūną – „O ką aš jiems galėjau papasakoti – ar kaip jis mane roputes mokė virti?“ Taip...

Įrašas

Giedrius Kuprevičius. Tiems, kurie mane kaltina atidavus Čiurlionį lenkams

Labai norėčiau pakalbėti apie tai, kas man dabar labiausiai rūpi, tačiau esu nutaręs prieš baleto „Čiurlionis“ premjerą jokių platesnių komentarų neteikti, nes jau esu pamokytas – pasakai, atskleidi, o po to pamatę ar išgirdę sako – ne taip, nuvylė, neatskleidė. Tad geriausia sulaukti premjeros. Nors keletą žodžių nesusilaikysiu neištaręs. Ir ne apie muziką ar libretą,...

Įrašas

V. Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)

www.propatria.lt Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį. Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas. Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva,...

Įrašas

Nijolė Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir 2013 m. balandžio 28 d. susirinko prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis...

Įrašas

J. Grigas: tapęs profesoriumi emeritu darau tai, ką noriu

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui. Visi mes esame iš vaikystės, iš...

Įrašas

Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?

Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...

Įrašas

Žąsys Jonui Basanavičiui…

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...

Įrašas

L. V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus

alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija –  fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...

Įrašas

Edvardui Burokui atminti (1933–2013)

Petras GIRDZIJAUSKAS, Laisvės kovų dalyvis <…Gal vilkai grauš kur mūsų kaulus, O gal salvės lydės mus į kapus?…> (Iš partizanų dainos) 2013 m. snieguoto balandžio 11-ąją Vilniaus Sudervės kapinėse sustojome ties Edvardo virsmo riba. Didvyriai nemiršta. Jie pereina iš fizinės būsenos į metafizinę, tačiau savo didžiavyriškais darbais lieka tarp mūsų. Vaizdinys, kad didvyriai atjoja ant...